Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didžiosios Britanijos lietuviai lietuviai laikinai ar nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje IstorijaLietuviai šachtin
Jungtinės Karalystės lietuviai
Didžiosios Britanijos lietuviai – lietuviai, laikinai ar nuolat gyvenantys Jungtinėje Karalystėje.
Istorija
1657–1668 m. Didžiojoje Britanijoje gyveno Biblijos vertėjas į lietuvių kalbą Samuelis Boguslavas Chylinskis. Didžiojoje Britanijoje kūrėsi 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimų dalyviai, 1853–1856 m. Krymo karo belaisviai lietuviai. 1900 m. Londone gyveno apie 9000 lietuvių, vėliau dalis jų išsikėlė į JAV. XX a. pradžioje didesnės lietuvių kolonijos susidarė Škotijoje, t. p. Londone ir Mančesteryje. Po Antrojo pasaulinio karo iš Vokietijos Britų zonos karo pabėgėlių stovyklų į Didžiąją Britaniją atvyko apie 6000 lietuvių.
1977 m. ir 1982 m. Didžiojoje Britanijoje buvo surengtos Europos lietuvių studijų savaitės, 1979 m. – Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. 1979 m. Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjungos iniciatyva įsteigtas Tautinės paramos fondas šelpė Lietuvoje įkalintų ir persekiojamų asmenų šeimas.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę Didžioji Britanija tapo vienu pagrindinių naujųjų ekonominių emigrantų traukos centrų. Dalis lietuvių Didžiojoje Britanijoje įsidarbino nelegaliai, dalis atvyksta trumpam laikotarpiui, nedeklaruodami nei išvykimo iš Lietuvos, nei atvykimo į naująją vietą. Manoma, vien Londone 2007 m. gyveno apie 50 000,o visoje Didžiojoje Britanijoje apie 350 000 lietuvių. Nuo 2006 m. padėtis keičiasi. Atvykusieji vis labiau įsitraukia į Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos veiklą.
Kultūra, švietimas
Atvykusiųjų su šeimomis ir planuojančių ilgesniam laikui įsikurti Didžiojoje Britanijoje poreikiams Londone prie Šv. Kazimiero bažnyčios (įkurta 1912 m.) veikia sekmadieninė lietuviška mokykla. Leidžiami nuo 2000 m. laikraštis „“, nuo 2004 m. „Infozona“.
2007 m. gruodžio mėn. įvyko pirmoji Londono lietuvių mugė Stratforde. Mugėje kalėdines giesmes giedojo lituanistinės ir menų mokyklos „Moksliukas“ ir muzikos mokyklos „Harmonija“ vaikų chorai, lietuvių šokius šoko Londono lietuvių folkloro ansamblis „Saduto“.
1949 m. atidarytos lituanistinės mokyklos Bredforde (veikė iki 1967 m.), Notingeme, Mančesteryje (veikė iki 1972 m.), Londone. 2002 m. Londone įkurta lietuviška mokykla „Rasa“, vedėja R. Gudaitienė.
Dauguma Didžiosios Britanijos lietuvių renginių vyksta Hedlio Parke (), kuri priklauso DBLS.
Organizacijos
1896 m. Londone įsteigta pirmoji Didžiosios Britanijos lietuvių organizacija – Sušelpiamoji Draugystė vienybės lietuvių Rymo katalikų, 1908 m. ji susiliejo su 1901 m. įkurta Broliškos pagalbos draugija ir iki 1917 m. veikė kaip Susivienijimas lietuvių Rymo katalikų. 1898 m. veikė Susivienijimas lietuvių Anglijoje, 1899–1902 m. – J. Bagdono įkurta „Šviesa“. 1899 m. Škotijoje leistas laikraštis „Vaidelytė“. 1901 m. Londone įkurta lietuvių Šv. Kazimiero parapija, 1912 m. pastatyta bažnyčia. 1907–1910 m. veikė Londono lietuvių draugija „Aušra“.
1907 m. įkurta Lietuvių socialdemokratų partija Didžiojoje Britanijoje, 1908 m. ji pavadinta Lietuvių socialdemokratų darbininkų sąjunga Didžiojoje Britanijoje, dėl komunistų veiklos ji suiro, iš dalies narių įkurta ir 1920–1922 m. veikė Lietuvių komunistų sąjunga Didžiojoje Britanijoje. 1907–1923 m. Belšilyje ėjo socialdemokratinis, nuo 1920 m. komunistinis laikraštis „Rankpelnis“.
