Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jaejamų kalba 八重山物言 ヤイマムニ Yaimamuni KalbamaJaponijaKalbančiųjų skaičius47 600 2000 m KilmėJaponų kalbos Riukiu Jaejamų k
Jaejamų kalba
| Jaejamų kalba 八重山物言 (ヤイマムニ,Yaimamuni) | |
| Kalbama | Japonija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | 47 600 (2000 m.) |
| Kilmė | Japonų kalbos Jaejamų kalba |
| Rašto sistemos | katakana arba hiragana |
| Geografinis paplitimas | |
Jaejamų kalba (八重山物言/ヤイマムニ, Jaimamuni) – grupei priklausanti kalba, kuria šnekama Jaejamos salose, labiausiai į pietus nutolusiose Japonijos salose. Jaejamų salos yra į pietvakarius nuo Mijako salų ir į rytus nuo Taivano. Jaejamų kalba giminingiausia mijakų kalbai. Nėra žinoma, kokiam žmonių skaičiui ši kalba yra gimtoji. Japonijoje ši kalba paprastai laikoma dialektu (jap. 八重山方言 = Yaeyama hōgen). Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio šnekančiųjų šia kalba sparčiai mažėja. Beveik visi jaunesni salos gyventojai yra gimtoji kalba yra japonų, o jaejamų kalba yra vartojama tik dainose ir ritualuose. Jaejamų kalbos gyvybingumas vertinamas kaip prasčiausių tarp Riukiu kalbų. Jaejamų kalba šnekama Išigakyje, , , , , , Iriomotėje ir Haterumoje. Kadangi jaejamų kalba išplitimo arealas platus, kai kurios tarmės tarpusavyje gan reikšmingai skiriasi. Vakariausia Jaejamų salyno vartojama šnekta klasifikuojama kaip atskira jonagunių kalba.
Yra hipotezė, kad Taketomio tarmė anksčiau galėjusi būti šiaurinei Riukiu grupei priklausanti kalba, gimininga okinavų kalbai, vėliau susiliejusi su Jaejamos tarmėmis. Jaejamų kalbai gresia išnykimas. UNESCO Nykstančių kalbų atlase kalba priskirta antrai pagal rimtumą gyvų kalbų kategorijai, – kalbą, kuriai gresia rimtas pavojus.
Nėra sutariama, kada atsiskyrė nuo (arba japonų-riūkiūjiečių prokalbės). Tai galėjo įvykti dar II a. pr. m. e., Riukiu grupei atsiskiriant nuo japonų-riūkiūjiečių prokalbės. Tačiau Jaejamų kalboje galima atrasti maždaug VIII a. iš japonų kalbos išnykusių tarimo bruožų. Vienas jų – priebalsis p liko neišvirtęs į h, išskyrus pu, kuris pakito į fu jaejamų kalboje.
| Japonų prokalbė | Japonų kalba | Jaejamų kalba | |
|---|---|---|---|
| „Skrandis“ | *para | hara | paru |
| „Laivas“ | *punay | fune | funi |
| „Balandis“ | *pato | hato | patu |
Vis dėlto jaejamų kalba daugelyje sričių yra inovatyvesnė nei japonų kalba. Vienas aspektų – balsiai. turėjusi aštuonis balsius, o dabartinėje japonų kalboje jų yra likę tik penki. Tuo tarpu jaejamų kalboje balsių sumažėjimas dar drastiškesnis – iki trijų. Kaip ir daugelyje Riukiu kalbų, „e“ ir „o“ balsiai japonų kalboje yra išvirtę į „i“ ir „u“ jaejamų kalboje. Daugiau pavyzdžių pateikiama lentelėje žemiau.
| Japonų prokalbė | Japonų kalba | Jaejamų kalba | |
|---|---|---|---|
| „Daiktas“ | *mənə | mono | munu |
| „Sėkla“ | *tanay | tane | tani |
| „Pradžia“ | *pansimay | hajime tariama hadžime | pazïmi tariama padžimi |
Kita inovacija, būdinga ir kitoms pietinėms Riūkiū kalboms, – b išvirtimas tuose atvejuose, kur japonų kalboje yra tariama w.
| Proto-Japonic | Modern Japanese | Yaeyama | |
|---|---|---|---|
| „Viduriai“ | *wata | wata | bada |
| „Jaunas“ | *waka | wakai | bagasan |
| „Šokis“ | *wəntəri | odori | budurï |
Taip pat jaejamų kalba laikoma konservatyvesne už okinavų kalbą ir ypač jonagunių kalbą.
