Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Štaufenai arba Hohenštaufenai vok Die Staufer Hohenstaufen vokiečių kunigaikščių nuo 1079 m Švabijos hercogų dinastija Š
Hohenštaufenai
Štaufenai arba Hohenštaufenai (vok. Die Staufer, Hohenstaufen) – vokiečių kunigaikščių, nuo 1079 m. Švabijos hercogų dinastija.
| Švabijos istorija |
| Germanija: Svebai > Alemanai |
| Frankų imperija |
| Šventoji Romos imperija |
| > Hohenštaufenai |
| Reino konfederacija > Vokietijos imperija: |
| Badenas, , |
| Veimaro Respublika: |
| , , |
| Trečiasis Reichas |
| Vokietija (Badenas-Viurtembergas) |
| Svarbiausi regionai: |
| Badenas, Viurtembergas, |
Istorija
Giminė kilusi iš Hohenštaufeno pilies Švabijoje, dab. miesto dalis, (Badenas-Viurtembergas). Giminės pradininkas Rysgau grafas Frydrichas (960 ar 965 m. – 1027 m.) 1079 m. giminei suteiktas hercogų titulas. Giminiavosi su , Prancūzijos, Rusios valdovų dinastijomis. Tačiau kai kilo konfliktas su , 1139 m. abiejų giminių valdyta Bavarijos kunigaikštystė buvo atiduota Babenbergams.
Pirmasis žymus Štaufenas – Vokiečių tautos Šventosios Romos imperijos karalius Konradas III. 1155–1250 m. su pertraukomis Štaufenai buvo renkami Šventosios Romos imperijos imperatoriais, nesėkmingai bandė panaikinti imperatoriaus rinkimų tvarką ir įvesti sosto paveldimąją valdžią.
Štaufenai minimi ir vokiečių poezijos epe „Nibelungų giesmė“.
Žymiausi Štaufenai
Šventosios Romos imperijos valdovai:
- Konradas III – 1135–1152 m.
- Frydrichas I Barbarosa – 1152–1190 m., nuo 1155 m. imperatorius
- Imperatorius Henrikas VI – 1190–1197 m., 1194–1197 m. ir Sicilijos karalius
- – 1198–1208 m.
- Frydrichas II – 1212–1250 m., 1197–1250 ir Sicilijos karalius Frydrichas I, 1228–1235 m. ir Švabijos kunigaikštis Frydrichas VI
- Imperatorius Konradas IV – 1250–1254 m.
Kitų kraštų valdovai:
- – prie Reino grafas 1156–1195 m.
- – Sicilijos karalius 1254–1266 m.
Šaltiniai
- Štaufenai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 632 psl.
Literatūra
- Friedemann Bedürftig: Taschenlexikon Staufer. München 2000, ISBN 3-492-23032-6 (nicht fachwissenschaftlich).
- Odilo Engels: Die Staufer. 8. Auflage. Kohlhammer, Stuttgart 2005, ISBN 3-17-017997-7 (immer noch nützliches Standardwerk, 1. Auflage von 1972).
- Odilo Engels (Hrsg.): Stauferstudien. Beiträge zur Geschichte der Staufer im 12. Jahrhundert. Ostfildern ²1996, ISBN 978-3-7995-7060-2.
- Knut Görich: Die Staufer. Herrscher und Reich. München 2006, ISBN 3-406-53593-3 (preiswerte und verständliche wissenschaftliche Einführung).
- Reiner Haussherr (Hrsg.): Die Zeit der Staufer. Geschichte, Kunst, Kultur. 5 Bände. Stuttgart 1977–1979.
- Werner Hechberger: Staufer und Welfen 1125–1190. Zur Verwendung von Theorien in der Geschichtswissenschaft (Passauer historische Forschungen 10). Köln, u. a. 1996, ISBN 3-412-16895-5 (Versuch einer Widerlegung der Theorie eines grundlegenden staufisch – welfischen Gegensatzes).
- Friedrich von Raumer: 'Geschichte der Hohenstaufen und ihrer Zeit' in 6 Bänden. Brockhaus, Leipzig, 1823–1825.
- Hans Martin Schaller: Stauferzeit. Ausgewählte Aufsätze. Hannover 1993.
- Hubertus Seibert, Jürgen Dendorfer (Hrsg.): Grafen, Herzöge, Könige. Der Aufstieg der frühen Staufer und das Reich (1079–1152). (= Mittelalter-Forschungen. Bd. 18). Stuttgart 2005, ISBN 978-3-7995-4269-2.
