Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Vandenyno srovė arba jūrų srovė jūrose ir vandenynuose kylantys vandens dalelių slenkamieji judesiai dėl kurių vandens m
Jūrų srovė
Vandenyno srovė (arba jūrų srovė) – jūrose ir vandenynuose kylantys vandens dalelių slenkamieji judesiai, dėl kurių vandens masės pernešamos tam tikromis trajektorijomis. Tai dalis pasaulinio vandenyno cirkuliacinės sistemos. Srovės kyla dėl gravitacijos, vėjų bei vandens tankio skirtumų ir yra svarbios paskirstant karštį iš pusiaujo sričių link polių. Vandenyno srovės veikia atmosferos cirkuliaciją ir pačios yra nuo jos priklausomos.
Sroves galima nusakyti vektoriais, kurie parodo vandens masės judėjimo greitį ir kryptį tam tikru momentu. Jūrų srovių greitis matuojamas metrais per sekundę arba (0,5144 m/s), debitas – (1 mln. m³/s). Srovių tekėjimo krypčiai didelį poveikį turi Žemės sukimosi kreipiamoji (Koriolio) jėga, kuri kreipia sroves Šiaurės pusrutulyje į dešinę, Pietų pusrutulyje – į kairę. Jūrų srovių režimui taip pat svarbios trinties bei išcentrinės jėgos.
Skirstymas
Srovės skirstomos į:
- gradientinės – jas sukelia horizontalus tankio gradientas, susidarantis dėl skirtingos temperatūros ir skirtingo druskingumo vandens masių sąlyčio. Šios toliau skirstomos:
- barogradientinės;
- tankio – susidaro sąsiauriuose, tarp skirtingo tankio jūrų;
- nuotėkio – susidaro dėl skirtingo vandens lygio;
- kompensacinės – , susidarančios po didžiosiomis srovėmis;
- sukeltos vėjo – susidaro dėl vandens paviršiaus ir judančios oro masės trinties. Iš jų pagrindinės yra dreifinės, kurias sukelia vyraujantys, pastovūs, sezoniniai vėjai (pasatai, musonai, būdingi ciklonai ir kt.);
- potvynių ir atoslūgių srovės – pakrantėse, sąsiauriuose kylančios srovės, susidarančios dėl potvynių ir atoslūgių.
Vandenyno srovės skirstomos pagal temperatūrą (šiltosios, kurių vanduo šiltesnis už aplinkinius vandenis, ir šaltosios, kurių vanduo šaltesnis už aplinkinius vandenis), pastovumą (nuolatinės, periodinės, besikeičiančios ir laikinos), judėjimą (tiesiaeigės, meandruojančios, cikloninės ir anticikloninės), gylį (paviršinės, giluminės ir priedugninės).
Reikšmė
Didžiosios paviršinės srovės turi didelę reikšmę vandenyno medžiagų pernašai, lemia skirtingas klimatines sąlygas. Šiltosios srovės lemia švelnesnį ir drėgnesnį klimatą (pvz., dėl Golfo srovės Europos klimatas gerokai švelnesnis, nei tokiose pačiose platumose Šiaurės Amerikoje), o šaltosios – sausesnį ir kontrastingesnį klimatą (pvz., šalia Bengelos srovės plyti Namibo dykuma, šalia Peru srovės – Atakamos dykuma). Šaltosios srovės atneša daugiau deguonies, todėl aplink jas gausu planktono, yra svarbios žuvų ir kitų jūros organizmų santalkos. Be to, vandenyno srovės lemia vandens masių deguonies ir druskingumo zoninius ypatumus, dideliais atstumais perneša terigenines ir biologines medžiagas, žuvų ikrus, lervutes, mailių, plukdo ledkalnius.
Vandenyno srovėmis nuo seno kliautasi laivyboje (pvz., burinių laivų laikmečiu naudotasi Golfo srove keliaujant iš Karibų ir Pietų Amerikos į Europą).
Geografija
Išskiriama keliasdešimt pagrindinių paviršinių vandenyno srovių.
Jos skirstomos į:
- ekvatorinės – , , ;
- subtropinė cirkuliacija – Golfo, Kurošijo (Šiaurės pusrutulyje), Brazilijos, Rytų Australijos, Adatos kyšulio (Pietų pusrutulyje);
- subpoliarinė cirkuliacija – , , Rytų Grenlandijos, Labradoro, Aliaskos, , Ojašijo, (Šiaurės pusrutulyje), (Pietų pusrutulyje);
- pietų poliaračio cirkuliacija – Vakarų Vėjų srovė.
Greičiausiai pasaulyje srūva Golfo srovė – didžiausias jos greitis paviršiuje siekia 9 km/h (vidutinis – 6,4 km/h). Ilgiausia ir galingiausia yra Vakarų Vėjų srovė. Jos ilgis siekia 20 000 km, plotis – 100–200 km, debitas – 130 mln. m³/s.