Jaejamų, kaip ir kitų Riūkiū kalbų, nykimo ištakos siekia 1879 m., kuomet po 1872 m. įvykusios Okinavo salų aneksijos dauguma Okinavos salų tapo Okinavos prefektūros dalimi ir prasidėjo intensyvi Riūkiū salų , į kurią aktyviai įsijungė vietiniai.1907 m. priimtas įstatymas, kuriuo reglamentuojama tarmių vartosena ir pagal kurį Riukiu kalbų statusas „pažemintas“ iki valstybinės kalbos tarmių, o tarmes uždrausta vartoti Japonijos mokyklose.
Skaičiuojama, kad jaejamiškai mokančiųjų skaičius yra tarp 7000 ir 10 000. Kalba daugiausiai vartojama namie.
Išnašos
- Įrašas duomenų bazėje
- Heinrich, Patrick; Bairon, Fija; Brenzinger, Matthias (2009). „The Ryukyus and the New, But Endangered, Kalbos of Japan“. The Asia-Pacific Journal. 7.
- Thorpe, Maner Lawton (1983). Ryūkyūan kalba history (PhD thesis). Pietų Kalifornijos universitetas. Suarchyvuotas originalas 2021-02-24. Nuoroda tikrinta 2022-02-01.
- Moseley, Christopher (ed.). 2010. Atlas of the World’s Languages in Danger, 3rd edn. Paris, UNESCO Publishing. Versija internete: http://www.unesco.org/culture/en/endangeredlanguages/atlas
- Heinrich, Patrick; Miyara, Shinsho; Shimoji, Michinori (2015). Handbook of the Ryukyuan Languages: History, Structure, and Use. Vokietija: De Gruyter Mouton. p. 20.
- Heinrich, Patrick; Miyara, Shinsho; Shimoji, Michinori (2015). Handbook of the Ryukyuan Kalbos: History, Structure, and Use. Vokietija: De Gruyter Mouton. pp. 423–424.
Nuorodos
- Oori Taboori tinklalaidė/internetinis dienoraštis (Mijaros tarme) Archyvuota kopija 2020-01-28 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jaejamų kalba, Kas yra Jaejamų kalba? Ką reiškia Jaejamų kalba?
Jaejamu kalba 八重山物言 ヤイマムニ Yaimamuni KalbamaJaponijaKalbanciuju skaicius47 600 2000 m KilmeJaponu kalbos Riukiu Jaejamu kalbaRasto sistemoskatakana arba hiraganaGeografinis paplitimas Jaejamu kalba 八重山物言 ヤイマムニ Jaimamuni grupei priklausanti kalba kuria snekama Jaejamos salose labiausiai į pietus nutolusiose Japonijos salose Jaejamu salos yra į pietvakarius nuo Mijako salu ir į rytus nuo Taivano Jaejamu kalba giminingiausia mijaku kalbai Nera zinoma kokiam zmoniu skaiciui si kalba yra gimtoji Japonijoje si kalba paprastai laikoma dialektu jap 八重山方言 Yaeyama hōgen Nuo XX a sestojo desimtmecio snekanciuju sia kalba sparciai mazeja Beveik visi jaunesni salos gyventojai yra gimtoji kalba yra japonu o jaejamu kalba yra vartojama tik dainose ir ritualuose Jaejamu kalbos gyvybingumas vertinamas kaip prasciausiu tarp Riukiu kalbu Jaejamu kalba snekama Isigakyje Iriomoteje ir Haterumoje Kadangi jaejamu kalba isplitimo arealas platus kai kurios tarmes tarpusavyje gan reiksmingai skiriasi Vakariausia Jaejamu salyno vartojama snekta klasifikuojama kaip atskira jonaguniu kalba Yra hipoteze kad Taketomio tarme anksciau galejusi buti siaurinei Riukiu grupei priklausanti kalba gimininga okinavu kalbai veliau susiliejusi su Jaejamos tarmemis Jaejamu kalbai gresia isnykimas UNESCO Nykstanciu kalbu atlase