Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kernavės piliakalniaiKernavės piliakalniai nuo Kernavės miestelioKernavės piliakalniaiKoordinatės 54 52 57 š pl 24 51 05
Kernavės piliakalniai
| Kernavės piliakalniai | |||
|---|---|---|---|
| Kernavės piliakalniai | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Širvintų rajonas | ||
| Seniūnija | Kernavės seniūnija | ||
| Naudotas | IX tūkstantmetis pr. m. e. - XVI a. | ||
| Žvalgytas | 1857, 1859, 1985 | ||
| Tirtas | 1979-2007 m. | ||
Kernavės piliakalniai (Vertybės kodas: A1469-1474) – penki piliakalniai Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje, Kernavės pietinėje pakraštyje, Neries slėnio dešiniajame šlaite. Kernavės piliakalnių teritorija – vienas Lietuvos valstybės susidarymo centrų, didžiausias Lietuvoje gynybinis piliakalnių kompleksas bei buvusio viduramžių miesto vieta.
Kernavės archeologinė vietovė – valstybinis Kernavės kultūrinis rezervatas, įkurtas 1989 m., nuo 2004 m. liepos mėn. yra UNESCO Pasaulio paveldo sąraše.
Piliakalniai
Archeologinių paminklų kompleksą sudaro daugiau nei 50 archeologijos, istorijos ir kultūros paminklų: piliakalnis – Aukuro kalnas, du priešpiliai – Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas, papilys – Įgulos kalnas, (piliakalniams vardai sugalvoti XIX a.), apie 0,4 km į pietryčius nuo jų esantis Kriveikiškio piliakalnis, taip pat Kernavės kapinynas, Kernavės pilkapynas ir Kernavės gyvenvietės. Nuo 1979 m. nuolat vykdomi komplekso archeologiniai tyrinėjimai, todėl Kernavė yra viena geriausiai pažįstamų priešistorinių – Viduramžių Lietuvos gyvenviečių.
Valstybinis Kernavės kultūrinis UNESCO saugomas rezervatas įsteigtas 1998 m. siekiant išsaugoti teritorinį kultūros paveldo objektų kompleksą, jo teritorijoje esančias nekilnojamąsias bei kilnojamąsias kultūros vertybes, jas tinkamai prižiūrėti, tvarkyti ir propaguoti, organizuoti mokslinius tyrimus. Rezervatas apima 194,4 ha teritoriją, aplink rezervatą suformuota buferinė 2456,2 ha apsaugos zona. Kultūrinio rezervato teritorijoje saugomas kultūros paveldo objektų kompleksas, kuriame šiuo metu žinoma ir įteisinta 18 archeologijos, istorijos ir kultūros vertybių.
Tyrimai
Piliakalnius 1857 m. aprašė vienas pirmųjų Lietuvos archeologų Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiškevičius, 1859 m. kasinėjo Vladislovas Sirokomlė. Piliakalnių žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1979–1983 m. atliko Vilniaus universiteto archeologinė ekspedicija ir Lietuvos istorijos institutas, vadovai Pranas Kulikauskas ir Regina Volkaitė-Kulikauskienė. Nuo 1985 m. ekspedicijai vadovavo Alieksejus Luchtanas.
Keturiuose piliakalniuose ir jų papėdėse ištirtas 1755 m² plotas. Remiantis archeologinių tyrinėjimų medžiaga piliakalniai datuojami VI a.-XIV a. Pajautos slėnyje tyrinėtų geležies amžiaus gyvenvietės ir viduramžių miesto ištirtas 4590 m² plotas. Šiandien ištirta tik apie 1,5 % kultūrinio rezervato teritorijos. Radinius saugo Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus.
Teorijos ir kronikos
Piliakalnių grupės centras – Aukuro piliakalnis, kitaip dar vadinamas Barščių ar Šventu kalnu. Jis žemiausias iš piliakalnių, nuo gretimų aukštumų atskirtas giliomis daubomis. Šio nupjauto kūgio formos kalno, pasibaigiančio ovalia aikštele, šlaituose pastebimas ryškus kultūrinis sluoksnis – tamsi žemė su degėsiais ir apdegusio molio trupinėliais. Kaip spėjo archeologas Adolfas Tautavičius, čia gyventa jau pirmaisiais mūsų eros amžiais. Ant šio piliakalnio medinių sienų saugomame, sunkiai prieinamame kieme stovėjusi sodyba, nuo kurios ir prasidėjęs Kernavės augimas. Pilies kalnas, vadinamas Mindaugo sostu, yra į šiaurę nuo Aukuro kalno. Nuo šio piliakalnio atsiveria gražiausi vaizdai į Pajautos slėnį ir Nerį, iš čia matyti visi piliakalniai. Archeologinių tyrinėjimų metu buvo nustatyta, kad XII a. – XIII a. čia stovėjusi pilis, kurią sudeginus buvo pastatyta kita.
