Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Jānis BelteGimė 1893 m vasario 22 d Lūžnia Rusijos imperijaMirė 1946 m balandžio 18 d 53 metai Liepoja Latvijos TSRTauty
Jānis Belte
| Jānis Belte | |
|---|---|
| Gimė | 1893 m. vasario 22 d. Lūžnia, Rusijos imperija |
| Mirė | 1946 m. balandžio 18 d. (53 metai) Liepoja, Latvijos TSR |
| Tautybė | lyvis |
| Veikla | dailininkas, poetas |
Janis Beltė (latv. Jānis Belte, slapyvardis lyv. Valkt 'žaibas', 1893 m. vasario 22 d. Lūžnia, Rusijos imperija, dab. Latvija – 1946 m. balandžio 18 d. Liepoja, Latvijos TSR) – poetas, pirmasis žinomas lyvių dailininkas, lyvių kultūros puoselėtojas ir folkloro žinovas.
Biografija
Gimė Lūžnios kaimo Krinkelių sodyboje, todėl dar buvo vadinamas Krinkelių Janiu. Jis buvo jauniausias vaikas šeimoje. Mokėsi Mikeltuornio pradinėje mokykloje. Anksti vedė, 1914 m. gimė duktė Zelma. Poeziją pasirašinėjo slapyvardžiu Valkt, kas lyviškai reiškia 'žaibas'. Įvairūs pasakojimai apie Janį Beltę leidžia jį laikyti viena spalvingiausių asmenybių lyvių kultūros istorijoje.
Per Pirmąjį pasaulinį karą buvo pašauktas į carinę Rusijos kariuomenę ir išsiųstas į Kaukazą. Ten susirgo, Grozne keletą mėnesių gydėsi ir pradėjo piešti. Pirmasis jo paveikslas buvo žurnale „Ogoniok“ publikuoto atvaizdo kopija. Vėliau teko tarnauti , kur dėl sveikatos būklės vėl gavo laisvadienių ir juos praleido piešdamas bei tapydamas. Jis tapė kareivių portretus ir sulaukė tokio pasisekimo, kad gavo daug užsakymų ir iš karininkų bei paties vado. Dėl to kilo rimtų nemalonumų, jis buvo įtartas šnipinėjimu – J. Beltė buvo suimtas ir išsiųstas į Sankt Peterburgo karo ligoninę. Ten jo darbus pastebėjo caro sesuo, ligoninės globėja. Ji juos nunešė į Sankt Peterburgo meno akademiją, paveikslus apžiūrėjo daug profesorių ir dailininkų, tačiau jie netikėjo, kad autorius nėra mokęsis tapybos. Kilmingoji ponia vėliau J. Beltę išvadavo iš arešto ir buvo pasiruošusi jį išleisti į mokslus, kad taptų dailininku, bet likimas pasisuko kitaip. J. Beltė išvyko į Revelį, o po karo grįžo į Lūžnią, kur jo laukė žmona Nėzė ir duktė Zelma. Kaimas buvo nusiaubtas. J. Beltė prie Lūžupytės įrengė lentpjūvę ir šeimai pastatė namą, o viename jo gale atidarė krautuvę.3-iajame dešimtmetyje buvo aktyvus lyvių folkloro pateikėjas, folklorinę medžiagą iš jo užrašinėjo L. Ketunenas ir O. Loritsas. Šiame dešimtmetyje savo eilėraščius jis publikavo lyvių vadovėliuose ir dainyne, iš viso išlikę šeši J. Beltės eilėraščiai.
Žmonių atmintyje J. Beltė liko kaip guvus, visuomeniškas ir linksmas vyras, karštas lyvių patriotas. Žvejai jį mėgo tiek dėl pasakojimų apie savo patyrimus, tiek dėl talento tapyti. Ypač pagarsėjo žuvų rūkymo menu. Kad pragyventų, J. Beltė išbandė įvairius darbus – dirbo rūkytoju, 4-ajame dešimtmetyje Ventspilyje turėjo smuklę ir viešbutį „Vanemuine”, kur tautiečius vaišindavo nemokamai, o Mazirbėje buvo atidaręs fotoateljė. Lygia greta visą laiką tapė.