1910–1917 m. Londone veikė kooperacinė draugija „Birutė“, kuri turėjo kepyklą. 1910 m. įsteigtas Londono lietuvių klubas (vėliau Socialinis ir sporto klubas), turėjęs namus, 1914 m. – Lietuvių darbininkų ir darbininkių draugija (1916 m. Vytauto D. L. K. pašalpinė draugija). 1910–1946 m. veikė kultūros draugija „Rūta“, 1914–1937 m. – Šv. Vincento draugija. 1914–1982 m. Belšilyje leistas „Išeivių draugas“.
1915 m. Londone įkurta moterų savišalpos Šv. Onos draugija, kuri veikė iki devinto dešimtmečio pabaigos. 1921–1953 m. veikė Londono lietuvių pašalpinė draugija, turėjusi apie 400 narių, 1924–1939 m. – Šv. Kazimiero sporto klubas, kurio nariai dalyvavo 1938 m. Lietuvos sporto olimpiadoje. Lietuviškų organizacijų veiklai koordinuoti 1932 m. įsteigta Londono lietuvių federacija, Mančesteryje – Vidurio Anglijos lietuvių taryba, Škotijoje – Škotijos lietuvių taryba. 1938 m. Glazge įvyko Didžiosios Britanijos lietuvių seimas, įkūręs Didžiosios Britanijos lietuvių tarybą, ši 1946 m. Londone surengė lietuvių kongresą, kuriame dalyvavo 37 organizacijų atstovai.
1947 m. naujieji emigrantai įkūrė Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungą, pradėjo leisti „Britanijos lietuvį“ (nuo 1953 m. „Europos lietuvis“); 1958 m. inicijavo įkūrimą. 1947 m. Britanijoje pradėjo veikti Anglijos rajonas, nuo 1980 m. – Europos rajonas. 1948 m. įsteigta Tautos fondo atstovybė. 1951 m. įsteigta Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenė veikė iki devinto dešimtmečio pabaigos, vienijo 17 lietuvių organizacijų.
1951 m. įsteigtas Lietuvių socialdemokratų sąjungos skyrius 1956–1967 m. leido laikraštį „Darbininkų balsas“ (išėjo 73 nr.). 1957–1967 m. Londone veikė A. Mickevičiaus lietuvių ir lenkų draugija. 1961 m. Amerikos lietuvių tarybos pavyzdžiu suorganizuota , jungusi Didžiosios Britanijos piliečius lietuvius, keletą metų anglų kalba leido informacinį biuletenį, skirtą Didžiosios Britanijos spaudai. Apie 1961 m. Didžiojoje Britanijoje kūrėsi ateitininkai; jie 1985 m. turėjo du skyrius. 1965 m. marijonai įsigijo namus Notingeme, kur įkurtas lietuvių katalikų centras „Židinys“ (nuo 1971 m. Katalikų sielovados centras), įrengta Aušros Vartų koplyčia, leistas žurnalas ; jis 1961 m. pradėtas leisti Londone.
1977 m. ir 1982 m. Didžiojoje Britanijoje buvo surengtos Europos lietuvių studijų savaitės, 1979 m. – Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas. 1979 m. DBLS iniciatyva įsteigtas Tautinės paramos fondas šelpė Lietuvoje įkalintų ir persekiojamų asmenų šeimas, 1990 m. įkurtas Pagalbos Lietuvai fondas rėmė ir finansavo Lietuvos vadovų nepriklausomybės atstatymo veiklą.
2001 m. stiprios lietuvių bendruomenės buvo Londone, Mančesteryje, Notingeme, Bredforde ir Belšilyje.
Lietuviai
1914 m. Didžiojoje Britanijoje gyveno apie 12 000 lietuvių, apie 4000 jų Škotijoje, 1922 m. – apie 10 000 lietuvių. Per Antrąjį pasaulinį karą Didžiosios Britanijos karinėse oro pajėgose tarnavo kapitonas Romas Marcinkus. Po Antrojo pasaulinio karo iš Vokietijos Britų zonos karo pabėgėlių stovyklų atvyko apie 6000 lietuvių. 1953 m. Didžiojoje Britanijoje gyveno apie 13 000, 1975 m. apie 10 000, 2000 m. apie 1000 ankstesniųjų emigracijų lietuvių.
Literatūra
- Kazimieras Barėnas. Britanijos lietuviai 1947–1973, Londonas, Nida, 1978 m.
