Jordanijos geografija – Jordanijos gamtinių sąlygų aprašymas.
Padėtis
Jordanija yra Artimuosiuose Rytuose arba Vakarų Azijoje. Šalies sausumos sienų ilgis – 1744 km. Ribojasi su Iraku (179 km), Izraeliu (307 km), Saudo Arabija (731 km), Sirija (379 km), Vakarų Krantu (148 km). Pietuose turi nedidelį priėjimą prie Raudonosios jūros (Akabos įlankos) – pakrantės ilgis 26 km.
Paviršius
Didžiąją Jordanijos dalį užima plokščiakalnis, kuris aukštėja iš rytų į vakarus nuo 500 m iki 1000–1500 metrų (vidutinis aukštis – apie 700 m). Šalies vakariniu pakraščiu iš šiaurės į pietus ištįsusi Ghoro tektoninė įduba – Rytų Afrikos lūžių zonos šiaurinis tęsinys. Joje telkšo Negyvoji jūra (Jordanijai priklauso 50 km jos pakrantės). Tarp Negyvosios jūros ir Akabos įlankos driekiasi sausas slėnis – Vadi al Araba (pietinė Ghoro dalis), o į šiaurę nuo Negyvosios jūros – Jordano slėnis, kuriuo teka Jordano upė.
Įdubos rytinį pakraštį sudaro vadžių suskaidyti kalnų masyvai: Džebel aš Šaras (didžiausias aukštis 1854 m; Džebel Um ad Damis), Džebel al Batra (1555 m), Džebel Ajunas (1247 m). Jordanijos šiaurės rytuose – Sirijos dykumos dalis, pietuose – Pietų dykuma; jose yra pavienių kalnų (Džebel al Haradas, 1274 m), lavos plynaukščių (Harat ar Rudžaila, 1047 metrai). Žemiausia šalies vieta (-408 m) yra Negyvosios jūros pakrantėje.
Klimatas
Jordanijoje vyrauja subtropinis sausas Viduržemio jūros tipo klimatas. Sausio mėnesio temperatūra 8–14 °C, liepos 24–30 °C (Ghoro įduboje ir Jordanijos pietuose temperatūra pakyla iki 50 °C). Didesnėje šalies teritorijos dalyje kritulių iškrinta iki 50 mm, tik šiaurės vakaruose – iki 620 mm per metus; daugiausia kritulių iškrinta lapkritį–kovą. Nuo vasario iki gegužės kai kada pučia sausas karštas vėjas samumas. Žiemą šalnos būdingos visoje šalyje, išskyrus Ghoro įdubą, o kalnuose kartais iškrinta sniegas.
Hidrografija
Dėl sausringo klimato upių tinklas labai retas. Svarbiausia upė – vakarine siena tekantis Jordanas. Didesni jo intakai – Jarmukas ir Zarka. Be to, į Negyvąją jūrą teka Vadi Mudžibas, Hasa. Gausu vadžių (Vadi Rumas, Vadi al Araba ir kt.). Yra išdžiūstančių ežerų, druskynių. Sudaryta užtvankų.
Dirvožemiai
Didesnėje Jordanijos teritorijos dalyje labai akmeningi dirvožemiai – kalciažemiai ir kalkžemiai, Jordano slėnyje – salpžemiai, Kaal Džafro ežero apylinkėse – druskožemiai.
Gyvoji gamta
Didesnę šalies dalį užima pusdykumės ir dykumos. Vakaruose auga subtropiniai krūmynai, finikų giraitės, kalnuose, upių pakrantėse yra nedidelių miškų (miškingumas – 0,9 % 2005 m.)
Gyvūnija tokia, kaip ir kitų regiono šalių – veisiasi hienos, gazelės, kalnų ožiai, lapės, mangustos, šernai, šakalai, leopardai, iš paukščių – kilnieji ereliai, grifai; gausu šimtakojų, skorpionų.
XXI a. pr. Jordanijoje buvo 9 gamtos rezervatai (didžiausias – Danos biosferos rezervatas, 308 km²), 2 Ramsaro konvencijos saugomos šlapynės (Azrako šlapynių draustinis, Fifos gamtinis rezervatas). Vadi Rumas saugomas kaip gamtinis UNESCO pasaulio paveldo objektas.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Jordanijos geografija, Kas yra Jordanijos geografija? Ką reiškia Jordanijos geografija?