1925 m. J. Beltės gyvenime įvyko tragiškų permainų: mirė žmona, jis liko su trimis vaikais, mažiausiajam sūnui Verneriui buvo tik kelios savaitės. 1928 m. jis vaikus atidavė į prieglaudą Rygoje, vėliau dažnai keisdavo gyvenamąją vietą. Kurį laiką gyveno Rygoje, Kemeriuose, Ventspilyje, Mazirbėje. 1936 m. išvyko į Liepoją ir atsidėjęs tapybai ten liko iki gyvenimo pabaigos.
1939 m. avarijoje žuvo J. Beltės sūnus, kurį Rygoje buvo įsisūnijusi gydytojo šeima, latvių dailininkės giminaičiai. Dukterys Zelma ir Berta 1944 m. emigravo į Švediją, vėliau – į Kanadą. J. Beltė nuo plaučių ligos mirė 1946 m. Liepojoje, palaidojimo vieta nežinoma.
Kol J. Beltė buvo gyvas, jo paveikslai puošė daugybę namų Lyvių pakrantėje, ypač gimtojoje Lūžnioje. Šiuo metu žinoma tik 18 J. Beltės darbų. Jų yra Ventspilio krašto ir meno muziejuje, Mazirbės mokyklos dailės galerijoje, Kolkos lyvių centre, privačių asmenų kolekcijose.
J. Beltė daugiausia tapė kraštovaizdžius – aliejumi drobėje, faneroje, kartone. Pasakiški jų motyvai – kalnai, pilys, laivai, keliautojai – turbūt nusižiūrėti nuo atvirukų arba padiktuoti užsakovų. Nepaisant naivistinio braižo, J. Beltė mokėjo perteikti subtilius atspalvius ir sudaryti gylio įspūdį („Kraštovaizdis su burine valtimi“, 1938). Keliuose kraštovaizdžiuose juntamas tikros gamtos vaizdavimas. Kultūrinę-istorinę vertę turi konkrečių žvejų namų paveikslai (Lūžnios kaimo Karandų ir Mazdūčių sodybos). J. Beltė tapė ir portretus. 1943–1944 m. jis, kaip piešėjas, dalyvavo Liepojos istorijos muziejaus surengtose etnografinėse ekspedicijose. Šie piešiniai saugomi muziejaus etnografijos skyriaus moksliniame archyve.
Išnašos
- M. Laukmane (2023). S. Balode (red.). „Jānis Belte (Kolka)“. dizlaudis.mozello.lv. Dižļaudis. Nuoroda tikrinta 2025-06-09.
- B. Šuvcāne (sudarytoja) (2002). Lībiešu gadagrāmata. Mazirbe: Lībiešu krasts. p. 191.
- „Jānis Belte“. livones.net. 2006-06-05. Nuoroda tikrinta 2025-06-09.
- G. Blumberga (2023-08-01). „Iznākusi grāmata “Belte, tas mālders”“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2025-06-21.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Jānis Belte, Kas yra Jānis Belte? Ką reiškia Jānis Belte?
Janis BelteGime 1893 m vasario 22 d Luznia Rusijos imperijaMire 1946 m balandzio 18 d 53 metai Liepoja Latvijos TSRTautybe lyvisVeikla dailininkas poetas Janis Belte latv Janis Belte slapyvardis lyv Valkt zaibas 1893 m vasario 22 d Luznia Rusijos imperija dab Latvija 1946 m balandzio 18 d Liepoja Latvijos TSR poetas pirmasis zinomas lyviu dailininkas lyviu kulturos puoseletojas ir folkloro zinovas BiografijaGime Luznios kaimo Krinkeliu sodyboje todel dar buvo vadinamas Krinkeliu Janiu Jis buvo jauniausias vaikas seimoje Mokesi Mikeltuornio pradineje mokykloje Anksti vede 1914 m gime dukte Zelma Poezija pasirasinejo slapyvardziu Valkt kas lyviskai reiskia zaibas Įvairus pasakojimai apie Janį Belte leidzia jį laikyti viena spalvingiausiu asmenybiu lyviu kulturos istorijoje Per Pirmajį pasaulinį kara buvo pasauktas į carine Rusijos kariuomene ir issiustas į Kaukaza Ten susirgo Grozne keleta menesiu gydesi ir pradejo piesti Pirmasis jo paveikslas buvo zurnale Ogoniok publikuoto atvaizdo kopija Veliau teko tarnauti kur del sveikatos bukles vel gavo laisvadieniu ir juos praleido piesdamas bei tapydamas Jis tape kareiviu portretus ir sulauke tokio pasisekimo