Kioto prefektūra京都府 Kyōto fu Sostinė KiotasRegionas Kansajaus regionasSala HonšiūGubernatorius Takatošis NišivakisPlotas
Kioto prefektūra

Kioto prefektūra 京都府; Kyōto-fu | |
---|---|
Sostinė | Kiotas |
Regionas | Kansajaus regionas |
Sala | Honšiū |
Gubernatorius | Takatošis Nišivakis |
Plotas | 4 612,71 km² (31 vieta) |
- % vandens | 1,0 |
Gyventojai (2005 m.) | |
- Gyventojų | 2 639 086 (13 vieta) |
- Tankis | 572,13 žm./km² |
Apskritys | 6 |
Savivaldybės | 28 |
ISO 3166-2 | JP-26 |
Svetainė | www.pref.kyoto.jp |
Prefektūros simboliai | |
- Gėlė | |
- Medis | Japoninė kriptomerija (Cryptomeria japonica) |
- Paukštis | (Calonectris leucomelas) |
Kioto prefektūra (jap. 京都府 = Kyōto-fu) – Japonijos prefektūra, įsikūrusi Kinki regione, Honšiū saloje. Sostinė – Kiotas.
Istorija
Kioto miestas buvo Japonijos imperijos sostinė. Miesto istoriją galima pradėti sekti nuo VI amžiaus. Yra žinoma, kad 544 m. nukeliavo į Kiotą melsti gausaus derliaus ir gero oro.
Kiotas iš pat pradžių nebuvo Japonijos sostinė. Anksčiau sostine buvo . 741 m. trumpam laikui perkėlė sostinę į Kuni-kyo – vietą, esančią tarp Naros ir Kioto. 784 m. sostinė buvo perkelta į miestą, dabar taip pat priklausantį Kioto prefektūrai. 794 m. perkėlė sostinę į Heian-kyo ir tai buvo šių dienų Kioto pradžia. Net ir šiomis dienomis, beveik visos senosios Kioto gatvės, namai ir šventyklos yra ten, kur ir buvo pastatyti tais metais.
Nors 1192 m. politinė jėga persidavė Kamakurai, kur samurajų klanas įsteigė šiogūnatą, Kiotas vis tiek išliko imperatoriškoji sostinė, kur bejėgiai imperatoriai bandė įsigalėti. Imperijos valdžia trumpam buvo atsinaujinus 1333 m., tačiau jau po trejų metų, kitas samurajų klanas įkūrė naują šiogūnatą Kiote.
1467 m. Kiote įvyko didysis pilietinis karas () ir didžioji miesto dalis sudegė. Japonija nupuolė į kariaujančių feodalų amžių. Tik 1603 m. Iejasu Tokugava Edo mieste (dabartinis Tokijas) įkūrė šiogūnatą, kuris ir buvo pavadintas Tokugavos šiogūnatu.
Meidži era Japoniją vėl sugrįžo į imperinę tvarką 1868 m. Imperatorius Meidži, kuris tada buvo visavaldis, sekančiais metais perkėlė sostinę į Tokiją. Nuo tada Kiotas niekada nebebuvo Japonijos sostine.
Nors dauguma didžiųjų Japonijos miestų buvo visiškai subombarduoti JAV bombonešių II pasaulinio karo metu, senoji sostinė nuo to buvo apsaugota: okupacijos metu, ten buvo įsirengusi štabo būstinę.
Geografija
Kiotas yra įsikūręs netoli Honšiū salos ir pačios Japonijos centro. Ši prefektūra sudaro 1,2 % visos Japonijos teritorijos. Šiaurėje Kiotas turi priėjimą prie Japonijos jūros. Pietuose ribojasi su Osakos ir Naros prefektūromis, rytuose – su Mie ir Šigos prefektūromis, o vakaruose – su Hiogo prefektūra. Kioto vidurys yra perskirtas , o tai lemia didžiulius klimato skirtumus tarp šiaurės ir pietų. 75% prefektūros ploto užima kalnai ir kalvos.
Prefektūroje teka šios upės: , , Kidzugava, , , , ir . Netoli prefektūros telkšo didžiausias Japonijoje gėlavandenis Bivos ežeras.
Stūkso , , , , , ir kalnai, kurių aukštis siekia iki 972 metrus.
Miestai
Kioto prefektūroje yra 15 miestų.
|
|
Miesteliai ir kaimai
Miesteliai ir kaimai pagal apskritį:
|
|
|
Ekonomika
Kioto miesto pagrindinis pajamų šaltinis – turizmas. Šiaurės Kiote, , vyrauja žvejyba ir transportas, o vidurinėje Kioto dalyje – žemės ūkis ir miškininkystė. „Nintendo“ įmonės centrinė būstinė taip pat įsikūrusi Kioto mieste.