Kernavė (Kernowe) pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėta 1279 m. Henriko Latvio kronikoje. Eiliuotoje Livonijos kronikoje ji minima kaip Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Traidenio (1269–1282 m.) valda. Istoriniai dokumentai liudija, kad 1365 m. kryžiuočiai Kernavės ir Maišiagalos pilis (lot. castrum Kernow et Maisegale) sudegino. 1390 m. paskutinio kryžiuočių puolimo metu, Kernavės gynėjai patys sudegino įtvirtinimus ir pasitraukė į Vilnių.
| Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
| Pasodninkų piliakalnis 18 km 14 km | Bartkūnų piliakalnis 29 km | Laužiškio piliakalnis 27 km | |||||||||
| Paparčių piliakalnis 9 km 13 km | | Veršiobalio piliakalnis 12 km Maišiagalos piliakalnis 16 km | |||||||||
| Žuvyčių piliakalnis 26 km | Bražuolės piliakalnis 23 km Trakų pilis 29 km | Karmazinų piliakalnis 9,5 km | |||||||||
Šaltiniai
- Aleksiejus Luchtanas. Kernavės piliakalniai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 776 psl.
- Kernavės piliakalniai Archyvuota kopija 2009-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- Lebedytė R. Kernavės piliakalniai. Istoriniai tyrimai. V., 1985. (VAA. F. 5, b. 3636).
- Morkūnaitė I. Respublikinės reikšmės archeologijos paminklų – Kernavės piliakalnių Širvintų rajone teritorijos sutvarkymas. Paruošiamieji darbai. Architektūriniai tyrimai. V., 1987.
Nuorodos
- Kernavės piliakalnių kompleksas[neveikianti nuoroda]
- UNESCO KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ
- Kernavės piliakalnių panoraminės nuotraukos
- Lietuvos pilys ir piliakalniai: Kernavės piliakalniai Archyvuota kopija 2009-12-24 iš Wayback Machine projekto.
- Monografija „Musninkai. Kernavė. Čiobiškis“
- Kernavė I Archyvuota kopija 2015-09-24 iš Wayback Machine projekto.
- Kernavė II
- Kernavė III
- Kernavė IV
- Kernavės piliakalnių gigapanorama
- Hillforts.eu atvirųjų duomenų ištekliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kernavės piliakalniai, Kas yra Kernavės piliakalniai? Ką reiškia Kernavės piliakalniai?
Kernaves piliakalniaiKernaves piliakalniai nuo Kernaves miestelioKernaves piliakalniaiKoordinates 54 52 57 s pl 24 51 05 r ilg 54 88250 s pl 24 85139 r ilg 54 88250 24 85139Vieta Sirvintu rajonasSeniunija Kernaves seniunijaNaudotas IX tukstantmetis pr m e XVI a Zvalgytas 1857 1859 1985Tirtas 1979 2007 m Kernaves piliakalniai Vertybes kodas A1469 1474 penki piliakalniai Sirvintu rajono savivaldybes teritorijoje Kernaves pietineje pakrastyje Neries slenio desiniajame slaite Kernaves piliakalniu teritorija vienas Lietuvos valstybes susidarymo centru didziausias Lietuvoje gynybinis piliakalniu kompleksas bei buvusio viduramziu miesto vieta Piliakalniai zvelgiant nuo Neries puses Kernaves archeologine vietove valstybinis Kernaves kulturinis rezervatas įkurtas 1989 m nuo 2004 m liepos men yra UNESCO Pasaulio paveldo sarase Mindaugo Sosto kalnasPiliakalniaiArcheologiniu paminklu kompleksa sudaro daugiau nei 50 archeologijos istorijos ir kulturos paminklu piliakalnis Aukuro kalnas du priespiliai Mindaugo sostas ir Lizdeikos kalnas papilys Įgulos kalnas piliakalniams vardai sugalvoti XIX a apie 0 4 km į pietrycius nuo ju esantis Kriveikiskio piliakalnis taip pat Kernaves kapinynas Kernaves pilkapynas ir Kernaves gyvenvietes Nuo 1979 m nuolat vykdomi komplekso archeologiniai tyrinejimai todel Kernave yra viena geriausiai pazįstamu priesistoriniu Viduramziu Lietuvos gyvenvieciu 3D modelis3D modelis is virsaus Valstybinis Kernaves kulturinis UNESCO saugomas rezervatas įsteigtas 1998 m siekiant issaugoti teritorinį kulturos paveldo objektu kompleksa jo teritorijoje esancias nekilnojamasias bei kilnojamasias kulturos vertybes jas tinkamai priziureti tvarkyti ir propaguoti organizuoti mokslinius tyrimus Rezervatas apima 194 4 ha teritorija aplink rezervata suformuota buferine 2456 