Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kasapos departamentas isp Departamento de Caazapá vienas iš 18 Paragvajaus departamentų esantis pietryčių Paragvajuje Ad
Kasapos departamentas
Kasapos departamentas (isp. Departamento de Caazapá) – vienas iš 18 Paragvajaus departamentų, esantis pietryčių Paragvajuje. Administracinis centras – Kaasapa.
| Kaasapa Caazapá | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-4) ------ vasaros: (UTC-3) | |||||||
| Valstybė | Paragvajus | ||||||
| Administracinis centras | Kaasapa | ||||||
| Apygardų | 11 | ||||||
| Gyventojų | 192 000 | ||||||
| Plotas | 9 496 km² | ||||||
| Tankumas | 20 žm./km² | ||||||
| ISO 3166-2 | PY-6 | ||||||
| Vikiteka | KaasapaVikiteka | ||||||
Departamento pavadinimas kilo iš gvaranių kalbos frazės ka’aguy jehasapa – „už miško“.
Geografija
Kaasapos departamentas yra išsidėstęs Paranenijos gamtinio regiono pietinėje dalyje. Šiaurėje ribojasi su Kaaguasu ir Gvairos departamentais, rytuose – su Aukštutinės Paranos departamentu, pietuose – su Itapujos departamentu, vakaruose – su Misioneso ir Paragvari departamentais.
Iš rytų į vakarus teritoriją kerta Ibitirusu Kordiljera (svarbiausios viršūnės – Maboti, Niu Kanji, Pakuri ir Moroti). Šiaurinėje ir vakarinėje departamento dalyse plyti žemumos su šlapynių plotais ir ganyklomis, o pietuose – banguota aukštuma, apaugusi miškais. Centrinėje dalyje paviršius lygus, išraižytas upių ir upelių.
Svarbiausios Kaasapos upės yra Tebikuari, Tebikuari Mi, , Kapiibari ir Ipeti. Jos yra laivuojamos, tebenaudojamos medienos plukdymui. Vidutinė metinė oro temperatūra yra 27 °C tačiau metų bėgyje svyruoja vidutiniškai tarp 1 ir 37 °C. Per metus iškrenta apie 1830 mm kritulių. Tai vienas drėgniausių šalies departamentų.
Yra , Golondrinos privatus rezervatas, pranciškonų muziejus Kaasapoje, kolonijinis Masielio miestelis.
Gyventojai
Kaasapos departamente 2002 m. gyveno 139,5 tūkst. gyventojų, tai sudaro ~2 % šalies gyventojų. Vidutinis gyventojų tankumas 15 žm./km². Tankiau gyvenama centrinė teritorijos dalis, rečiau pietvakariai. Tik apie 17 % gyventojų gyvena miestuose. Vyrų yra daugiau nei moterų. Indėnų Kaasapoje yra virš dviejų tūkstančių (2635; 2002 m.), tai ačai ir mbijai. Didesnė dalis (77,4 %) ūkių turi elektrą, tačiau vandentiekį turi vos 19,4 %.
Ekonomika
Verčiamasi daugiausia žemės ūkiu, gyvulininkyste, paslaugomis. Svarbiausios auginamos kultūros: medvilnė (10,6 tūkst. t, 2002 m.), soja (209,3 tūkst.), kukurūzai (149 tūkst.), cukranendrės (114,7 tūkst.), kukurūzai (83,5 tūkst.). Auginamos kiaulės (110 tūkst. vnt.), galvijai (295 tūkst.). Vykdoma maisto pramonė, kertama mediena, vystoma bitininkystė.
