Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jevlampijus LaškovasGimė 1932 m rugsėjo 10 d 92 metai RokiškyjeSutuoktinis ė Lidija LaškovaVeikla Lietuvos geologas fizi
Jevlampijus Laškovas
| Jevlampijus Laškovas | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. rugsėjo 10 d. Rokiškyje |
| Sutuoktinis (-ė) | Lidija Laškova |
| Veikla | Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras. |
| Žymūs apdovanojimai | |
| |
Jevlampijus Laškovas (g. 1932 m. rugsėjo 10 d. Rokiškyje) – Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.
Biografija
Brolis Jonas Laškovas, žmona Lidija Laškova. 1956 m. baigė Vilniaus universitetą. 1961 m. apgynė disertaciją „Pietinio Pabaltijo ordoviko nuogulų litostatigrafija, litologija ir facijos“, 1969 m. geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas.
Nuo 1956 m. atliko geologinį kartografavimą (M 1:200 000 ir 1:50 000 m.) Altajuje. 1964-1965 m. dirbo Vilniaus termoizoliacijos institute. Nuo 1968 m. dirba Geologijos institute (nuo 2002 m. Geologijos ir geografijos institutas), nuo 1970 m. instituto vyresnysis mokslo darbuotojas.
Mokslinė veikla
Daugiausia tyrė ordoviko sistemą. Atliko uolienų struktūrinę-genetinę klasifikaciją, išskyrė 42 uolienų tipus, 9 facijas. Ištyrė metabentonitų cheminę ir mineralinę sudėtį, nustatė jų ryšį su ugnikalnių veikla ir mikrokontinentuose ir salų lankuose. Nustatė sedimentacijos cikliškumą, priklausantį nuo Pasaulinio vandenyno vandens lygio svyravimų. Pagal nuosėdų sudėtį ir faunos kaitą bei pagal paleomagnetinių tyrimų duomenis nustatė Baltikos žemyno dreifą nuo Pietų poliaus (70°-40°, ordoviko periodo pradžioje) iki pusiaujo (periodo pabaigoje) ir klimato kaitą. Išskyrė 40 litostratigrafinių padalinių (svitų, pluoštų), naujus baseino dugno morfotektoninius Notangos ir Pietų įlinkius, Pietų Pabaltijo ir Gotlando-Šiaurės Estijos monoklinas.
Bibliografija
- Pietų Pabaltijo apatinio paleozojaus naftingųjų nuogulų litologija ir facijos, monografija, su V. Korkučiu ir P. Lapinsku, 1972 m., rusų kalba
- Rytų Europos platformos pietvakarinio pakraščio ordoviko baseino sedimentacinės sąlygos ir nuosėdų lilogenezė, monografija, 2000 m., lietuvių ir anglų kalba
- Lietuvos ir Pietryčių Baltijos naftos geologija, monografija, su kitais, 2001 m., lietuvių ir anglų k.
Įvertinimas
- 1980 m. LTSR valstybinė premija
Šaltiniai
- Algirdas Gaigalas. Jevlampijus Laškovas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 556 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jevlampijus Laškovas, Kas yra Jevlampijus Laškovas? Ką reiškia Jevlampijus Laškovas?
Jevlampijus LaskovasGime 1932 m rugsejo 10 d 92 metai RokiskyjeSutuoktinis e Lidija LaskovaVeikla Lietuvos geologas fiziniu mokslu daktaras Zymus apdovanojimai1980 m LTSR valstybine premija Jevlampijus Laskovas g 1932 m rugsejo 10 d Rokiskyje Lietuvos geologas fiziniu mokslu daktaras BiografijaBrolis Jonas Laskovas zmona Lidija Laskova 1956 m baige Vilniaus universiteta 1961 m apgyne disertacija Pietinio Pabaltijo ordoviko nuogulu litostatigrafija litologija ir facijos 1969 m geologijos ir mineralogijos mokslu kandidatas Nuo 1956 m atliko geologinį kartografavima M 1 200 000 ir 1 50 000 m Altajuje 1964 1965 m dirbo Vilniaus termoizoliacijos institute Nuo 1968 m dirba Geologijos institute nuo 2002 m Geologijos ir geografijos institutas nuo 1970 m instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Moksline veiklaDaugiausia tyre ordoviko sistema Atliko uolienu strukturine genetine klasifikacija isskyre 42 uolienu tipus 9 facijas Istyre metabentonitu chemine ir mineraline sudetį nustate ju rysį su ugnikalniu veikla ir mikrokontinentuose ir salu lankuose Nustate sedimentacijos cikliskuma priklausantį nuo Pasaulinio vandenyno vandens lygio svyravimu Pagal nuosedu sudetį ir faunos kaita bei pagal paleomagnetiniu tyrimu duomenis nustate Baltikos zemyno dreifa nuo Pietu poliaus 70 40 ordoviko periodo pradzioje iki pusiaujo periodo pabaigoje ir klimato kaita Isskyre 40 litostratigrafiniu padaliniu svitu pluostu naujus baseino dugno morfotektoninius Notangos ir Pietu įlinkius Pietu Pabaltijo ir Gotlando Siaures Estijos monoklinas BibliografijaPietu Pabaltijo apatinio paleozojaus naftinguju nuogulu litologija ir facijos monografija su V Korkuciu ir P Lapinsku 1972 m rusu kalba Rytu Europos platformos pietvakarinio pakrascio ordoviko baseino sedimentacines salygos ir nuosedu lilogeneze monografija 2000 m lietuviu ir anglu kalba Lietuvos ir Pietryciu Baltijos naftos geologija monografija su kitais 2001 m lietuviu ir anglu k Įvertinimas1980 m LTSR valstybine premijaSaltiniaiAlgirdas Gaigalas Jevlampijus Laskovas Visuotine lietuviu enciklopedija T XI Kremacija Lenzo taisykle Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2007 556 psl