Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kiūšiū arba Kiusiu jap 九州 Kyūshū Devynios provincijos trečia pagal dydį Japonijos sala labiausiai į pietus ir į vakarus

Kiūšiū regionas

  • Pagrindinis puslapis
  • Kiūšiū regionas
Kiūšiū regionas
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Kiūšiū arba Kiusiu (jap. 九州 = Kyūshū – „Devynios provincijos“) – trečia pagal dydį Japonijos sala, labiausiai į pietus ir į vakarus nutolusi iš pagrindinių salų. Kartu tai yra Japonijos regionas, senovėje vadintas Saikaido.

Geografija

Gyventojų skaičius: 14,311 mln. (2018 m.). Plotas: 36 782 km².

Salą supa Ramusis vandenynas, Japonijos vidinė jūra, Rytų Kinijos jūra, Bungo sąsiauris, , Korėjos sąsiauris. Šiauriniai, vakariniai ir pietiniai krantai smarkiai raižyti, rytiniai – lygūs. Didžiausios įlankos: Simabaros, Kagošimos, Šibuši (Ariakės); pusiasaliai: Simabaros, Nisisonogio, Sacumos, Osumio. Su Honšiū sala Kiūšiū jungia tiltai ir povandeniniai tuneliai.

Salos kraštovaizdis kalnuotas, joje yra Japonijos aktyviausias ugnikalnis Asas (1592 m). Aukštis iki 1788 m (Kiūdžiū kalnas). Saloje jaučiamas tektoninis aktyvumas, trykšta daug karštųjų versmių. Žymiausias iš jų yra Bepu rytinėje pakrantėje ir Aso apylinkėse centrinėje Kiūšiū dalyje. Upės trumpos, vandeningos (Čikugas, Sendajus).

Klimatas subtropinis, pietuose – subtropinis musoninis. Temperatūra sausį nuo 1–3 iki 9–12 °C, rugpjūtį nuo 21–24 iki 32 °C. Per metus iškrenta iki 3000 mm kritulių, nereti taifūnai. Būdingi visžalių ir lapus metančių medžių miškai, pievos. Plyti ryžių, grūdinių kultūrų, cukranendrių, citrusinių medžių, tabako pasėliai. Įsteigti ir nacionaliniai parkai.

Kiūšiū pavadinimas reiškia devynias žemes t. y. Saikaido žemes (Čikudzeno, Čikugo, Budzeno, Bungo, Hidzeno, Higo, Hiūgos, Sacumos ir Osumio žemės).

Dabar Kiūšiū regioną (jap. 九州地方 = Kyūshū-chihō) yra politiškai apibrėžtas regionas, kuris susideda iš 7 Kiūšiū salos prefektūrų ir Okinavos prefektūros.

Istorija

Mitai mini šią salą kaip vieną pirmųjų, kurią pagimdė deivė . Jos senasis pavadinimas buvo Cukuši. Ji yra laikoma japonų civilizacijos lopšiu, joje dažniausiai lokalizuojamos seniausios japonų valstybės.

Po administracinių reformų VIII a. pradžioje, Kiūšiū ir aplinkinės salos tapo atskiru regionu (道 do) – Saikaido. Saloje buvo suformuotos 9 žemės, kurios ir suteikė naują pavadinimą salai – „Devynios provincijos“.

Regiono administravimas

Dabartiniame Kiūšiū regione yra septynios prefektūros: Fukuokos, Kagošimos, Kumamoto, Mijazakio, Nagasakio, Oitos ir Sagos. Regionui taip pat priklauso toliau į pietus esančios salose išsidėsčiusi Okinavos prefektūra.

Didžiausias salos miestas yra Fukuoka – stambus uostas ir sunkiosios pramonės centras. Kiti svarbūs pramoniniai centrai yra Kitakiūšiū ir . Svarbiausias salos uostas yra Nagasakis.