kad gavo daug uzsakymu ir is karininku bei paties vado Del to kilo rimtu nemalonumu jis buvo įtartas snipinejimu J Belte buvo suimtas ir issiustas į Sankt Peterburgo karo ligonine Ten jo darbus pastebejo caro sesuo ligonines globeja Ji juos nunese į Sankt Peterburgo meno akademija paveikslus apziurejo daug profesoriu ir dailininku taciau jie netikejo kad autorius nera mokesis tapybos Kilmingoji ponia veliau J Belte isvadavo is aresto ir buvo pasiruosusi jį isleisti į mokslus kad taptu dailininku bet likimas pasisuko kitaip J Belte isvyko į Revelį o po karo grįzo į Luznia kur jo lauke zmona Neze ir dukte Zelma Kaimas buvo nusiaubtas J Belte prie Luzupytes įrenge lentpjuve ir seimai pastate nama o viename jo gale atidare krautuve 3 iajame desimtmetyje buvo aktyvus lyviu folkloro pateikejas folklorine medziaga is jo uzrasinejo L Ketunenas ir O Loritsas Siame desimtmetyje savo eilerascius jis publikavo lyviu vadoveliuose ir dainyne is viso islike sesi J Beltes eilerasciai Zmoniu atmintyje J Belte liko kaip guvus visuomeniskas ir linksmas vyras karstas lyviu patriotas Zvejai jį mego tiek del pasakojimu apie savo patyrimus tiek del talento tapyti Ypac pagarsejo zuvu rukymo menu Kad pragyventu J Belte isbande įvairius darbus dirbo rukytoju 4 ajame desimtmetyje Ventspilyje turejo smukle ir viesbutį Vanemuine kur tautiecius vaisindavo nemokamai o Mazirbeje buvo atidares fotoatelje Lygia greta visa laika tape 1925 m J Beltes gyvenime įvyko tragisku permainu mire zmona jis liko su trimis vaikais maziausiajam sunui Verneriui buvo tik kelios savaites 1928 m jis vaikus atidave į prieglauda Rygoje veliau daznai keisdavo gyvenamaja vieta Kurį laika gyveno Rygoje Kemeriuose Ventspilyje Mazirbeje 1936 m isvyko į Liepoja ir atsidejes tapybai ten liko iki gyvenimo pabaigos 1939 m avarijoje zuvo J Beltes sunus kurį Rygoje buvo įsisunijusi gydytojo seima latviu dailininkes giminaiciai Dukterys Zelma ir Berta 1944 m emigravo į Svedija veliau į Kanada J Belte nuo plauciu ligos mire 1946 m Liepojoje palaidojimo vieta nezinoma Kol J Belte buvo gyvas jo paveikslai puose daugybe namu Lyviu pakranteje ypac gimtojoje Luznioje Siuo metu zinoma tik 18 J Beltes darbu Ju yra Ventspilio krasto ir meno muziejuje Mazirbes mokyklos dailes galerijoje Kolkos lyviu centre privaciu asmenu kolekcijose J Belte daugiausia tape krastovaizdzius aliejumi drobeje faneroje kartone Pasakiski ju motyvai kalnai pilys laivai keliautojai turbut nusiziureti nuo atviruku arba padiktuoti uzsakovu Nepaisant naivistinio braizo J Belte mokejo perteikti subtilius atspalvius ir sudaryti gylio įspudį Krastovaizdis su burine valtimi 1938 Keliuose krastovaizdziuose juntamas tikros gamtos vaizdavimas Kulturine istorine verte turi konkreciu zveju namu paveikslai Luznios kaimo Karandu ir Mazduciu sodybos J Belte tape ir portretus 1943 1944 m jis kaip piesejas dalyvavo Liepojos istorijos muziejaus surengtose etnografinese ekspedicijose Sie piesiniai saugomi muziejaus etnografijos skyriaus moksliniame archyve IsnasosM Laukmane 2023 S Balode red Janis Belte Kolka dizlaudis mozello lv Dizlaudis Nuoroda tikrinta 2025 06 09 B Suvcane sudarytoja 2002 Libiesu gadagramata Mazirbe Libiesu krasts p 191 Janis Belte livones net 2006 06 05 Nuoroda tikrinta 2025 06 09 G Blumberga 2023 08 01 Iznakusi gramata Belte tas malders livones net Nuoroda tikrinta 2025 06 21