Administracinis suskirstymas
Kaasapos departamentas padalintas į 11 apygardų:
- Kaasapa
- Tres de Majas
Šaltiniai
- 2002 m. surašymo statistika
- PARAGUAY: Departments, citypopulation.de
| Paragvajaus departamentai | |
|---|---|
| Amambajus | Asunsjonas | Aukštutinis Paragvajus | Aukštutinė Parana | Bokeronas | Centrinis | Gvaira | Itapua | Kaagvasu | Kaasapa | Kanindeju | Konsepsjonas | Kordiljera | Misjonesas | Njeembuku | Paragvari | Presidente Hajesas | San Pedras |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Kasapos departamentas, Kas yra Kasapos departamentas? Ką reiškia Kasapos departamentas?
Kasapos departamentas isp Departamento de Caazapa vienas is 18 Paragvajaus departamentu esantis pietryciu Paragvajuje Administracinis centras Kaasapa Kaasapa CaazapaLaiko juosta UTC 4 vasaros UTC 3 Valstybe ParagvajusAdministracinis centras KaasapaApygardu 11Gyventoju 2020 192 000Plotas 9 496 km Tankumas 2020 20 zm km ISO 3166 2 PY 6Vikiteka KaasapaVikiteka Departamento pavadinimas kilo is gvaraniu kalbos frazes ka aguy jehasapa uz misko GeografijaKaasapos departamentas yra issidestes Paranenijos gamtinio regiono pietineje dalyje Siaureje ribojasi su Kaaguasu ir Gvairos departamentais rytuose su Aukstutines Paranos departamentu pietuose su Itapujos departamentu vakaruose su Misioneso ir Paragvari departamentais Is rytu į vakarus teritorija kerta Ibitirusu Kordiljera svarbiausios virsunes Maboti Niu Kanji Pakuri ir Moroti Siaurineje ir vakarineje departamento dalyse plyti zemumos su slapyniu plotais ir ganyklomis o pietuose banguota aukstuma apaugusi miskais Centrineje dalyje pavirsius lygus israizytas upiu ir upeliu Svarbiausios Kaasapos upes yra Tebikuari Tebikuari Mi Kapiibari ir Ipeti Jos yra laivuojamos tebenaudojamos medienos plukdymui Vidutine metine oro temperatura yra 27 C taciau metu begyje svyruoja vidutiniskai tarp 1 ir 37 C Per metus iskrenta apie 1830 mm krituliu Tai vienas dregniausiu salies departamentu Krastovaizdis Tavai apylinkese Yra Golondrinos privatus rezervatas pranciskonu muziejus Kaasapoje kolonijinis Masielio miestelis GyventojaiKaasapos departamente 2002 m gyveno 139 5 tukst gyventoju tai sudaro 2 salies gyventoju Vidutinis gyventoju tankumas 15 zm km Tankiau gyvenama centrine teritorijos dalis reciau pietvakariai Tik apie 17 gyventoju gyvena miestuose Vyru yra daugiau nei moteru Indenu Kaasapoje yra virs dvieju tukstanciu 2635 2002 m tai acai ir mbijai Didesne dalis 77 4 ukiu turi elektra taciau vandentiekį turi vos 19 4 EkonomikaVerciamasi daugiausia zemes ukiu gyvulininkyste paslaugomis Svarbiausios auginamos kulturos medvilne 10 6 tukst t 2002 m soja 209 3 tukst kukuruzai 149 tukst cukranendres 114 7 tukst kukuruzai 83 5 tukst Auginamos kiaules 110 tukst vnt galvijai 295 tukst Vykdoma maisto pramone kertama mediena vystoma bitininkyste Administracinis suskirstymasKolonijiniu laiku pastatas Masielyje Kaasapos departamentas padalintas į 11 apygardu Kaasapa Tres de MajasSaltiniai2002 m surasymo statistikaPARAGUAY Departments citypopulation de Paragvajaus departamentaiAmambajus Asunsjonas Aukstutinis Paragvajus Aukstutine Parana Bokeronas Centrinis Gvaira Itapua Kaagvasu Kaasapa Kanindeju Konsepsjonas Kordiljera Misjonesas Njeembuku Paragvari Presidente Hajesas San Pedras