Politika
Dabartinis gubernatorius - buvęs vidaus reikalų ministerijos biurokratas Keidži Jamada. Jis 2014 m. perrinktas ketvirtajai kadencijai.
Kioto prefektūroje gyvena daugiau Japonijos komunistų partijos rėmėjų nei kur kitur Japonijoje. Prefektūros tarybą sudaro 60 delegatų, iš kurių 28 LDP, 14 JKP, 11 JDP, 5 ir 2 partijų delegatai.
Kultūra
Kiotas buvo ir tebėra Japonijos kultūros centras. Jis daugiau kaip 1000 m. buvo Japonijos sostine. Prefektūroje priskaičiuojama 3074 budistinės šventyklos, 1764 šintoistų šventovės ir 195 krikščioniškos bažnyčios.
Švietimas
Prefektūroje įsikūrę daug universitetų, tarp kurių žymiausi Kioto universitetas ir .
Sportas
Kioto prefektūroje yra 2 futbolo komandos:
- Kyoto Purple Sanga (Kioto miestas)
- Sagawa Printing S.C. (Muko)
Turizmas
Kioto miestas yra vienas populiariausių turizmo vietų Japonijoje. Kartu su Nara, Kiotas yra mėgstamiausia vieta klasės iškiloms mokyklos baigimo proga.
Kai kurie japoniški festivaliai vyksta Kiote:
- (nuo 544 m.)
- (nuo 869 m.)
- (nuo Edo eros)
- (nuo 1662 m.)
- (nuo 1895 m.)
Nuorodos
- Oficiali Kioto prefektūros internetinė svetainė
- Kioto prefektūros tarptautinis centras Archyvuota kopija 2012-02-04 iš Wayback Machine projekto.
- Kioto prefektūros kasdieninio gyvenimo gidas Archyvuota kopija 2009-03-12 iš Wayback Machine projekto.
- Kioto turizmo federacija Archyvuota kopija 2010-11-12 iš Wayback Machine projekto.
- Kioto lankytojų gidas
| |||
Miestas | |||
---|---|---|---|
Ajabė | Džiojas | Fukučijama | Javata | Kameoka | Kidzugava | Kiotanabė | Kiotangas | Kiotas | Maidzuru | Mijadzu | Mukas | Nagaokakijas | Nantanas | Udžis | |||
Apskritys | |||
Cudzukio apskritis | | | | | Soraku apskritis |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kioto prefektūra, Kas yra Kioto prefektūra? Ką reiškia Kioto prefektūra?
Kioto prefektura京都府 Kyōto fu Sostine KiotasRegionas Kansajaus regionasSala HonsiuGubernatorius Takatosis NisivakisPlotas 4 612 71 km 31 vieta vandens 1 0Gyventojai 2005 m Gyventoju 2 639 086 13 vieta Tankis 572 13 zm km Apskritys 6Savivaldybes 28ISO 3166 2 JP 26Svetaine www pref kyoto jpPrefekturos simboliai Gele Medis Japonine kriptomerija Cryptomeria japonica Paukstis Calonectris leucomelas Kioto prefektura jap 京都府 Kyōto fu Japonijos prefektura įsikurusi Kinki regione Honsiu saloje Sostine Kiotas Ivasimidzu Hacimangu Sinto sventykla Javatoje IstorijaKioto miestas buvo Japonijos imperijos sostine Miesto istorija galima pradeti sekti nuo VI amziaus Yra zinoma kad 544 m nukeliavo į Kiota melsti gausaus derliaus ir gero oro Kiotas is pat pradziu nebuvo Japonijos sostine Anksciau sostine buvo 741 m trumpam laikui perkele sostine į Kuni kyo vieta esancia tarp Naros ir Kioto 784 m sostine buvo perkelta į miesta dabar taip pat priklausantį Kioto prefekturai 794 m perkele sostine į Heian kyo ir tai buvo siu dienu Kioto pradzia Net ir siomis dienomis beveik visos senosios Kioto gatves namai ir sventyklos yra ten kur ir buvo pastatyti tais metais Nors 1192 m politine jega persidave Kamakurai kur samuraju klanas įsteige siogunata Kiotas vis tiek isliko imperatoriskoji sostine kur bejegiai imperatoriai bande įsigaleti Imperijos valdzia trumpam buvo atsinaujinus 1333 m taciau jau po treju metu kitas samuraju klanas įkure nauja siogunata Kiote 1467 m Kiote įvyko didysis pilietinis karas ir