Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Korėjos sąsiauris
| Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Korėjos sąsiauris (kor. 조선해협, jap. 対馬海峡) – sąsiauris tarp Pietų Korėjos ir Japonijos, jungiantis Rytų Kinijos ir Japonijos jūras Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose.
Geografija
Šiaurėje sąsiaurį riboja Korėjos pusiasalio pietryčių krantas, o pietuose – pietvakarių Japonijos salos Kiūšiū ir Honšiū. Sąsiauris 324 km ilgio, iki 180 km pločio ir vidutiniškai 90–100 m gylio (farvateryje – 73 m).
Cušimos sala sąsiaurį dalija į dvi dalis. Pusano sąsiauris gilesnis (iki 227 m) ir siauresnis nei Cušimos sąsiauris.
Srovės
Kuro Šio srovės šaka eina per sąsiaurį ir kartais vadinama Cušimos srove. Atsirandanti šalia Japonijos salų ši šiltoji srovė teka per visą Japonijos jūrą ir skyla prie Sachalino salos krantų, toliau teka į Ramiojo vandenyno šiaurę per sąsiaurį į šiaurę nuo Hokaido ir Ochotsko jūrą į šiaurę nuo Sachalino salos prie Vladivostoko. Vandens masių charakteristikos labai varijuoja dėl mažai druskingų Korėjos ir Kinijos pietrytinių krantų vandenų.
Ekonominė reikšmė
Per šį sąsiaurį eina daugybė tarptautinių laivybos kelių, įskaitant ir vedančius į Pietų Korėjos uostus. Tiek Pietų Korėja, tiek Japonija apribojo savo pretenzijas į sąsiaurį 3 jūrmylėmis nuo kranto, kad sąsiauriu būtų laisvas judėjimas.
Keleivių keltai nuolat plaukioja per Korėjos sąsiaurį. Komerciniai keltai iš Pusano Pietų Korėjoje plaukia į Fukuokos, Cušimos, ir Hirošimos uostus Japonijoje. Be to, keltai jungia Cušimos salą su Fukuoka, o Pietų Korėjos Džedžu salą – su likusia Korėja. Keltai, jungiantys Pietų Korėjos ir Japonijos uostus, irgi plaukia šiuo sąsiauriu.
Istorinė reikšmė
Mongolų invazija
Jungtinis mongolų, Kinijos ir Korėjos laivynas perplaukė sąsiaurį ir bandė įsiveržti į Japoniją 1274 m. ir 1281 m. Jie smarkiai nusiaubė Cušimos salą pakeliui, bet nesugebėjo nugalėti Japonijos. Taifūnas (kamikadzė) išgelbėjo Japoniją nuo chano Chu Bi Lajaus vadovaujamo mongolų laivyno 1281 m.
Vokou ir Oei invazija
- Pagrindiniai straipsniai – Wokou ir .
Kai mongolai nusiaubė Cušimos salą, ji tapo Wokou (Japonijos piratų) baze. Korėjos 1419 m. pasiuntė laivyną į Cušimos salą sunaikinti piratus, bet salos užimti nepavyko. Po to Korėja sutiko praplėsti Japonijai ribotas prekybos privilegijas mainais į piratų sutramdymą.
Cušimos mūšis
Cušimos mūšis tarp Japonijos ir Rusijos laivynų 1905 m. gegužės 27-28 dienomis įvyko Cušimos sąsiauryje. Rusijos laivynas iš esmės buvo sunaikintas.
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 225
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Korėjos sąsiauris, Kas yra Korėjos sąsiauris? Ką reiškia Korėjos sąsiauris?
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Korejos sasiauris kor 조선해협 jap 対馬海峡 sasiauris tarp Pietu Korejos ir Japonijos jungiantis Rytu Kinijos ir Japonijos juras Ramiojo vandenyno siaures vakaruose Korejos sasiauris zemelapyjeGeografijaSiaureje sasiaurį riboja Korejos pusiasalio pietryciu krantas o pietuose pietvakariu Japonijos salos Kiusiu ir Honsiu Sasiauris 324 km ilgio iki 180 km plocio ir vidutiniskai 90 100 m gylio farvateryje 73 m Cusimos sala sasiaurį dalija į dvi dalis Pusano sasiauris gilesnis iki 227 m ir siauresnis nei Cusimos sasiauris SrovesKuro Sio sroves saka eina per sasiaurį ir kartais vadinama Cusimos srove Atsirandanti salia Japonijos salu si siltoji srove teka per visa Japonijos jura ir skyla prie Sachalino salos krantu toliau teka į Ramiojo vandenyno siaure per sasiaurį į siaure nuo Hokaido ir Ochotsko jura į siaure nuo Sachalino salos prie Vladivostoko Vandens masiu charakteristikos labai varijuoja del mazai druskingu Korejos ir Kinijos pietrytiniu krantu vandenu Ekonomine reiksmePer sį sasiaurį eina daugybe tarptautiniu laivybos keliu įskaitant ir vedancius į Pietu Korejos uostus Tiek Pietu Koreja tiek Japonija apribojo savo pretenzijas į sasiaurį 3 jurmylemis nuo kranto kad sasiauriu butu laisvas judejimas Keleiviu keltai nuolat plaukioja per Korejos sasiaurį Komerciniai keltai is Pusano Pietu Korejoje plaukia į Fukuokos Cusimos ir Hirosimos uostus Japonijoje Be to keltai jungia Cusimos sala su Fukuoka o Pietu Korejos Dzedzu sala su likusia Koreja Keltai jungiantys Pietu Korejos ir Japonijos uostus irgi plaukia siuo sasiauriu Istorine reiksmeMongolu invazija Pagrindinis straipsnis Jungtinis mongolu Kinijos ir Korejos laivynas perplauke sasiaurį ir bande įsiverzti į Japonija 1274 m ir 1281 m Jie smarkiai nusiaube Cusimos sala pakeliui bet nesugebejo nugaleti Japonijos Taifunas kamikadze isgelbejo Japonija nuo chano Chu Bi Lajaus vadovaujamo mongolu laivyno 1281 m Vokou ir Oei invazija Pagrindiniai straipsniai Wokou ir Kai mongolai nusiaube Cusimos sala ji tapo Wokou Japonijos piratu baze Korejos 1419 m pasiunte laivyna į Cusimos sala sunaikinti piratus bet salos uzimti nepavyko Po to Koreja sutiko praplesti Japonijai ribotas prekybos privilegijas mainais į piratu sutramdyma Cusimos musis Pagrindinis straipsnis Cusimos musis Cusimos musis tarp Japonijos ir Rusijos laivynu 1905 m geguzes 27 28 dienomis įvyko Cusimos sasiauryje Rusijos laivynas is esmes buvo sunaikintas SaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 225