Hermann Oberth

Hermann Oberth
Gimė	1894 m. birželio 25 d. Nadsebene, Vengrijos karalystėje, Austrijos-Vengrijos imperijoje (dabar Sibiu, Rumunija)
Mirė	1989 m. gruodžio 28 d. (95 metai) Niurnbergas, Vokietija
Veikla	Astronautika, fizika
Vikiteka	Hermann Oberth

Hermanas Julijus Obertas (vok. Hermann Julius Oberth; 1894 m. birželio 25 d. – 1989 m. gruodžio 28 d.) – vokiečių fizikas ir inžinierius, laikomas vienu iš raketų konstrukcijos bei šiuolaikinės astronautikos tėvų.

Biografija

Jaunystė

Obertas gimė Transilvanijos saksų šeimoje Nadsebeno mieste (dabar Sibiu, Rumunija), Austrijos-Vengrijos imperijoje. Kosmosu susidomėjo būdamas vienuolikos metų, kai perskaitė Žiulio Verno knygas „Nuo Žemės į Mėnulį“ bei „Aplink Mėnulį“ ir tas susidomėjimas išliko visą gyvenimą. Įkvėptas Verno knygų ir idėjų, būdamas 14 metų jis sukonstravo pirmąjį savo raketos modelį. Toliau eksperimentuodamas, jis sugalvojo koncepciją, tačiau tada jam trūko lėšų idėjos įgyvendinimui.

1912 m. Obertas pradėjo studijuoti medicinos mokslus Miunchene, Vokietijoje, bet prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, buvo pašauktas į Vokietijos imperijos kariuomenės pėstininkų batalioną ir nusiųstas kariauti Rytų fronte prieš Rusiją. 1915 m. buvo perkeltas į karo ligoninę Šegešvare (dabar Sigišoara, Rumunija), kur dirbo karo gydytoju ir rado laiko atlikti keletą bandymų, susijusių su nesvarumo būsena, ir vėliau pakoregavo savo raketų brėžinius. 1917 m. Prūsijos karo ministrui Hermanui fon Štainui (Hermann von Stein) jis pademonstravo skystu raketiniu kuru varomos raketos paleidimą.

Po karo grįžo į Miuncheną tęsti studijas, bet jau fizikos srityje. 1918 m. liepos 6 d. susituokė su Matilda Humel (Mathilde Hummel), su kuria susilaukė keturių vaikų. 1919 m. ėmė studijuoti fiziką, iš pradžių Miunchene, vėliau Getingene. 1923 m. buvo išleista jo parašyti 92 psl. knyga „Raketa į tarpplanetinę erdvę“ (vok. Die Rakete zu den Planetenräumen). 1929 m. išleista 429 psl. ilgumo knyga „Keliai link tarpplanetinės kelionės“ (vok. Wege zur Raumschiffahrt). 1923 m. gegužės 23 d. Klužo universitete jam suteiktas fizikos daktaro laipsnis. Buvo Tarpplanetinių susisiekimų draugijos (vok. Verein für Raumschiffahrt, VfR) narys.

Karjera

1928–1929 m. Berlyne bendradarbiavo kaip konsultantas kuriant pirmąjį filmą apie kosmosą „Moteris Mėnulyje“ (vok. Frau im Mond), kurį režisavo vienas pirmųjų kino filmų pradininkų Fricas Langas. Vienas iš svarbesnių Oberto pavedimų buvo sukurti raketą ir prieš pat filmo premjerą viešumoje pademonstruoti jos paleidimą. Jis taip pat sukonstravo filme panaudotos raketos „Fredis“ modelį. 1929-ųjų rudenį padedamas 18-mečio Vernerio fon Brauno paleido skystuoju kuru varomą raketą, kuri neturėjo įmontuotos aušinimo sistemos ir skrido gana trumpai.

1941 m. persikėlė į Penemiundę, kur su kitais žymiais vokiečių mokslininkais dirbo prie raketos V-2 kūrimo. 1943 m. apdovanotas medaliu už nuopelnus kare. Vėliau dirbo kietu kuru varomų priešlėktuvinių raketų kūrime vokiečių „WASAG“ karinėje organizacijoje netoli Vitenbergo. Apie 1945 m. su šeima persikėlė į Feuchto miestelį, šalia Niurnbergo, kuris buvo Sąjungininkų valdomoje teritorijoje. 1948 m. persikėlė į Šveicariją, kur dirbo nepriklausomu raketų konstrukcijos konsultantu bei rašytoju. 1950 m. išvyko į Italiją, kur tęsė „WASAG“ organizacijoje pradėtus darbus. 1953 m. sugrįžo į Vokietiją išleisti knygos „Žmonės kosminėje erdvėje“ (vok. Menschen im Weltraum), kurioje jis aprašė savo idėjas apie kosmosui tyrinėti skirtus reflektorius, kosmines stotis, elektra varomus erdvėlaivius ir . Jis buvo XX a. 6-ajame ir 7-ajame dešimtmečiuose aktualios hipotezės, teigiančios, kad egzistuoja nežemiškos būtybės, rėmėjas.

