- Kitos reikšmės – Šv. Juozapo bažnyčia.
54°52′32″š. pl. 25°08′11″r. ilg. / 54.8756°š. pl. 25.1364°r. ilg.
| Karvio šv. Juozapo bažnyčia | |
|---|---|
| Dvibokštė bažnyčia ir šventoriaus vartai 2008 m. | |
| Arkivyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Kalvarijų |
| Savivaldybė | Vilniaus rajono savivaldybė |
| Gyvenvietė | Karvys |
| Adresas | Bažnyčios g. 11 |
| Statybinė medžiaga | akmenų ir plytų mūras |
| Pastatyta | 1865 m. |
| Stilius | neoromanika, neogotika |
| Aptarnauja | adm. Andžejus Ryšardas Jasinskas (2025) |
Karvio šv. Juozapo bažnyčia – bažnyčia Vilniaus rajone, Karvio kaime, 5 km į rytus nuo Maišiagalos, prie kelio 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė , netoli nuo pietvakarinio Karvio ežero kranto. Pamaldos laikomos lietuvių ir lenkų kalbomis. Dabartinė bažnyčia pastatyta 1865 m., pripažinta architektūros paminklu Nr. 16071.
Istorija
Karvio dvaro savininkas, Vilniaus katedros kanauninkas Petras Tačilauskis 1779 m. Karvio kaime pastatydino pirmąją, medinę bažnyčią. Jai išlaikyti paskirtas Masionių palivarkas ir Karvio kaimas (4 valakai). 1783 m. įkurta Karvio parapija (iki 1790 m. buvo Maišiagalos parapijos filija).
1861 m. senajai Karvio bažnyčiai sudegus, 1862–1864 m. jos vietoje klebono Fabijono Goštauto rūpesčiu ir kunigaikščių Giedraičių lėšomis pastatyta mūrinė neoromaninio stiliaus bažnyčia. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje dauguma Karvio parapijiečių kalbėjo lietuviškai.
2015 m. paminėtas Karvio bažnyčios 150 metų jubiliejus.
Architektūra
Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė. Jos architektūroje vyrauja neoromaninio stiliaus bruožai; mažiau pastebimi neogotikos elementai. Akmenų mūro tvora aptvertame šventoriuje yra veikiančios (2025 m. būklė) kapinės. Jose išsiskiria iš geležinkelio bėgių pastatytas antkapinis kryžius su tvorele (bėgiai paprastai naudojami įamžinti tremtinių paskutiniojo poilsio vietas).
Bažnyčia pastatyta naudojant lauko akmenis. Taip bandyta sekti menamomis krašto senovės statybos tradicijomis. Bažnyčios bokštų viršus primena bandymą stilizuoti pilių bokštų motyvus. Plytiniuose bokštuose įkomponuotos smailiaarkės nišos gotikinei siaurų langų poros ir apvalios nišos kompozicijai. Visas pagrindinis bažnyčios tūris sumūrytas iš lauko akmenų. Didelę fasado plokštumą paįvairina smaili pagrindinio įėjimo arka, į viršų kylanti šešių laiptuotų nišelių komponuotė. Vietoje frontono viršuje ją užbaigia arkatūromis dekoruotas frizas. Statinio tūris ir stačiakampė erdvė primena klasicizmo laikotarpio šventoves. Bažnyčia dengta dvišlaičiu stogu, galinė dalis užbaigta plokščia siena. Čia nėra būdingų gotikinių kontraforsų ar tūrio galą užbaigiančios apsidės. Gotiškosios interpretacijos čia išreiškiamos per smailiaarkes langų nišas, frizo arkatūrą bei galinio frontono elementus. Interjere klasicizmo epochos principai persipina su laisvai interpretuojamais gotikiniais ornamentais.
Bažnyčioje yra išlikę vertingų religinio meno kūrinių. Paminėtini XVIII a. tapyti šventųjų paveikslai „Trys karaliai“, „Marija Rožančinė“. Išlikę trys 1778–1779 m. išlieti žalvariniai varpai. Šie liturginiai instrumentai išsiskiria pagiriamojo pobūdžio įrašais. 1778 m. varpas papuoštas Vilniuje dirbusio varpų liejiko Antano Apanavičiaus laudacija „SOLI DEO GLORIA“ (vienam Dievui garbė). 1779 m. varpas turi laudaciją „IESU TIBI SIT GLORIA“ (Jėzau, Tau tebūnie garbė).
Galerija
- Bažnyčios interjeras
- Vaizdas iš pietų pusės
- Vaizdas iš šiaurės vakarų
- Priekinis fasadas
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Karvio šv. Juozapo bažnyčia, Kas yra Karvio šv. Juozapo bažnyčia? Ką reiškia Karvio šv. Juozapo bažnyčia?