kalba priskirta antrai pagal rimtuma gyvu kalbu kategorijai kalba kuriai gresia rimtas pavojus Nera sutariama kada atsiskyre nuo arba japonu riukiujieciu prokalbes Tai galejo įvykti dar II a pr m e Riukiu grupei atsiskiriant nuo japonu riukiujieciu prokalbes Taciau Jaejamu kalboje galima atrasti mazdaug VIII a is japonu kalbos isnykusiu tarimo bruozu Vienas ju priebalsis p liko neisvirtes į h isskyrus pu kuris pakito į fu jaejamu kalboje Japonu prokalbe Japonu kalba Jaejamu kalba Skrandis para hara paru Laivas punay fune funi Balandis pato hato patu Vis delto jaejamu kalba daugelyje sriciu yra inovatyvesne nei japonu kalba Vienas aspektu balsiai turejusi astuonis balsius o dabartineje japonu kalboje ju yra like tik penki Tuo tarpu jaejamu kalboje balsiu sumazejimas dar drastiskesnis iki triju Kaip ir daugelyje Riukiu kalbu e ir o balsiai japonu kalboje yra isvirte į i ir u jaejamu kalboje Daugiau pavyzdziu pateikiama lenteleje zemiau Japonu prokalbe Japonu kalba Jaejamu kalba Daiktas mene mono munu Sekla tanay tane tani Pradzia pansimay hajime tariama hadzime pazimi tariama padzimi Kita inovacija budinga ir kitoms pietinems Riukiu kalboms b isvirtimas tuose atvejuose kur japonu kalboje yra tariama w Proto Japonic Modern Japanese Yaeyama Viduriai wata wata bada Jaunas waka wakai bagasan Sokis wenteri odori buduri Taip pat jaejamu kalba laikoma konservatyvesne uz okinavu kalba ir ypac jonaguniu kalba Jaejamu kaip ir kitu Riukiu kalbu nykimo istakos siekia 1879 m kuomet po 1872 m įvykusios Okinavo salu aneksijos dauguma Okinavos salu tapo Okinavos prefekturos dalimi ir prasidejo intensyvi Riukiu salu į kuria aktyviai įsijunge vietiniai 1907 m priimtas įstatymas kuriuo reglamentuojama tarmiu vartosena ir pagal kurį Riukiu kalbu statusas pazemintas iki valstybines kalbos tarmiu o tarmes uzdrausta vartoti Japonijos mokyklose Skaiciuojama kad jaejamiskai mokanciuju skaicius yra tarp 7000 ir 10 000 Kalba daugiausiai vartojama namie IsnasosĮrasas duomenu bazeje Heinrich Patrick Bairon Fija Brenzinger Matthias 2009 The Ryukyus and the New But Endangered Kalbos of Japan The Asia Pacific Journal 7 Thorpe Maner Lawton 1983 Ryukyuan kalba history PhD thesis Pietu Kalifornijos universitetas Suarchyvuotas originalas 2021 02 24 Nuoroda tikrinta 2022 02 01 Moseley Christopher ed 2010 Atlas of the World s Languages in Danger 3rd edn Paris UNESCO Publishing Versija internete http www unesco org culture en endangeredlanguages atlas Heinrich Patrick Miyara Shinsho Shimoji Michinori 2015 Handbook of the Ryukyuan Languages History Structure and Use Vokietija De Gruyter Mouton p 20 Heinrich Patrick Miyara Shinsho Shimoji Michinori 2015 Handbook of the Ryukyuan Kalbos History Structure and Use Vokietija De Gruyter Mouton pp 423 424 NuorodosWikimedia Incubator Vikipedijos projektas Jaejamu kalba vikiinkubatoriuje Oori Taboori tinklalaide internetinis dienorastis Mijaros tarme Archyvuota kopija 2020 01 28 is Wayback Machine projekto