2 ha apsaugos zona Kulturinio rezervato teritorijoje saugomas kulturos paveldo objektu kompleksas kuriame siuo metu zinoma ir įteisinta 18 archeologijos istorijos ir kulturos vertybiu TyrimaiPiliakalnius 1857 m aprase vienas pirmuju Lietuvos archeologu Konstantinas Benediktas Stanislovas Tiskevicius 1859 m kasinejo Vladislovas Sirokomle Piliakalniu zvalgomuosius archeologinius tyrimus 1979 1983 m atliko Vilniaus universiteto archeologine ekspedicija ir Lietuvos istorijos institutas vadovai Pranas Kulikauskas ir Regina Volkaite Kulikauskiene Nuo 1985 m ekspedicijai vadovavo Alieksejus Luchtanas Keturiuose piliakalniuose ir ju papedese istirtas 1755 m plotas Remiantis archeologiniu tyrinejimu medziaga piliakalniai datuojami VI a XIV a Pajautos slenyje tyrinetu gelezies amziaus gyvenvietes ir viduramziu miesto istirtas 4590 m plotas Siandien istirta tik apie 1 5 kulturinio rezervato teritorijos Radinius saugo Kernaves archeologijos ir istorijos muziejus Kernaves piliakalniu kompleksas Sirvintu rajone Desineje Aukuro kalnas priekyje Mindaugo sosto kalnas o uz ju Lizdeikos kalnas Teorijos ir kronikosMindaugo pilys Piliakalniu grupes centras Aukuro piliakalnis kitaip dar vadinamas Barsciu ar Sventu kalnu Jis zemiausias is piliakalniu nuo gretimu aukstumu atskirtas giliomis daubomis Sio nupjauto kugio formos kalno pasibaigiancio ovalia aikstele slaituose pastebimas ryskus kulturinis sluoksnis tamsi zeme su degesiais ir apdegusio molio trupineliais Kaip spejo archeologas Adolfas Tautavicius cia gyventa jau pirmaisiais musu eros amziais Ant sio piliakalnio mediniu sienu saugomame sunkiai prieinamame kieme stovejusi sodyba nuo kurios ir prasidejes Kernaves augimas Pilies kalnas vadinamas Mindaugo sostu yra į siaure nuo Aukuro kalno Nuo sio piliakalnio atsiveria graziausi vaizdai į Pajautos slenį ir Nerį is cia matyti visi piliakalniai Archeologiniu tyrinejimu metu buvo nustatyta kad XII a XIII a cia stovejusi pilis kuria sudeginus buvo pastatyta kita Kernave Kernowe pirma karta istoriniuose saltiniuose pamineta 1279 m Henriko Latvio kronikoje Eiliuotoje Livonijos kronikoje ji minima kaip Lietuvos Didziojo kunigaikscio Traidenio 1269 1282 m valda Istoriniai dokumentai liudija kad 1365 m kryziuociai Kernaves ir Maisiagalos pilis lot castrum Kernow et Maisegale sudegino 1390 m paskutinio kryziuociu puolimo metu Kernaves gynejai patys sudegino įtvirtinimus ir pasitrauke į Vilniu Aplinkiniai piliakalniaiPasodninku piliakalnis 18 km 14 km Bartkunu piliakalnis 29 km Lauziskio piliakalnis 27 kmPaparciu piliakalnis 9 km 13 km Versiobalio piliakalnis 12 km Maisiagalos piliakalnis 16 kmZuvyciu piliakalnis 26 km Brazuoles piliakalnis 23 km Traku pilis 29 km Karmazinu piliakalnis 9 5 kmPajautos slenio panoramaSaltiniaiAleksiejus Luchtanas Kernaves piliakalniai Visuotine lietuviu enciklopedija T IX Juocevicius Khiva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 776 psl Kernaves piliakalniai Archyvuota kopija 2009 12 24 is Wayback Machine projekto Lebedyte R Kernaves piliakalniai Istoriniai tyrimai V 1985 VAA F 5 b 3636 Morkunaite I Respublikines reiksmes archeologijos paminklu Kernaves piliakalniu Sirvintu rajone teritorijos sutvarkymas Paruosiamieji darbai Architekturiniai tyrimai V 1987 NuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Kernaves piliakalniai Vikiteka Kernaves piliakalniai vaizdine ir garsine medziagaKernaves piliakalniu kompleksas neveikianti nuoroda UNESCO KERNAVĖS ARCHEOLOGINĖ VIETOVĖ Kernaves piliakalniu panoramines nuotraukos Lietuvos pilys ir piliakalniai Kernaves piliakalniai Archyvuota kopija 2009 12 24 is Wayback Machine projekto Monografija Musninkai Kernave Ciobiskis Kernave I Archyvuota kopija 2015 09 24 is Wayback Machine projekto Kernave II Kernave III Kernave IV Kernaves piliakalniu gigapanorama Hillforts eu atviruju duomenu istekliai