Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Japonijos jūra jap 日本海 Nippon kai kraštinė Ramiojo vandenyno jūra esanti tarp Eurazijos žemyno Korėjos pusiasalio ir Sac
Japonijos jūra
Japonijos jūra (jap.: 日本海 Nippon – kai) – kraštinė Ramiojo vandenyno jūra, esanti tarp Eurazijos žemyno, Korėjos pusiasalio ir Sachalino, Hokkaido ir Honšiū salų. Japonijos jūra skalauja Japonijos, Korėjos, Rusijos krantus.
Pavadinimo problema
Visuotinai priimtas Japonijos jūros pavadinimas turi gana nacionalistinę prasmę, nes dažnai primena XX a. pradžioje sukurtą Japonijos imperiją. Jūra buvo tos imperijos centre, mat Japonija tada valdė ir Korėją. Korėjiečiai atsisako vadinti šią jūrą Japonijos jūra, ir naudoja senąjį korėjietišką pavadinimą Rytų jūra (kor.: 東海 동해Donghae).
Ypatumai
Japonijos jūra – viena iš didžiausių ir giliausių pasaulio jūrų. Japonijos jūra apima 978 000 km² plotą, vandens tūris – 1630 tūkst. km³, vidutinis gylis – 1535 metrai. Giliausia vieta jūroje siekia 3699 metrus. Japonijos jūros pakrantės ruožas driekiasi 7600 km.
Šiaurinė jūros dalis žiemą užšąla.
Krantai, įlankos
Japonijos jūros krantų linija mažai „sukarpyta“ ir nesudaro įlankų, giliai įsirėžiančių į sausumą. Daugiausiai – aukšti ir statūs krantai. Kalnai tiesiog sminga į jūrą. Labiausiai išraižyti yra Japonų salų krantai.
Sąsiauriai, jungiantys Japonijos jūrą ir Ramųjį vandenyną ir su atitinkamomis jūromis – Ochotsko ir Rytų Kinijos, yra negilūs (lyginant su pačia jūra), dėl to Japonijos jūra yra labiau izoliuota.
Didžiausios įlankos – Petro Didžiojo, Rytų-Korėjos, Isikario (Hokaido sala), Tojama ir Vakasa (Honsiu sala).
Salos
Didelių salų Japonijos jūroje nėra. Visos salos (išskyrus Ulindo) yra netoli (, , , Sado, Oki, Dokdo ir kt.) krantų. Upių nuotėkis Japonijos jūroje – nereikšmingas (viena iš didesnių upių – Tuminczian).
Reljefas
Japonijos jūros reljefą sudaro šelfas, žemininis nuolydis, gilios įdubos ir povandeniniai kalnagūbriai. Giliavandenės įdaubos atsiskiria Jamato, Kita-Oki, Oki kalnagūbriais ir trim įdubomis – Centrine (didžiausias gylis 3699 m), Honsiu (3063 m) ir Cusimsko (2300 m).
Žemės pluta po giliavandenėmis įdaubomis – subvandenininė (8–12 km), susideda daugiausiai iš dviejų sluoksnių – nuosėdinio (1,5–2,5 km) ir „bazaltinio“. Po kalnagūbriais – pluta yra žemininės kilmės (18–22 km). Pagrindinės naudingos iškasenos (nafta, dujos, jūrinės aukso sąnašos ir kasiteritas) – šelfo prieigoje.
Uostai
Pagrindiniai uostai – Vladivostokas, Nachodka, Vanino, Aleksandrovsko-Sachalino, Cholmskas, Niigata, Curuga, Maidzuru, Vonsanas, Chinamas, Čiondžinas.
Išnašos
- Japonijos jūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Japonijos jūra, Kas yra Japonijos jūra? Ką reiškia Japonijos jūra?
Japonijos jura jap 日本海 Nippon kai krastine Ramiojo vandenyno jura esanti tarp Eurazijos zemyno Korejos pusiasalio ir Sachalino Hokkaido ir Honsiu salu Japonijos jura skalauja Japonijos Korejos Rusijos krantus Pavadinimo problemaVisuotinai priimtas Japonijos juros pavadinimas turi gana nacionalistine prasme nes daznai primena XX a pradzioje sukurta Japonijos imperija Jura buvo tos imperijos centre mat Japonija tada valde ir Koreja Korejieciai atsisako vadinti sia jura Japonijos jura ir naudoja senajį korejietiska pavadinima Rytu jura kor 東海 동해Donghae YpatumaiJaponijos jura Japonijos jura viena is didziausiu ir giliausiu pasaulio juru Japonijos jura apima 978 000 km plota vandens turis 1630 tukst km vidutinis gylis 1535 metrai Giliausia vieta juroje siekia 3699 metrus Japonijos juros pakrantes ruozas driekiasi 7600 km Siaurine juros dalis ziema uzsala Krantai įlankosJaponijos juros krantu linija mazai sukarpyta ir nesudaro įlanku giliai įsirezianciu į sausuma Daugiausiai auksti ir status krantai Kalnai tiesiog sminga į jura Labiausiai israizyti yra Japonu salu krantai Sasiauriai jungiantys Japonijos jura ir Ramujį vandenyna ir su atitinkamomis juromis Ochotsko ir Rytu Kinijos yra negilus lyginant su pacia jura del to Japonijos jura yra labiau izoliuota Didziausios įlankos Petro Didziojo Rytu Korejos Isikario Hokaido sala Tojama ir Vakasa Honsiu sala SalosDideliu salu Japonijos juroje nera Visos salos isskyrus Ulindo yra netoli Sado Oki Dokdo ir kt krantu Upiu nuotekis Japonijos juroje nereiksmingas viena is didesniu upiu Tuminczian ReljefasJaponijos juros reljefa sudaro selfas zemininis nuolydis gilios įdubos ir povandeniniai kalnagubriai Giliavandenes įdaubos atsiskiria Jamato Kita Oki Oki kalnagubriais ir trim įdubomis Centrine didziausias gylis 3699 m Honsiu 3063 m ir Cusimsko 2300 m Zemes pluta po giliavandenemis įdaubomis subvandeninine 8 12 km susideda daugiausiai is dvieju sluoksniu nuosedinio 1 5 2 5 km ir bazaltinio Po kalnagubriais pluta yra zeminines kilmes 18 22 km Pagrindines naudingos iskasenos nafta dujos jurines aukso sanasos ir kasiteritas selfo prieigoje UostaiPagrindiniai uostai Vladivostokas Nachodka Vanino Aleksandrovsko Sachalino Cholmskas Niigata Curuga Maidzuru Vonsanas Chinamas Ciondzinas IsnasosJaponijos jura Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Vikiteka Japonijos jura vaizdine ir garsine medziaga