Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Juozas Muralis
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Juozas Muralis | |
|---|---|
| Gimė | 1896 m. birželio 12 d. Vaičiūnų km., Kamajų valsčius, Rokiškio raj. |
| Mirė | 1970 m. balandžio 1 d. Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Eigulių kapinėse |
| Tėvas | Konstantinas |
| Motina | Kazimiera |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Muralienė |
| Vaikai | Lakštutė, Rima, Ramūnas |
| Veikla | kirpėjas, visuomenės veikėjas |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Juozas Muralis (1896 m. birželio 12 d. Vaičiūnų km., Kamajų valsčius, Rokiškio raj. – 1970 m. balandžio 1 d. Kaune) – žinomas tarpukariu Kauno , visuomenės veikėjas.
Biografija
Juozas Muralis buvo jauniausias iš šešių Konstantino ir Kazimieros Muralių vaikų. Mokėsi Utenos gimnazijoje, baigė dvi klases, o 1908 m. kartu su motina ir broliu Kaziu bei seserimi išvyko į Sankt Peterburgą. Vyriausias brolis Povilas jau dirbo moterų kirpėju vienoje žinomiausių to meto Sankt Peterburgo kirpyklų „Pol“, paskatino ir jaunesniuosius brolius mokytis kirpėjo amato. 1912 m. Juozas jau pradėjo savarankiškai dirbti kirpėju, iki 1918 m. pabaigos dirbo keliose Sankt Peterburgo kirpyklose.
Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Juozas su broliu Povilu grįžo į tėvynę, įsikūrė Vilniuje, išsinuomavo Didžiojoje gatvėje buvusią kirpyklą „Obri“. 1919 m. Lietuvon grįžo ir J. Muralio motina su trečiuoju broliu ir seserimi. Trys broliai kartu atidarė nuosavą , taip pat Didžiojoje gatvėje.
Lenkijai okupavus Vilnių, Juozas 1920 m. pabaigoje išvyko į Kauną. Trejus metus dirbo Krašto apsaugos ministerijoje. 1924 m. grįžo prie savo profesijos ir Laisvės Alėjoje atidarė kirpyklą. 1931 m. kirpykla persikėlė į erdvesnes patalpas bendrovės „Pienocentras“ rūmuose.
1940 m. kirpykla buvo nacionalizuota ir kartu su kitomis Kauno kirpyklomis įjungta į kirpyklų artelę. J. Muralis ir toliau joje dirbo kirpėju.
Vokiečių okupacijos metais Juozas Muralis kartu su žmona Jadvyga savo namuose slėpė žydų šeimą, už ką po mirties 2006 m. buvo apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi.
1946 m. už finansinę pagalbą partizanams drauge su kitais antisovietinės organizacijos „Lietuvos laisvės sąjunga“ nariais J. Muralis ir jo brolis Kazimieras buvo suimti ir trejus metus kalėjo Vilniuje Lukiškių kalėjime. Grįžęs iki pensijos dirbo kirpėjo darbą.
Mirė 1970 m. balandžio 1 d. Palaidotas Kauno Eigulių kapinėse.
Verslas
1924 m. kovo 1 d. Laisvės Alėjoje atidarė savo kirpyklą, aprūpintą moderniais įrengimais. Profesinio tobulinimosi tikslais ne kartą lankėsi Paryžiuje, kurį laiką ten gyveno. 1927 m. dalyvavo Prancūzijoje vykusiame Europos kirpėjų suvažiavime, pirmasis į Lietuvą parsivežė ilgalaikio plaukų šukavimo įrangą.
1931 m. į bendrovės „Pienocentras“ rūmus Laisvės Alėjoje persikėlusi kirpykla įsikūrė dviejuose aukštuose išsidėsčiusiose patalpose – pirmajame aukšte buvo vyrų skyrius, antrajame – moterų. Kirpykloje veikė masažo salonas, smulkios kirpyklų įrangos parduotuvė. Naujosios kirpyklos interjerą projektavo žinomas Kauno architektas A. Funkas.
Ketvirtojo dešimtmečio viduryje dirbti kirpykloje prisijungė iš Vilniaus atvykęs brolis Kazimieras ir vienas geriausių kirpėjų, Juozo Muralio mokinys J. Rubšys. Trijų savininkų valdoma kirpykla buvo pavadinta „MRM kirpykla“.
Visuomeninė veikla
J. Muralį domino ekonominiai ir teisiniai klausimai, susiję su kirpyklų verslu, kirpėjų socialiniai reikalai. Dar dirbdamas Sankt Peterburge buvo Sankt Peterburgo kirpėjų sąjungos valdybos narys.
1924 m. buvo patvirtintas Prekybos ir pramonės rūmų įstatymas, 1925 m. Kaune įsteigti Lietuvos prekybos ir pramonės rūmai. Siekiant gerinti teisinę ir socialinę amatininkų padėtį, prie šių Rūmų 1937 m. buvo įkurta amatininkų atstovybė – Amatų korporacija, kurią sudarė 12 narių, deleguotų įvairių Lietuvos amatininkų organizacijų. Juozas Muralis buvo vienas iš dvylikos Korporacijos narių, pirmajame posėdyje Finansų ministras Korporacijos pirmininku paskyrė Juozą Muralį. Jo vadovaujama korporacija parengė Amatų verslo įstatymo projektą, kurį 1940 m. kovo mėn. J. Muralis pristatė Seimo komisijos posėdyje. Už savo veiklą Amatų korporacijoje J. Muralis 1939 m. buvo apdovanotas „Darbo žvaigždės“ antro laipsnio ordinu.
J. Muralis nuolat rūpinosi kirpėjų profesiniais ir teisiniais reikalais. Jo iniciatyva 1930 m. buvo suburta Kauno kirpėjų draugija, kurios pirmininku jis buvo išrinktas. Vėliau įkūrus Lietuvos kirpėjų sąjungą, J. Muralis ne kartą buvo renkamas jos pirmininku.
J. Muralis buvo Lietuvių verslininkų sąjungos narys, 1937 m. tapo šioje sąjungoje sudarytos Lietuvių amatininkų tarybos pirmininku. 1938 m. išrinktas į Prekybininkų, pramonininkų ir amatininkų sąjungos leidžiamo dvisavaitinio iliustruoto žurnalo „Amatininkas“ redakcinę kolegiją, šiame žurnale paskelbė ne vieną straipsnį.
J. Muralis domėjosi sportu, neblogai žaidė šachmatais, kurį laiką buvo Lietuvos šachmatinikų sąjungos valdybos pirmininku. Neretai dalį uždirbtų lėšų skirdavo labdarai – rėmė Ginklų fondą, kai kuriuos meno ir sporto kolektyvus.
Straipsniai
- Amatų korporaciją sudarius.– Amatininkas, 1938.01.01, Nr. 1 (166)
- Žodis lietuviams amatininkams. – Aamatininkas, 1938.01.01, Nr.1 (166)
- Kas dabar apsunkina amatininkus? – Amatininkas, 1938.05.01, Nr. 9 (174)
- Daugiau rimtumo. – Amatininkas, 1938.05.01, Nr. 9 (174)
- Amatų korporacijos pirmieji darbo metai. – Amatininkas, 1939.01.15, Nr. 1 (190)
- Amatininkų organizacijų reikšmė. – Amatininkas, 1940.02.15, Nr. 3
- Ko reikalauti iš amato mokslo kandidato. – Amatininkas, 1934, Nr. 29
- Amatininkų teisės. – Amatininkas, 1934, Nr.2
- Kas pirmiausiai darytina. – Amatininkas, 1934, Nr. 4
Straipsniai apie J. Muralį
- R. Žąslas. Kvalifikuoto kirpėjo Juozo Muralio profesinio darbo 25 metų sukaktis. - Amatininkas, 1937.11.15, Nr. 21 (163)
- P. Kuprys. Įstaiga, kuri gražina žmones. - Diena, 1932.01.31, Nr. 5 (182)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Juozas Muralis, Kas yra Juozas Muralis? Ką reiškia Juozas Muralis?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Juozas MuralisGime 1896 m birzelio 12 d Vaiciunu km Kamaju valscius Rokiskio raj Mire 1970 m balandzio 1 d KaunasPalaidotas a Eiguliu kapineseTevas KonstantinasMotina KazimieraSutuoktinis e Jadvyga MuralieneVaikai Lakstute Rima RamunasVeikla kirpejas visuomenes veikejasZymus apdovanojimai1939 m Darbo zvaigzdes antro laipsnio ordinas 2006 m Zuvanciuju gelbejimo kryzius po mirties Juozas Muralis 1896 m birzelio 12 d Vaiciunu km Kamaju valscius Rokiskio raj 1970 m balandzio 1 d Kaune zinomas tarpukariu Kauno visuomenes veikejas BiografijaJuozas Muralis buvo jauniausias is sesiu Konstantino ir Kazimieros Muraliu vaiku Mokesi Utenos gimnazijoje baige dvi klases o 1908 m kartu su motina ir broliu Kaziu bei seserimi isvyko į Sankt Peterburga Vyriausias brolis Povilas jau dirbo moteru kirpeju vienoje zinomiausiu to meto Sankt Peterburgo kirpyklu Pol paskatino ir jaunesniuosius brolius mokytis kirpejo amato 1912 m Juozas jau pradejo savarankiskai dirbti kirpeju iki 1918 m pabaigos dirbo keliose Sankt Peterburgo kirpyklose Lietuvai paskelbus nepriklausomybe Juozas su broliu Povilu grįzo į tevyne įsikure Vilniuje issinuomavo Didziojoje gatveje buvusia kirpykla Obri 1919 m Lietuvon grįzo ir J Muralio motina su treciuoju broliu ir seserimi Trys broliai kartu atidare nuosava taip pat Didziojoje gatveje Lenkijai okupavus Vilniu Juozas 1920 m pabaigoje isvyko į Kauna Trejus metus dirbo Krasto apsaugos ministerijoje 1924 m grįzo prie savo profesijos ir Laisves Alejoje atidare kirpykla 1931 m kirpykla persikele į erdvesnes patalpas bendroves Pienocentras rumuose 1940 m kirpykla buvo nacionalizuota ir kartu su kitomis Kauno kirpyklomis įjungta į kirpyklu artele J Muralis ir toliau joje dirbo kirpeju Vokieciu okupacijos metais Juozas Muralis kartu su zmona Jadvyga savo namuose slepe zydu seima uz ka po mirties 2006 m buvo apdovanotas Zuvanciuju gelbejimo kryziumi 1946 m uz finansine pagalba partizanams drauge su kitais antisovietines organizacijos Lietuvos laisves sajunga nariais J Muralis ir jo brolis Kazimieras buvo suimti ir trejus metus kalejo Vilniuje Lukiskiu kalejime Grįzes iki pensijos dirbo kirpejo darba Mire 1970 m balandzio 1 d Palaidotas Kauno Eiguliu kapinese Verslas1924 m kovo 1 d Laisves Alejoje atidare savo kirpykla aprupinta moderniais įrengimais Profesinio tobulinimosi tikslais ne karta lankesi Paryziuje kurį laika ten gyveno 1927 m dalyvavo Prancuzijoje vykusiame Europos kirpeju suvaziavime pirmasis į Lietuva parsiveze ilgalaikio plauku sukavimo įranga 1931 m į bendroves Pienocentras rumus Laisves Alejoje persikelusi kirpykla įsikure dviejuose aukstuose issidesciusiose patalpose pirmajame aukste buvo vyru skyrius antrajame moteru Kirpykloje veike masazo salonas smulkios kirpyklu įrangos parduotuve Naujosios kirpyklos interjera projektavo zinomas Kauno architektas A Funkas Ketvirtojo desimtmecio viduryje dirbti kirpykloje prisijunge is Vilniaus atvykes brolis Kazimieras ir vienas geriausiu kirpeju Juozo Muralio mokinys J Rubsys Triju savininku valdoma kirpykla buvo pavadinta MRM kirpykla Visuomenine veiklaJ Muralį domino ekonominiai ir teisiniai klausimai susije su kirpyklu verslu kirpeju socialiniai reikalai Dar dirbdamas Sankt Peterburge buvo Sankt Peterburgo kirpeju sajungos valdybos narys 1924 m buvo patvirtintas Prekybos ir pramones rumu įstatymas 1925 m Kaune įsteigti Lietuvos prekybos ir pramones rumai Siekiant gerinti teisine ir socialine amatininku padetį prie siu Rumu 1937 m buvo įkurta amatininku atstovybe Amatu korporacija kuria sudare 12 nariu deleguotu įvairiu Lietuvos amatininku organizaciju Juozas Muralis buvo vienas is dvylikos Korporacijos nariu pirmajame posedyje Finansu ministras Korporacijos pirmininku paskyre Juoza Muralį Jo vadovaujama korporacija parenge Amatu verslo įstatymo projekta kurį 1940 m kovo men J Muralis pristate Seimo komisijos posedyje Uz savo veikla Amatu korporacijoje J Muralis 1939 m buvo apdovanotas Darbo zvaigzdes antro laipsnio ordinu J Muralis nuolat rupinosi kirpeju profesiniais ir teisiniais reikalais Jo iniciatyva 1930 m buvo suburta Kauno kirpeju draugija kurios pirmininku jis buvo isrinktas Veliau įkurus Lietuvos kirpeju sajunga J Muralis ne karta buvo renkamas jos pirmininku J Muralis buvo Lietuviu verslininku sajungos narys 1937 m tapo sioje sajungoje sudarytos Lietuviu amatininku tarybos pirmininku 1938 m isrinktas į Prekybininku pramonininku ir amatininku sajungos leidziamo dvisavaitinio iliustruoto zurnalo Amatininkas redakcine kolegija siame zurnale paskelbe ne viena straipsnį J Muralis domejosi sportu neblogai zaide sachmatais kurį laika buvo Lietuvos sachmatiniku sajungos valdybos pirmininku Neretai dalį uzdirbtu lesu skirdavo labdarai reme Ginklu fonda kai kuriuos meno ir sporto kolektyvus StraipsniaiAmatu korporacija sudarius Amatininkas 1938 01 01 Nr 1 166 Zodis lietuviams amatininkams Aamatininkas 1938 01 01 Nr 1 166 Kas dabar apsunkina amatininkus Amatininkas 1938 05 01 Nr 9 174 Daugiau rimtumo Amatininkas 1938 05 01 Nr 9 174 Amatu korporacijos pirmieji darbo metai Amatininkas 1939 01 15 Nr 1 190 Amatininku organizaciju reiksme Amatininkas 1940 02 15 Nr 3 Ko reikalauti is amato mokslo kandidato Amatininkas 1934 Nr 29 Amatininku teises Amatininkas 1934 Nr 2 Kas pirmiausiai darytina Amatininkas 1934 Nr 4Straipsniai apie J MuralįR Zaslas Kvalifikuoto kirpejo Juozo Muralio profesinio darbo 25 metu sukaktis Amatininkas 1937 11 15 Nr 21 163 P Kuprys Įstaiga kuri grazina zmones Diena 1932 01 31 Nr 5 182