- Kazimieras Barėnas. Britanijos lietuviai 1974–1994, Londonas, Didžiosios Britanijos Lietuvių S-ga, 1997 m.
Šaltiniai
- , , . Didžiosios Britanijos lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XII (Lietuva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 831 psl.
- Didžioji Britanija. Lietuviai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 726 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jungtinės Karalystės lietuviai, Kas yra Jungtinės Karalystės lietuviai? Ką reiškia Jungtinės Karalystės lietuviai?
Didziosios Britanijos lietuviai lietuviai laikinai ar nuolat gyvenantys Jungtineje Karalysteje IstorijaLietuviai sachtininkai Skotijoje apie 1905 m 1657 1668 m Didziojoje Britanijoje gyveno Biblijos vertejas į lietuviu kalba Samuelis Boguslavas Chylinskis Didziojoje Britanijoje kuresi 1830 1831 m ir 1863 1864 m sukilimu dalyviai 1853 1856 m Krymo karo belaisviai lietuviai 1900 m Londone gyveno apie 9000 lietuviu veliau dalis ju issikele į JAV XX a pradzioje didesnes lietuviu kolonijos susidare Skotijoje t p Londone ir Mancesteryje Po Antrojo pasaulinio karo is Vokietijos Britu zonos karo pabegeliu stovyklu į Didziaja Britanija atvyko apie 6000 lietuviu 1977 m ir 1982 m Didziojoje Britanijoje buvo surengtos Europos lietuviu studiju savaites 1979 m Pasaulio lietuviu jaunimo kongresas 1979 m Didziosios Britanijos Lietuviu sajungos iniciatyva įsteigtas Tautines paramos fondas selpe Lietuvoje įkalintu ir persekiojamu asmenu seimas Lietuvai atkurus nepriklausomybe Didzioji Britanija tapo vienu pagrindiniu naujuju ekonominiu emigrantu traukos centru Dalis lietuviu Didziojoje Britanijoje įsidarbino nelegaliai dalis atvyksta trumpam laikotarpiui nedeklaruodami nei isvykimo is Lietuvos nei atvykimo į naujaja vieta Manoma vien Londone 2007 m gyveno apie 50 000 o visoje Didziojoje Britanijoje apie 350 000 lietuviu Nuo 2006 m padetis keiciasi Atvykusieji vis labiau įsitraukia į Didziosios Britanijos lietuviu sajungos veikla Kultura svietimasAtvykusiuju su seimomis ir planuojanciu ilgesniam laikui įsikurti Didziojoje Britanijoje poreikiams Londone prie Sv Kazimiero baznycios įkurta 1912 m veikia sekmadienine lietuviska mokykla Leidziami nuo 2000 m laikrastis nuo 2004 m Infozona 2007 m gruodzio men įvyko pirmoji Londono lietuviu muge Stratforde Mugeje kaledines giesmes giedojo lituanistines ir menu mokyklos Moksliukas ir muzikos mokyklos Harmonija vaiku chorai lietuviu sokius soko Londono lietuviu folkloro ansamblis Saduto 1949 m atidarytos lituanistines mokyklos Bredforde veike iki 1967 m Notingeme Mancesteryje veike iki 1972 m Londone 2002 m Londone įkurta lietuviska mokykla Rasa vedeja R Gudaitiene Dauguma Didziosios Britanijos lietuviu renginiu vyksta Hedlio Parke kuri priklauso DBLS Organizacijos1896 m Londone įsteigta pirmoji Didziosios Britanijos lietuviu organizacija Suselpiamoji Draugyste vienybes lietuviu Rymo kataliku 1908 m ji susiliejo su 1901 m įkurta Broliskos pagalbos draugija ir iki 1917 m veike kaip Susivienijimas lietuviu Rymo kataliku 1898 m veike Susivienijimas lietuviu Anglijoje 1899 1902 m J Bagdono įkurta Sviesa 1899 m Skotijoje leistas laikrastis Vaidelyte 1901 m Londone įkurta lietuviu Sv Kazimiero parapija 1912 m pastatyta baznycia 1907 1910 m veike Londono lietuviu draugija Ausra 1907 m įkurta Lietuviu socialdemokratu partija Didziojoje Britanijoje 1908 m ji pavadinta Lietuviu socialdemokratu darbininku sajunga Didziojoje Britanijoje del komunistu veiklos ji suiro is dalies nariu įkurta ir 1920 1922 m veike Lietuviu komunistu