Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Gražina MiniotaitėGimė 1948 m liepos 17 d RaseiniaiMirė 2013 m birželio 25 d 64 metai VilniusPalaidotas a Karveliškių ka
Gražina Miniotaitė
| Gražina Miniotaitė | |
|---|---|
| Gimė | 1948 m. liepos 17 d. Raseiniai |
| Mirė | 2013 m. birželio 25 d. (64 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Karveliškių kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Algirdas Degutis |
| Veikla | filosofė, politologė |
| Organizacijos | Lietuvos karo akademija |
| Pareigos | profesorė |
| Alma mater | 1971 m. Maskvos universitetas |
Gražina Miniotaitė (1948 m. liepos 17 d. Raseiniuose – 2013 m. birželio 25 d.) – Lietuvos filosofė, politologė, humanitarinių mokslų daktarė, profesorė.
Biografija
1971 m. baigė Maskvos Lomonosovo universiteto Filosofijos fakultetą. 1971–1973 m. LSSR MA Filosofijos katedros metodinio kabineto vedėja. 1973–1976 m. Maskvos universiteto Filosofijos fakulteto aspirantė, 1977 m. apgynė filosofijos mokslų kandidatės disertaciją „Naujosios tendencijos amerikiečių moralės filosofijoje“.
1977–1990 m. LSSR MA Filosofijos katedros dėstytoja, docentė. Nuo 1991 m. Filosofijos ir sociologijos instituto (nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno institutas) vyresnioji mokslo darbuotoja. 1997–2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytoja. Nuo 2004 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslų katedros dėstytoja, profesorė. 1997–2005 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedros docentė. VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja. 1998–2001 m. Atviros visuomenės kolegijos tutorė.
Stažavosi ir dirbo mokslinį darbą Švedijoje (Upsalos universitete , 1993 m.), JAV (Prinstono universitete, 1995 m.), Danijoje (Kopenhagos taikos tyrimų institute, 1995–2001 m.). 1997–1999 m. gavo NATO stipendiją moksliniam darbui.
1991–1995 m. visuomeninės organizacijos „Neprievartinio veiksmo centras“ vadovė. 2003–2005 m. Valstybinio pilietinio pasipriešinimo rengimo centro prie Krašto apsaugos ministerijos konsultacinės tarybos pirmininkė. Tarptautinių studijų asociacijos (International Studies Association), Taikos studijų asociacijos (International Peace Research Association) narė; žurnalų „Cooperation and Conflict“ ir „Logos“ redkolegijų narė. Palaidota Karveliškių kapinėse.
Mokslinė veikla
Mokslinių darbų pagrindinės sritys: klasikinė ir šiuolaikinė dorovės ir politinė filosofija, postmodernistinė tarptautinių santykių teorija, Lietuvos užsienio ir saugumo politika, saugumo ir kolektyvinio identiteto santykio problemos.
Bibliografija
- Neprievartinė rezistencija Lietuvoje: taikaus išsilaisvinimo istorija: monografija, 1996 m., kinų kalba; 2002 m., anglų kalba
- Vietoje išvadų (straipsnių rinktinė), sudarė Algirdas Degutis ir Dovilė Jukniūnaitė, Vilnius, 2014.
Šaltiniai
- http://www.mokslas.mii.lt/mokslas/SRITYS/duom00.php?pav=M&sritis=H Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Gražina Miniotaitė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 177 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Gražina Miniotaitė, Kas yra Gražina Miniotaitė? Ką reiškia Gražina Miniotaitė?
Grazina MiniotaiteGime 1948 m liepos 17 d RaseiniaiMire 2013 m birzelio 25 d 64 metai VilniusPalaidotas a Karveliskiu kapineseSutuoktinis e Algirdas DegutisVeikla filosofe politologeOrganizacijos Lietuvos karo akademijaPareigos profesoreAlma mater 1971 m Maskvos universitetas Grazina Miniotaite 1948 m liepos 17 d Raseiniuose 2013 m birzelio 25 d Lietuvos filosofe politologe humanitariniu mokslu daktare profesore Biografija1971 m baige Maskvos Lomonosovo universiteto Filosofijos fakulteta 1971 1973 m LSSR MA Filosofijos katedros metodinio kabineto vedeja 1973 1976 m Maskvos universiteto Filosofijos fakulteto aspirante 1977 m apgyne filosofijos mokslu kandidates disertacija Naujosios tendencijos amerikieciu morales filosofijoje 1977 1990 m LSSR MA Filosofijos katedros destytoja docente Nuo 1991 m Filosofijos ir sociologijos instituto nuo 2002 m Kulturos filosofijos ir meno institutas vyresnioji mokslo darbuotoja 1997 2004 m Vilniaus pedagoginio universiteto destytoja Nuo 2004 m Generolo Jono Zemaicio Lietuvos karo akademijos Politikos mokslu katedros destytoja profesore 1997 2005 m Vilniaus pedagoginio universiteto Etikos katedros docente VU Tarptautiniu santykiu ir politikos mokslu instituto destytoja 1998 2001 m Atviros visuomenes kolegijos tutore Stazavosi ir dirbo mokslinį darba Svedijoje Upsalos universitete 1993 m JAV Prinstono universitete 1995 m Danijoje Kopenhagos taikos tyrimu institute 1995 2001 m 1997 1999 m gavo NATO stipendija moksliniam darbui 1991 1995 m visuomenines organizacijos Neprievartinio veiksmo centras vadove 2003 2005 m Valstybinio pilietinio pasipriesinimo rengimo centro prie Krasto apsaugos ministerijos konsultacines tarybos pirmininke Tarptautiniu studiju asociacijos International Studies Association Taikos studiju asociacijos International Peace Research Association nare zurnalu Cooperation and Conflict ir Logos redkolegiju nare Palaidota Karveliskiu kapinese Moksline veiklaMoksliniu darbu pagrindines sritys klasikine ir siuolaikine doroves ir politine filosofija postmodernistine tarptautiniu santykiu teorija Lietuvos uzsienio ir saugumo politika saugumo ir kolektyvinio identiteto santykio problemos BibliografijaNeprievartine rezistencija Lietuvoje taikaus issilaisvinimo istorija monografija 1996 m kinu kalba 2002 m anglu kalba Vietoje isvadu straipsniu rinktine sudare Algirdas Degutis ir Dovile Jukniunaite Vilnius 2014 Saltiniaihttp www mokslas mii lt mokslas SRITYS duom00 php pav M amp sritis H Archyvuota kopija 2016 03 05 is Wayback Machine projekto Grazina Miniotaite Visuotine lietuviu enciklopedija T XV Mezas Nagurskiai Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2009 177 psl