Šaltiniai

  1. „Discover the Geography of the 4 Main Islands of Japan“. ThoughtCo.
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 244
  3. Kiusiu. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006


Vikiteka: Kiūšiū – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 17 Lie, 2025 / 03:57

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kiūšiū regionas, Kas yra Kiūšiū regionas? Ką reiškia Kiūšiū regionas?

Kiusiu arba Kiusiu jap 九州 Kyushu Devynios provincijos trecia pagal dydį Japonijos sala labiausiai į pietus ir į vakarus nutolusi is pagrindiniu salu Kartu tai yra Japonijos regionas senoveje vadintas Saikaido Kiusiu regiono padetis JaponijojeGeografijaGyventoju skaicius 14 311 mln 2018 m Plotas 36 782 km Sala supa Ramusis vandenynas Japonijos vidine jura Rytu Kinijos jura Bungo sasiauris Korejos sasiauris Siauriniai vakariniai ir pietiniai krantai smarkiai raizyti rytiniai lygus Didziausios įlankos Simabaros Kagosimos Sibusi Ariakes pusiasaliai Simabaros Nisisonogio Sacumos Osumio Su Honsiu sala Kiusiu jungia tiltai ir povandeniniai tuneliai Salos krastovaizdis kalnuotas joje yra Japonijos aktyviausias ugnikalnis Asas 1592 m Aukstis iki 1788 m Kiudziu kalnas Saloje jauciamas tektoninis aktyvumas tryksta daug karstuju versmiu Zymiausias is ju yra Bepu rytineje pakranteje ir Aso apylinkese centrineje Kiusiu dalyje Upes trumpos vandeningos Cikugas Sendajus Klimatas subtropinis pietuose subtropinis musoninis Temperatura sausį nuo 1 3 iki 9 12 C rugpjutį nuo 21 24 iki 32 C Per metus iskrenta iki 3000 mm krituliu nereti taifunai Budingi viszaliu ir lapus metanciu medziu miskai pievos Plyti ryziu grudiniu kulturu cukranendriu citrusiniu medziu tabako paseliai Įsteigti ir nacionaliniai parkai Kiusiu pavadinimas reiskia devynias zemes t y Saikaido zemes Cikudzeno Cikugo Budzeno Bungo Hidzeno Higo Hiugos Sacumos ir Osumio zemes Dabar Kiusiu regiona jap 九州地方 Kyushu chihō yra politiskai apibreztas regionas kuris susideda is 7 Kiusiu salos prefekturu ir Okinavos prefekturos IstorijaMitai mini sia sala kaip viena pirmuju kuria pagimde deive Jos senasis pavadinimas buvo Cukusi Ji yra laikoma japonu civilizacijos lopsiu joje dazniausiai lokalizuojamos seniausios japonu valstybes Po administraciniu reformu VIII a pradzioje Kiusiu ir aplinkines salos tapo atskiru regionu 道 do Saikaido Saloje buvo suformuotos 9 zemes kurios ir suteike nauja pavadinima salai Devynios provincijos Regiono administravimasDabartiniame Kiusiu regione yra septynios prefekturos Fukuokos Kagosimos Kumamoto Mijazakio Nagasakio Oitos ir Sagos Regionui taip pat priklauso toliau į pietus esancios salose issidesciusi Okinavos prefektura Didziausias salos miestas yra Fukuoka stambus uostas ir sunkiosios pramones centras Kiti svarbus pramoniniai centrai yra Kitakiusiu ir Svarbiausias salos uostas yra Nagasakis Saltiniai Discover the Geography of the 4 Main Islands of Japan ThoughtCo Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 244 Kiusiu Visuotine lietuviu enciklopedija T X Khmerai Krelle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 Vikiteka Kiusiu vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Liepa 19, 2025

    Marijona Fergizienė

  • Liepa 19, 2025

    Mariam Azizbekova

  • Liepa 19, 2025

    Mamberė-Kadėjus

  • Liepa 19, 2025

    Malpighiaceae

  • Liepa 19, 2025

    Maisto bankas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje