Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Kipro karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Kipro karalystė (pranc. Royaume de Chypre, gr. Βασίλειον τῆς Κύπρου) – krikščionių karalystė Kipro saloje, egzistavusi tarp 1192 ir 1489 m. Ji buvo valdoma prancūziškos kilmės . Nuo 1361 m. valdė ne tik Kipro salą bet ir keletą valdų Mažojoje Azijoje: Antaliją (iki 1373) bei (iki 1448).
| Royaume de Chypre Βασίλειον τῆς Κύπρου Kipro karalystė | |||||
| Kryžiuočių valstybė (1426-1489) | |||||
| |||||
| |||||
| Sostinė | Nikosija | ||||
| Valdymo forma | Feodalinė monarchija | ||||
| Karaliai | |||||
| 1192–1194 (pirmasis) | Gvidas iš Luzinjano | ||||
| 1474–1489 (paskutinė) | Catherine Cornaro | ||||
| Era | Viduramžiai | ||||
Raida
Iki karalystės įkūrimo Kipras buvo Bizantijos dalis, valdomas kaip atskira . 1191 m., Trečiojo Kryžiaus žygio metu, ją nukariavo Anglijos karalius Ričardas Liūtaširdis. Dalis jo laivyno laivų pakeliui į Akrą sudužo prie Limasolio. Tuometinis Kipro valdytojas buvo , kuris skelbėsi ir Bizantijos imperatoriumi. Jis įkalino išsigelbėjusius anglų jūreivius, o vėliau neįsileido į uostus kitų anglų laivų. Tai sukėlė konfliktą su kryžiuočiais. Ričardo kryžiuočių armija užpuolė Kiprą ir greitai nugalėjo vietos armiją. Pralaimėjęs Izaokas Komnenas turėjo ne tik sumokėti didelę kontribuciją, bet ir atiduoti kryžiuočiams savo pilis bei dukrą. Pats jis ilgainiui buvo įkalintas ir mirė.
Išvykdamas iš Kipro į tolimesnius žygius rytuose, Ričardas paliko salą tvarkytis tamplieriams. Šie įvedė labai griežtą tvarką, siekdami pajungti vietos žmones bei paversti juos katalikais. Kontrolė buvo tokia griežta, kad ortodoksai kipriečiai netrukus pradėjo sukilimą, dėl ko tamplieriai buvo priversti bėgti į Nikosiją. Nors sukilimas buvo numalšintas ypač negailestingomis priemonėmis, tamplieriai atsisakė šios sunkiai kontroliuojamos valdos.
1192 m. Ričardas atidavė salą valdyti savo patikėtiniui , kuris paskelbtas salos karaliumi. Jis saloje pradėjo prancūziškos kilmės Luzinjanų dinastiją, kurios valdžia saloje truko beveik tris šimtus metų. Naujieji valdovai diegė Vakarų Europos (normaniškąjį feodalinį modelį), skatino katalikybės plėtimą, statė vakarietiško tipo architektūros paminklus. Valstybine kalba tapo prancūzų, tačiau graikų kalba naudota kaip antroji. Tokiu būdu, Kipras daug kuo priminė kitas Frankokratiškasias Rytų Valstybes: miestuose koncentravosi prancūziškai kalbantis katalikiškas visuomenės sluoksnis, o provincijose vyravo graikiškai kalbantys ortodoksai.
Kadangi Gvidas mirė bevaikis, karalystę paveldėjo jo brolis, o vėliau valdė mažamečiai karaliai. Karaliaus valdžios nestabilumas leido įsitvirtinti , kurie sprendė daug valstybės reikalų. Tiesa, per juos sala buvo įtraukta į Gvelfų ir Gibelinų kovas vykusias Europoje. Tada, kai 1268 m. mirė Jeruzalės karalius Konradas III, Kipro karalius paskelbtas ir Jeruzalės karaliumi, taip dinastinėje unijoje suvienydamas abi karalystes. Tiesa, 1291 m. kryžiuočių žemės Palestinoje buvo galutinai prarastos, tačiau Kipro karaliai ir toliau išlaikė nominalų Jeruzalės karaliaus titulą.
Praradus Palestiną, Kipras tapo svarbiausia kryžiuočių teritorija Levante, o kartu svarbiausiu prekybos tarp Europos, Afrikos ir Azijos centru. Tai leido įsigalėti Genujos pirkliams.
1426 m. silpstančią karalystę savo vasale pavertė Mameliukų Egiptas, o vėliau valdę karaliai pamažėle visai nebeteko nepriklausomybės. Paskutinioji Luzinjanų dinastijos atstovė buvo priversta parduoti salą Venecijos Respublikai.