Taip pat skaitykite
- Jūros priekrantės srovės
Šaltiniai
- ocean current. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- . jūrų srovės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- How fast is the Gulf Stream?, National Oceanic and Atmospheric Administration
- Marine currents, the regulators of the climate, Nausicaá
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jūrų srovė, Kas yra Jūrų srovė? Ką reiškia Jūrų srovė?
Vandenyno srove arba juru srove jurose ir vandenynuose kylantys vandens daleliu slenkamieji judesiai del kuriu vandens mases pernesamos tam tikromis trajektorijomis Tai dalis pasaulinio vandenyno cirkuliacines sistemos Sroves kyla del gravitacijos veju bei vandens tankio skirtumu ir yra svarbios paskirstant karstį is pusiaujo sriciu link poliu Vandenyno sroves veikia atmosferos cirkuliacija ir pacios yra nuo jos priklausomos Vandenyno sroviu zemelapisMeandruojancios sroves ties Zaliojo Kysulio salomis Sroves galima nusakyti vektoriais kurie parodo vandens mases judejimo greitį ir kryptį tam tikru momentu Juru sroviu greitis matuojamas metrais per sekunde arba 0 5144 m s debitas 1 mln m s Sroviu tekejimo krypciai didelį poveikį turi Zemes sukimosi kreipiamoji Koriolio jega kuri kreipia sroves Siaures pusrutulyje į desine Pietu pusrutulyje į kaire Juru sroviu rezimui taip pat svarbios trinties bei iscentrines jegos SkirstymasSroves skirstomos į gradientines jas sukelia horizontalus tankio gradientas susidarantis del skirtingos temperaturos ir skirtingo druskingumo vandens masiu salycio Sios toliau skirstomos barogradientines tankio susidaro sasiauriuose tarp skirtingo tankio juru nuotekio susidaro del skirtingo vandens lygio kompensacines susidarancios po didziosiomis srovemis sukeltos vejo susidaro del vandens pavirsiaus ir judancios oro mases trinties Is ju pagrindines yra dreifines kurias sukelia vyraujantys pastovus sezoniniai vejai pasatai musonai budingi ciklonai ir kt potvyniu ir atoslugiu sroves pakrantese sasiauriuose kylancios sroves susidarancios del potvyniu ir atoslugiu Vandenyno sroves skirstomos pagal temperatura siltosios kuriu vanduo siltesnis uz aplinkinius vandenis ir saltosios kuriu vanduo saltesnis uz aplinkinius vandenis pastovuma nuolatines periodines besikeiciancios ir laikinos judejima tiesiaeiges meandruojancios ciklonines ir anticiklonines gylį pavirsines gilumines ir priedugnines ReiksmeDidziosios pavirsines sroves turi didele reiksme vandenyno medziagu pernasai lemia skirtingas klimatines salygas Siltosios sroves lemia svelnesnį ir dregnesnį klimata pvz del Golfo sroves Europos klimatas gerokai svelnesnis nei tokiose paciose platumose Siaures Amerikoje o saltosios sausesnį ir kontrastingesnį klimata pvz salia Bengelos sroves plyti Namibo dykuma salia Peru sroves Atakamos dykuma Saltosios sroves atnesa daugiau deguonies todel aplink jas gausu planktono yra svarbios zuvu ir kitu juros organizmu santalkos Be to vandenyno sroves lemia vandens masiu deguonies ir druskingumo zoninius ypatumus dideliais atstumais pernesa terigenines ir biologines medziagas zuvu ikrus lervutes mailiu plukdo ledkalnius Vandenyno srovemis nuo seno kliautasi laivyboje pvz buriniu laivu laikmeciu naudotasi Golfo srove keliaujant is Karibu ir Pietu Amerikos į Europa source source source source source source source source Pavirsiniu ir gelminiu 2000 m sroviu vizualizacijaGeografijaIsskiriama keliasdesimt pagrindiniu pavirsiniu vandenyno sroviu Jos skirstomos į ekvatorines subtropine cirkuliacija Golfo Kurosijo Siaures pusrutulyje Brazilijos Rytu Australijos Adatos kysulio Pietu pusrutulyje subpoliarine cirkuliacija Rytu Grenlandijos Labradoro Aliaskos Ojasijo Siaures pusrutulyje Pietu pusrutulyje pietu poliaracio cirkuliacija Vakaru Veju srove Greiciausiai pasaulyje sruva Golfo srove didziausias jos greitis pavirsiuje siekia 9 km h vidutinis 6 4 km h Ilgiausia ir galingiausia yra Vakaru Veju srove Jos ilgis siekia 20 000 km plotis 100 200 km debitas 130 mln m s Taip pat skaitykiteJuros priekrantes srovesSaltiniaiocean current Encyclopaedia Britannica Online www britannica com juru sroves Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 How fast is the Gulf Stream National Oceanic and Atmospheric Administration Marine currents the regulators of the climate Nausicaa Vikiteka Vandenyno srove vaizdine ir garsine medziaga