Giovanni Maria Padovano

Giovanni Maria Padovano, Jan Maria Padovano (Padovano il Mosca, Gian, Gianmaria, Johannes, g. apie 1493 m. Paduvoje – m. 1574 m. Krokuvoje) – italų skulptorius. Brandžiojo Italijos Renesanso atstovas Lenkijoje ir Lietuvoje, skulptoriaus Matteo Moscos sūnus.

Kūriniai Italijoje minimi nuo 1516 m. Apie 1530 m. atvyko į Lenkiją. Apie 1558 m. dirbo Vilniuje. Bendradarbiavo su Giovanni Cini.

Lenkijoje ir Lietuvoje G.M.Padovano buvo vertinamas antkapinių paminklų meistras, medalininkas. Lenkijoje ir Lietuvoje G.M.Padovano išpopuliarino laisvai gulinčios mirusiojo figūros tipą, būdingą memorialinei Italijos skulptūrai. Skulptoriaus kūrybai būdingas psichologizavimas, individualių vaizduojamo žmogaus ypatybių atskleidimas.

Biografija

Mokslai

Skulptūros pradmenų galėjo mokytis pas tėvą M.Moscą. 1507–1512 m. mokėsi skulptoriaus Giovanni Minello studijoje (Paduva), 1512 m. – Paduvos juvelyro Giacomo Montello dirbtuvėje.

Kūriniai

• 1516 m. – reljefas Šv. Jono Krikštytojo nukirsdinimas Paduvos katedroje;
• 1520 m. – reljefas Sudaužytos taurės stebuklas Šv. Antano bazilikoje Paduvoje;
• 1532 m. – Žygimanto Senojo, Bonos Sforcos, Žygimanto Augusto, Izabelės Jogailaitės medaliai;
• 1533–1536 m. – marmurinis tabernakulis Krokuvos katedroje;
• 1538 m. – Gniezno arkivyskupo Andriejaus Kirckio antkapis Gniezno katedroje;

• 1552–1553 m. – Barboros Radvilaitės antkapis Vilniaus katedroje arba Šv. Onos ir Barboros bažnyčioje (neišlikęs);
• 1555–1558 m. Vilniaus Vyskupo Jono iš Lietuvos kunigaikščių (Jono Žygimantaičio) antkapis Vilniaus katedroje (neišlikęs);
• 1558 m. Vilniaus vyskupo Valerijono Protasevičiaus antkapis Vilniaus katedroje (išlikę fragmentai);
• 1558 m. Vilniaus vyskupo Pauliaus Alšėniškio antkapis Vilniaus katedroje (su G. Cini(?));
• 1561–1570 m. – Lenkijos didžiojo etmono Jano Tarnovskio ir jo sūnaus Jano Kristupo antkapis Tarnuvo katedroje.