Vėliau dirbo savo buvusiam studentui Verneriui fon Braunui NASA organizacijoje Hantsvilyje (Alabama). 1962 m. išėjo į pensiją, būdamas 68 metų. 1965–1967 m. buvo Vokietijos Nacionalinės demokratinės partijos nariu. 1969 m. grįžo į Jungtines Valstijas stebėti Apollo 11 skrydžio į Mėnulį.1973 m. naftos krizė įkvėpė jį ieškoti alternatyvių energijos šaltinių koncepcijų, kaip kad vėjo jėgainės. 1985 m. dar kartą grįžo į JAV stebėti Challenger erdvėlaivio skrydžio.

Hermanas Obertas mirė Niurnberge, Vakarų Vokietijoje 1989 m. gruodžio 28 d., tik ką „sugriuvus“ Geležinei uždangai.

Atminimo įamžinimas

Vokietijos Feuchto mieste yra 1971 m. įsteigtas Hermano Oberto kosmoso muziejus (vok. Hermann-Oberth-Raumfahrt-Museum), kuriame saugomi Oberto sukurtų raketų, erdvėlaivių, kosminių stočių maketai, idėjos ir pan.

Jo garbei pavadintas , kuomet raketai skrendant didžiuliu greičiu ji pagamina daugiau reikalingos energijos nei skrendant lėtesniu greičiu.

Taip pat krateris Mėnulyje ir asteroidas pavadinti jo vardu.

1984 m. mokslinės fantastikos filme „“ minima Oberto erdvėlaivių klasė. Vėliau, šis erdvėlaivių klasės pavadinimas pavartotas ir 1987–1994 m. laikotarpiu rodytame „“ televizijos seriale. Obertas taip pat paminėtas anime seriale „Fullmetal Alchemist“.

Veikalai

• Die Rakete zu den Planetenräumen. 1923 m. (Perleista: Michaels-Verlag, 1984 m., ISBN 3-89539-700-8)
• Kartu su Franz von Hoefft, Walter Hohmann, Karl Debus, Guido von Pirquet ir ): Die Möglichkeit der Weltraumfahrt. Allgemeinverständliche Beiträge zum Raumschiffahrtsproblem. Sander, Hachmeister & Thal, Leipcigas 1928 m.
• Wege zur Raumschiffahrt. 1929 m. (Perleista: VDI-Verlag, Diuseldorfas, 1992 m., ISBN 3-18-400755-3)
• Forschung und Jenseits. Baum, Pfuligenas 1930 m.
• Menschen im Weltraum. Neue Projekte für Raketen – und Raumfahrt. 1954 m.
• Das Mondauto. 1959 m.
• Stoff und Leben. Betrachtungen zum modernen Weltbild. Der Leuchter-Otto Reichl, Remagenas 1959 m.
• Katechismus der Uraniden. Haben unsere Religionen eine Zukunft? Gedanken aus philosophischen Vorträgen und zum Teil noch unveröffentlichten Schriften. 1966 m.
• Kartu su Henning Eichberg: Mondsucht. Zur Zeitgeschichte der Technik und des okzidentalen Syndroms. Jaunimo forumas serija Nr. 2. Vokietijos ir Europos studijos, Hamburgas 1973 m.
• Politik und Kunst. Deutsche Akademie für Bildung und Kultur, Miunchenas 1975 m. (Vokietijos akademijos žurnalas. 10 numeris)
• Kakokratie, der Weltfeind Nr. 1. Dr. Roth-Oberth, Feučas 1976 m.
• Der Weltraumspiegel (praplėsta Menschen im Weltraum versija) Kriterion, Bukareštas 1978 m.
• Briefwechsel. 2 tomai. Hrsg. Hans Barth. Kriterion, Bukareštas 1979, 1984 m.
• Wählerfibel für ein Weltparlament. Dr. Roth-Oberth, Feučas 1983 m. (Ištrauka)
• S. E. Waxmann: Unsere Lehrmeister aus dem Kosmos. Exoarchäologie: Die große Wende. Isnis 1987 m., ISBN 3-9801403-0-X. 1978 m. įvadas, parašytas Hermann Oberth, 9–12 psl.
• Primer For Those Who Would Govern. West-Art, Niujorkas 1987 m., ISBN 0-914301-06-3. B. John Zavrel įvadas.

Šaltiniai

1. Joseph E. Angelo (2003). Space Technology. Greenwood Press. pp. 70. ISBN 1-57356-335-8.
2. Mort de Hermann Oberth, pionnier de la conquête spatiale ("The Death of Hermann Oberth, Space Conquest Pioneer"), in (Le Monde), (1990-01-01, psl. 3, 16).
3. Europe's space programme: to Ariane and beyond – 2 puslapis
4. The Rocket and the Reich, Michael J. Neufeld
5. "Hermann Oberth" Archyvuota kopija 2007-06-07 iš Wayback Machine projekto., the U.S. Centennial of Flight Commission

Nuorodos

• Hermano Oberto kosmoso muziejus