- Schriften zur staufischen Geschichte und Kunst. Göppingen 1971ff.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Hohenštaufenai, Kas yra Hohenštaufenai? Ką reiškia Hohenštaufenai?
Staufenai arba Hohenstaufenai vok Die Staufer Hohenstaufen vokieciu kunigaiksciu nuo 1079 m Svabijos hercogu dinastija Svabijos istorijaGermanija Svebai gt AlemanaiFranku imperijaSventoji Romos imperija gt HohenstaufenaiReino konfederacija gt Vokietijos imperija Badenas Veimaro Respublika Treciasis ReichasVokietija Badenas Viurtembergas Svarbiausi regionai Badenas Viurtembergas Hohenstaufenai 1905 m atvirukasHohenstaufenu herbasIstorijaGimine kilusi is Hohenstaufeno pilies Svabijoje dab miesto dalis Badenas Viurtembergas Gimines pradininkas Rysgau grafas Frydrichas 960 ar 965 m 1027 m 1079 m giminei suteiktas hercogu titulas Giminiavosi su Prancuzijos Rusios valdovu dinastijomis Taciau kai kilo konfliktas su 1139 m abieju giminiu valdyta Bavarijos kunigaikstyste buvo atiduota Babenbergams Pirmasis zymus Staufenas Vokieciu tautos Sventosios Romos imperijos karalius Konradas III 1155 1250 m su pertraukomis Staufenai buvo renkami Sventosios Romos imperijos imperatoriais nesekmingai bande panaikinti imperatoriaus rinkimu tvarka ir įvesti sosto paveldimaja valdzia Staufenai minimi ir vokieciu poezijos epe Nibelungu giesme Zymiausi StaufenaiSventosios Romos imperijos valdovai Konradas III 1135 1152 m Frydrichas I Barbarosa 1152 1190 m nuo 1155 m imperatorius Imperatorius Henrikas VI 1190 1197 m 1194 1197 m ir Sicilijos karalius 1198 1208 m Frydrichas II 1212 1250 m 1197 1250 ir Sicilijos karalius Frydrichas I 1228 1235 m ir Svabijos kunigaikstis Frydrichas VI Imperatorius Konradas IV 1250 1254 m Kitu krastu valdovai prie Reino grafas 1156 1195 m Sicilijos karalius 1254 1266 m SaltiniaiStaufenai Lietuviskoji tarybine enciklopedija X t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1983 T X Samnitai Sternbergas 632 psl LiteraturaFriedemann Bedurftig Taschenlexikon Staufer Munchen 2000 ISBN 3 492 23032 6 nicht fachwissenschaftlich Odilo Engels Die Staufer 8 Auflage Kohlhammer Stuttgart 2005 ISBN 3 17 017997 7 immer noch nutzliches Standardwerk 1 Auflage von 1972 Odilo Engels Hrsg Stauferstudien Beitrage zur Geschichte der Staufer im 12 Jahrhundert Ostfildern 1996 ISBN 978 3 7995 7060 2 Knut Gorich Die Staufer Herrscher und Reich Munchen 2006 ISBN 3 406 53593 3 preiswerte und verstandliche wissenschaftliche Einfuhrung Reiner Haussherr Hrsg Die Zeit der Staufer Geschichte Kunst Kultur 5 Bande Stuttgart 1977 1979 Werner Hechberger Staufer und Welfen 1125 1190 Zur Verwendung von Theorien in der Geschichtswissenschaft Passauer historische Forschungen 10 Koln u a 1996 ISBN 3 412 16895 5 Versuch einer Widerlegung der Theorie eines grundlegenden staufisch welfischen Gegensatzes Friedrich von Raumer Geschichte der Hohenstaufen und ihrer Zeit in 6 Banden Brockhaus Leipzig 1823 1825 Hans Martin Schaller Stauferzeit Ausgewahlte Aufsatze Hannover 1993 Hubertus Seibert Jurgen Dendorfer Hrsg Grafen Herzoge Konige Der Aufstieg der fruhen Staufer und das Reich 1079 1152 Mittelalter Forschungen Bd 18 Stuttgart 2005 ISBN 978 3 7995 4269 2 Schriften zur staufischen Geschichte und Kunst Goppingen 1971ff