Luzinjanų dinastija
| Kipro istorija |
| Senovės Kipras |
| Graikų kolonijos: |
| Pafas, Kitijonas, , , Kurionas, , , , , Ledra, Kirenija |
| Asirija > Egiptas >Achemenidai > Makedonija |
| Ptolemėjų dinastija |
| Romos imperija () |
| Bizantijos imperija () |
| Frankokratija: |
| Kipro karalystė > |
| Osmanų imperija () |
| Britų imperija () |
| Kipro Respublika |
- (1192–1194)
- (1194–1205)
- (1205–1218)
- (1218–1253)
- (1253–1267)
- (1267–1284), nuo 1268 titulavosi ir Jeruzalės karaliumi
- (1284–1285)
- (1285–1324)
- (1324–1359)
- (1359–1369)
- (1369–1382)
- (1382–1398)
- (1398–1432)
- (1432–1458)
- (1458–1464)
- (1464–1473)
- (1473–1474)
- (1474–1489)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kipro karalystė, Kas yra Kipro karalystė? Ką reiškia Kipro karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kipro karalyste pranc Royaume de Chypre gr Basileion tῆs Kyproy krikscioniu karalyste Kipro saloje egzistavusi tarp 1192 ir 1489 m Ji buvo valdoma prancuziskos kilmes Nuo 1361 m valde ne tik Kipro sala bet ir keleta valdu Mazojoje Azijoje Antalija iki 1373 bei iki 1448 Royaume de Chypre Basileion tῆs Kyproy Kipro karalysteKryziuociu valstybe 1426 1489 1192 1489Veliava HerbasSostine NikosijaValdymo forma Feodaline monarchijaKaraliai 1192 1194 pirmasis Gvidas is Luzinjano 1474 1489 paskutine Catherine CornaroEra ViduramziaiRaidaIki karalystes įkurimo Kipras buvo Bizantijos dalis valdomas kaip atskira 1191 m Treciojo Kryziaus zygio metu ja nukariavo Anglijos karalius Ricardas Liutasirdis Dalis jo laivyno laivu pakeliui į Akra suduzo prie Limasolio Tuometinis Kipro valdytojas buvo kuris skelbesi ir Bizantijos imperatoriumi Jis įkalino issigelbejusius anglu jureivius o veliau neįsileido į uostus kitu anglu laivu Tai sukele konflikta su kryziuociais Ricardo kryziuociu armija uzpuole Kipra ir greitai nugalejo vietos armija Pralaimejes Izaokas Komnenas turejo ne tik sumoketi didele kontribucija bet ir atiduoti kryziuociams savo pilis bei dukra Pats jis ilgainiui buvo įkalintas ir mire Isvykdamas is Kipro į tolimesnius zygius rytuose Ricardas paliko sala tvarkytis tamplieriams Sie įvede labai griezta tvarka siekdami pajungti vietos zmones bei paversti juos katalikais Kontrole buvo tokia griezta kad ortodoksai kiprieciai netrukus pradejo sukilima del ko tamplieriai buvo priversti begti į Nikosija Nors sukilimas buvo numalsintas ypac negailestingomis priemonemis tamplieriai atsisake sios sunkiai kontroliuojamos valdos Gotikine Sv Nikalojaus cerkve Famagustoje Dabar Lala Mustafa Pasos mecete 1192 m Ricardas atidave sala valdyti savo patiketiniui kuris paskelbtas salos karaliumi Jis saloje pradejo prancuziskos kilmes Luzinjanu dinastija kurios valdzia saloje truko beveik tris simtus metu Naujieji valdovai diege Vakaru Europos normaniskajį feodalinį modelį skatino katalikybes pletima state vakarietisko tipo architekturos paminklus Valstybine kalba tapo prancuzu taciau graiku kalba naudota kaip antroji Tokiu budu Kipras daug kuo primine kitas Frankokratiskasias Rytu Valstybes miestuose koncentravosi prancuziskai kalbantis katalikiskas visuomenes sluoksnis o provincijose vyravo graikiskai kalbantys ortodoksai Kadangi Gvidas mire bevaikis karalyste paveldejo jo brolis o veliau valde mazameciai karaliai Karaliaus valdzios nestabilumas leido įsitvirtinti kurie sprende daug valstybes reikalu Tiesa per juos sala buvo įtraukta į Gvelfu ir Gibelinu kovas vykusias Europoje Tada kai 1268 m mire Jeruzales karalius Konradas III Kipro karalius paskelbtas ir Jeruzales karaliumi taip dinastineje unijoje suvienydamas abi karalystes Tiesa 1291 m kryziuociu zemes Palestinoje buvo galutinai prarastos taciau Kipro karaliai ir toliau islaike nominalu Jeruzales karaliaus titula Praradus Palestina Kipras tapo svarbiausia kryziuociu teritorija Levante o kartu svarbiausiu prekybos tarp Europos Afrikos ir Azijos centru Tai leido įsigaleti Genujos pirkliams 1426 m silpstancia karalyste savo vasale paverte Mameliuku Egiptas o veliau valde karaliai pamazele visai nebeteko nepriklausomybes Paskutinioji Luzinjanu dinastijos atstove buvo priversta parduoti sala Venecijos Respublikai Luzinjanu dinastijaKipro istorijaSenoves KiprasGraiku kolonijos Pafas Kitijonas Kurionas Ledra KirenijaAsirija gt Egiptas gt Achemenidai gt MakedonijaPtolemeju dinastijaRomos imperija Bizantijos imperija Frankokratija Kipro karalyste gt Osmanu imperija Britu imperija Kipro Respublika 1192 1194 1194 1205 1205 1218 1218 1253 1253 1267 1267 1284 nuo 1268 titulavosi ir Jeruzales karaliumi 1284 1285 1285 1324 1324 1359 1359 1369 1369 1382 1382 1398 1398 1432 1432 1458 1458 1464 1464 1473 1473 1474 1474 1489