didzioji miesto dalis sudege Japonija nupuole į kariaujanciu feodalu amziu Tik 1603 m Iejasu Tokugava Edo mieste dabartinis Tokijas įkure siogunata kuris ir buvo pavadintas Tokugavos siogunatu Meidzi era Japonija vel sugrįzo į imperine tvarka 1868 m Imperatorius Meidzi kuris tada buvo visavaldis sekanciais metais perkele sostine į Tokija Nuo tada Kiotas niekada nebebuvo Japonijos sostine Nors dauguma didziuju Japonijos miestu buvo visiskai subombarduoti JAV bombonesiu II pasaulinio karo metu senoji sostine nuo to buvo apsaugota okupacijos metu ten buvo įsirengusi stabo bustine GeografijaKioto prefekturos zemelapis Kiotas yra įsikures netoli Honsiu salos ir pacios Japonijos centro Si prefektura sudaro 1 2 visos Japonijos teritorijos Siaureje Kiotas turi priejima prie Japonijos juros Pietuose ribojasi su Osakos ir Naros prefekturomis rytuose su Mie ir Sigos prefekturomis o vakaruose su Hiogo prefektura Kioto vidurys yra perskirtas o tai lemia didziulius klimato skirtumus tarp siaures ir pietu 75 prefekturos ploto uzima kalnai ir kalvos Prefekturoje teka sios upes Kidzugava ir Netoli prefekturos telkso didziausias Japonijoje gelavandenis Bivos ezeras Stukso ir kalnai kuriu aukstis siekia iki 972 metrus Miestai Kioto prefekturoje yra 15 miestu Ajabe Fukucijama Dziojas Kameoka Kidzugava Kiotanabe Kiotangas Kiotas sostine Maidzuru Mijadzu Muko Nagaokakijas Nantanas Udzis JavataMiesteliai ir kaimai Miesteliai ir kaimai pagal apskritį dd dd dd Sōraku apskritis dd Cudzukio apskritis dd dd EkonomikaKioto miesto pagrindinis pajamu saltinis turizmas Siaures Kiote vyrauja zvejyba ir transportas o vidurineje Kioto dalyje zemes ukis ir miskininkyste Nintendo įmones centrine bustine taip pat įsikurusi Kioto mieste PolitikaDabartinis gubernatorius buves vidaus reikalu ministerijos biurokratas Keidzi Jamada Jis 2014 m perrinktas ketvirtajai kadencijai Kioto prefekturoje gyvena daugiau Japonijos komunistu partijos remeju nei kur kitur Japonijoje Prefekturos taryba sudaro 60 delegatu is kuriu 28 LDP 14 JKP 11 JDP 5 ir 2 partiju delegatai KulturaKiotas buvo ir tebera Japonijos kulturos centras Jis daugiau kaip 1000 m buvo Japonijos sostine Prefekturoje priskaiciuojama 3074 budistines sventyklos 1764 sintoistu sventoves ir 195 krikscioniskos baznycios SvietimasPrefekturoje įsikure daug universitetu tarp kuriu zymiausi Kioto universitetas ir SportasKioto prefekturoje yra 2 futbolo komandos Kyoto Purple Sanga Kioto miestas Sagawa Printing S C Muko TurizmasKioto miestas yra vienas populiariausiu turizmo vietu Japonijoje Kartu su Nara Kiotas yra megstamiausia vieta klases iskiloms mokyklos baigimo proga Kai kurie japoniski festivaliai vyksta Kiote nuo 544 m nuo 869 m nuo Edo eros nuo 1662 m nuo 1895 m NuorodosVikiteka Kioto prefektura vaizdine ir garsine medziagaOficiali Kioto prefekturos internetine svetaine Kioto prefekturos tarptautinis centras Archyvuota kopija 2012 02 04 is Wayback Machine projekto Kioto prefekturos kasdieninio gyvenimo gidas Archyvuota kopija 2009 03 12 is Wayback Machine projekto Kioto turizmo federacija Archyvuota kopija 2010 11 12 is Wayback Machine projekto Kioto lankytoju gidasKioto prefekturaMiestasAjabe Dziojas Fukucijama Javata Kameoka Kidzugava Kiotanabe Kiotangas Kiotas Maidzuru Mijadzu Mukas Nagaokakijas Nantanas UdzisApskritysCudzukio apskritis Soraku apskritis