Jacopo Caraglio

Jacopo Caraglio, Giovanni Giacomo Caraglio, Giovanni Jacopo Caraglio, Jonas Jokūbas Karaljas (g. 1500/1505 m. Veronoje – m. 1565 m. Krokuvoje) – italų graveris, juvelyras, medalininkas, vėlyvojo Italijos Renesanso atstovas, dirbęs Italijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje.

Italijoje G.G.Caraglio specializavosi vario raižiniuose pagal kitų dailininkų (Marcantonio Raimondi, Rosso Fiorentino) piešinius ir tapybos darbus.

Lenkijos ir Lietuvos periodu dailininkas daugiau kūrė medalius, plaketes, kamėjas.

G.G.Caraglio atstovavo manieristinei brandžiojo ir vėlyvojo Renesanso krypčiai, jo darbams būdingas puošnumas ir dekoratyvumas, sudėtingi vaizduojamų žmonių figūrų rakursai grafikoje, prabangių medžiagų (auksas, perlai, brangūs akmenys) naudojimas papuošalų gamyboje, kruopštus detalizavimas.

Biografija

Iki 1527 m. – vadinamojo Romos apiplėšimo, dirbo Romoje. Paskui veikė Venecijoje ir Parmoje. 1538 m. atvyko į Lenkiją. 1545 m. buvo įrašytas į Žygimanto Augusto dvaro auksakalių sąrašą. 1552 m. Krokuvos miesto magistratas jam suteikė miesto piliečio teises, tais pačiais metais Žygimantas Augustas dailininkui suteikė indigenatą (Lenkijos bajoro privilegiją).

Lietuvoje lankėsi ir gyveno (su Žygimanto Augusto dvaru) 1545–1548, 1554–1556, 1559–1560, 1561–1562 m.

Žymesni kūriniai

1538 – Žygimanto Senojo medalis;
1539 ir 1546 m. – du Bonos Sforcos medaliai;
1539 m. – Alessandro Passenti medalis;
1554 m. – Bonos Sforcos portretinė kamėja;
1550 m. – Barboros Radvilaitės portretinė kamėja;
1560 m. – dvi Žygimanto Augusto portretinės kamėjos.

Vikiteka: Jacopo Caraglio – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Heraklio ir kentaurų kova. (pagal R.Fiorentino), 1526–1527 m.
Žygimanto Augusto portretinė kamėja. G.G.Caraglio, 1560 m.
Barboros Sforcos portretinė kamėja. G.G.Caraglio, 1554 m.
Žygimanto Augusto medalis
Bonos Sforcos pakabukas (1554 m.)