sajunga Didziojoje Britanijoje 1907 1923 m Belsilyje ejo socialdemokratinis nuo 1920 m komunistinis laikrastis Rankpelnis 1910 1917 m Londone veike kooperacine draugija Birute kuri turejo kepykla 1910 m įsteigtas Londono lietuviu klubas veliau Socialinis ir sporto klubas turejes namus 1914 m Lietuviu darbininku ir darbininkiu draugija 1916 m Vytauto D L K pasalpine draugija 1910 1946 m veike kulturos draugija Ruta 1914 1937 m Sv Vincento draugija 1914 1982 m Belsilyje leistas Iseiviu draugas 1915 m Londone įkurta moteru savisalpos Sv Onos draugija kuri veike iki devinto desimtmecio pabaigos 1921 1953 m veike Londono lietuviu pasalpine draugija turejusi apie 400 nariu 1924 1939 m Sv Kazimiero sporto klubas kurio nariai dalyvavo 1938 m Lietuvos sporto olimpiadoje Lietuvisku organizaciju veiklai koordinuoti 1932 m įsteigta Londono lietuviu federacija Mancesteryje Vidurio Anglijos lietuviu taryba Skotijoje Skotijos lietuviu taryba 1938 m Glazge įvyko Didziosios Britanijos lietuviu seimas įkures Didziosios Britanijos lietuviu taryba si 1946 m Londone surenge lietuviu kongresa kuriame dalyvavo 37 organizaciju atstovai 1947 m naujieji emigrantai įkure Didziosios Britanijos lietuviu sajunga pradejo leisti Britanijos lietuvį nuo 1953 m Europos lietuvis 1958 m inicijavo įkurima 1947 m Britanijoje pradejo veikti Anglijos rajonas nuo 1980 m Europos rajonas 1948 m įsteigta Tautos fondo atstovybe 1951 m įsteigta Didziosios Britanijos lietuviu bendruomene veike iki devinto desimtmecio pabaigos vienijo 17 lietuviu organizaciju 1951 m įsteigtas Lietuviu socialdemokratu sajungos skyrius 1956 1967 m leido laikrastį Darbininku balsas isejo 73 nr 1957 1967 m Londone veike A Mickeviciaus lietuviu ir lenku draugija 1961 m Amerikos lietuviu tarybos pavyzdziu suorganizuota jungusi Didziosios Britanijos piliecius lietuvius keleta metu anglu kalba leido informacinį biuletenį skirta Didziosios Britanijos spaudai Apie 1961 m Didziojoje Britanijoje kuresi ateitininkai jie 1985 m turejo du skyrius 1965 m marijonai įsigijo namus Notingeme kur įkurtas lietuviu kataliku centras Zidinys nuo 1971 m Kataliku sielovados centras įrengta Ausros Vartu koplycia leistas zurnalas jis 1961 m pradetas leisti Londone 1977 m ir 1982 m Didziojoje Britanijoje buvo surengtos Europos lietuviu studiju savaites 1979 m Pasaulio lietuviu jaunimo kongresas 1979 m DBLS iniciatyva įsteigtas Tautines paramos fondas selpe Lietuvoje įkalintu ir persekiojamu asmenu seimas 1990 m įkurtas Pagalbos Lietuvai fondas reme ir finansavo Lietuvos vadovu nepriklausomybes atstatymo veikla 2001 m stiprios lietuviu bendruomenes buvo Londone Mancesteryje Notingeme Bredforde ir Belsilyje Lietuviai1914 m Didziojoje Britanijoje gyveno apie 12 000 lietuviu apie 4000 ju Skotijoje 1922 m apie 10 000 lietuviu Per Antrajį pasaulinį kara Didziosios Britanijos karinese oro pajegose tarnavo kapitonas Romas Marcinkus Po Antrojo pasaulinio karo is Vokietijos Britu zonos karo pabegeliu stovyklu atvyko apie 6000 lietuviu 1953 m Didziojoje Britanijoje gyveno apie 13 000 1975 m apie 10 000 2000 m apie 1000 ankstesniuju emigraciju lietuviu LiteraturaKazimieras Barenas Britanijos lietuviai 1947 1973 Londonas Nida 1978 m Kazimieras Barenas Britanijos lietuviai 1974 1994 Londonas Didziosios Britanijos Lietuviu S ga 1997 m Saltiniai Didziosios Britanijos lietuviai Visuotine lietuviu enciklopedija T XII Lietuva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 831 psl Didzioji Britanija Lietuviai Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 726 psl