Hurufizmas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Hurufizmas (arab. حروفية = hurūfyah, iš hurufi – „raidės“) – sufistinis mokymas, XIV a. pab.–XV a. paplitęs po vakarų Persiją, Anatoliją ir Azerbaidžaną.

Hurufizmo pradininkas ir dvasinis mokytojas yra iš kilęs . Jis buvo sufijų Rumi ir Mansuro al Haladžo sekėjas, o po 1370 m. pats tapo dvasiniu mokytoju ir skleidė savo mokymą vakarų Persijoje. Tebrize jis buvo globojamas valdovų, ten tikriausiai parašė savo veikalą Jawidan-Al-Kabir. Vėliau Naimio mokymas tapo vis labiau ezoteriškas, jis pateko į Persiją užvaldžiusių Timūridų nemalonę ir 1394 m. nužudytas prie Alidžos bokšto Timūro sūnaus Miranšacho. Tai sukėlė Naimio sekėjų, hurufitų, sukilimą, bet jis buvo numalšintas. Hurufizmas įvairiais pavidalais gyvavo dar keletą amžių.

Pasak Naimio, raktas į septintąją Korano knygą yra kabalistinė raidžių sistema, pagrįsta arabišku raidynu. Hurufitai šią šifrų sistemą išdėstė kūriniuose Hidayat-nama, Jawidan ir Mahram-Nama. Fazlula Naimis teigė visatą esant nuolatiniu virsmu, Dievo veidą esant nenykstamai atskleistu per žmogų, o patį Dievą – įsikūnijus į kiekvieną atomą. Hurufitai pripažįsta Fazlulą greta Adomo, Mozės ir Mohameto kaip vieną iš Dievo galios įsikūnijimų. Septynetą laiko šventuoju skaitmenimi. Žmogus yra raktas į aukščiausiąją slaptą tiesą (). Hurufizmo ir izmailizmo pagrindinis skirtumas tas, kad izmailitai raktu į haqiqa laiko imamą, o hurufitai – raidžių magiją.

Po Naimio mirties svarbiausi hurufizmo mokytojai buvo , Aliulas Ala, Seidas Išagas. Hurufizmo idėjos vėliau veikė kitus sufijų poetus, o hurufizmo raštų ir idėjų prieglobsčiu tapo bektašių ordinas. Vėliau hurufizmo mintis veikale „Raktas į Neregimą“ surašė bektašių poetas . Hurufitai siejami su Osmanų sultonu  – teigiama, kad jie į savo mokymą siekę atversti sultoną, bet vėliau sultono aplinkos žmonių paskelbti eretikais ir sudeginti.