Gintautas Paluckas (g. 1979 m. rugpjūčio 19 d.) – Lietuvos politikas, nuo 2024 m. gruodžio iki 2025 m. rugpjūčio ėjęs 18-ojo Lietuvos ministro pirmininko pareigas.
| Gintautas Paluckas | |||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Lietuvos Respublikos Seimo narys | |||||||||||||||
| Gintautas Paluckas 2023 m. | |||||||||||||||
| Gimė | 1979 m. rugpjūčio 19 d. Panevėžys | ||||||||||||||
| Sutuoktinis (-ė) | Ilma | ||||||||||||||
| Vaikai | 2 | ||||||||||||||
| Lietuvos Respublikos Seimo narys | |||||||||||||||
| Ėjo pareigas | 2024 m. lapkričio 13 d. – iki dabar | ||||||||||||||
| Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas | |||||||||||||||
| Ėjo pareigas | 2024 m. gruodžio 12 d. – 2025 m. rugpjūčio 4 d. | ||||||||||||||
| Ankstesnis | Ingrida Šimonytė | ||||||||||||||
| Vėlesnis | Inga Ruginienė | ||||||||||||||
| |||||||||||||||
| Veikla | Politikas | ||||||||||||||
| Organizacijos | Vilniaus miesto savivaldybė | ||||||||||||||
| Pareigos | Vicemeras | ||||||||||||||
| Partija | Lietuvos socialdemokratų partija (nuo 2004 m.) | ||||||||||||||
| Išsilavinimas | Programų sistemos (Matematikos ir informatikos fakultetas) | ||||||||||||||
| Alma mater | Vilniaus universitetas | ||||||||||||||
Nuo 2015 iki 2019 m. G. Paluckas užėmė Vilniaus miesto savivaldybės vicemero pareigas, 2017–2021 m. vadovavo Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP), o nuo 2020 m. Seimo rinkimų yra parlamento narys. 2025 m. G. Paluckas sugrįžo į LSDP pirmininko pareigas, Vilijai Blinkevičiūtei nusprendus nekandidatuoti dar vienai kadencijai.
Po kontroversijų ir skandalų, susijusių su dalyvavimu savo ir šeimos versle, 2025 m. liepos 31 d. pranešė atsistatydinantis iš premjero ir LSDP pirmininko pareigų. 2025 m. rugpjūčio 4 d. jo vadovaujamo ministrų kabineto atsistatydinimą priėmęs prezidentas Gitanas Nausėda, finansų ministrui Rimantui Šadžiui pavedė laikinai eiti premjero pareigas.
Biografija
Išsilavinimas
Pradines klases G. Paluckas baigė 9-oje vidurinėje mokykloje Panevėžyje. 1997 m. G. Paluckas baigė Panevėžio J. Balčikonio gimnaziją humanitarinių mokslų profilio klasėje. 2000–2001 m. studijavo anglų kalbą Charles Dickens koledže Londone. 2003 m. G. Paluckas baigė Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą ir tapo diplomuotu kompiuterinių sistemų specialistu. 2004 m. G. Paluckas baigė Tarptautinio verslo mokyklą, taip pat studijavo Vilniaus universiteto Teisės fakultete (nuo 2004 m.).
Patirtis
2003–2005 m. G. Paluckas dirbo SoDros vyr. specialistu. Nuo 2005 m. G. Paluckas buvo Europos Parlamento nario Justo Vinco Paleckio padėjėjas. 2007–2009 m. G. Paluckas užėmė Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.
2003 m. G. Paluckas tapo Lietuvos socialdemokratų partijos nariu. Nuo 2004 m. G. Paluckas buvo Lietuvos socialdemokratų partijos Vilniaus skyriaus nariu Justiniškių grupėje, o nuo 2006 m. dirbo LSDP Justiniškių poskyrio pirmininko pavaduotoju, taip pat Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotoju. Nuo 2005 m. G. Paluckas priklausė Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus skyriui.
Politinė karjera
Nuo 2013 m. G. Paluckas dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos atsakinguoju sekretoriumi, taip pat LSDP Tarybos ir Valdybos nariu, 2015–2019 m. – Vilniaus savivaldybės vicemeru.
Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas
2017 m. G. Paluckas išrinktas Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininku. 2020 m., kaip Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis, išrinktas į Seimą. 2021 m. sausį G. Paluckas atsistatydino iš Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pareigų dėl prastų 2020 m. Seimo rinkimų rezultatų (Lietuvos socialdemokratų partija prarado keturis mandatus ir laimėjo trylika). Socialdemokratų partijos taryba 2020 m. Seimo rinkimų rezultatus įvertino kaip blogus, o pačio pirmininko darbą – kaip nepateisinusį lūkesčių.
2024 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai
2024 m. birželį prezidentas G. Nausėda G. Palucką įvardino tinkamu pretendentu į premjero postą. 2024 m. rugpjūčio pradžioje, partijos pirmininkei V. Blinkevičiūtei iki tol aiškiai neišreiškus noro pretenduoti į premjeres, G. Paluckas pareiškė, kad ruošiasi premjero pareigoms, jei socialdemokratų partija laimėtų rinkimus.
2024 m. spalio mėnesį G. Paluckas dalyvavo Lietuvos Seimo rinkimuose. Po pirmojo rinkimo turo paskelbta, kad G. Paluckas ir Edmundas Pupinis surinko vienodą blasų skaičių ir abu užėmė antrąją vietą Utenos vienmandatėje rinkimų apygardoje. Pirmoji vieta laimėta savarankiškai išskėlusio Vitalijaus Šeršniovo. Po balsų perskaičiavimo, patvirtinta, kad G. Paluckas užėmė trečiąją vietą. Spalio 15 d. socialdemokratų partija pateikė prašymą balsus perskaičiuoti dar kartą. Vyriausioji rinkimų komisija pranešė, kad socialdemokratai persigalvojo ir prašymas dėl balsų perskaičiavimo buto atsiimtas tą pačią dieną. G. Paluckas buvo išrinktas į Seimą antru eilės numeriu pagal Lietuvos socialdemokratų partijos sąrašą.
Kandidatas į Lietuvos ministro pirmininko pareigas
Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė spalio 30 d. spaudos konferencijoje paskelbė, kad nebus partijos kandidatė į premjerus. V. Blinkevičiūtė atskleidė, kad partijos prezidiumas nusprendė siūlyti G. Palucką kandidatu į Lietuvos ministrus pirmininkus. Kampanijos metu V. Blinkevičiūtė reiškė norą eiti premjero pareigas, jei jos partijai pasiseks. Tačiau spaudos konferencijoje ji nurodė asmenines priežastis, įskaitant amžių ir sveikatą, kaip veiksnius, turinčius įtakos jos sprendimui pasitraukti iš vaidmens. Vis dėlto ji patvirtino savo ketinimą tęsti Europos Parlamento nario kadenciją, kuri baigsis 2029 m.
V. Blinkevičiūtės teigimu, partijos prezidiumo sprendimas teikti G. Palucko kandidatūrą į Lietuvos premjero pareigas buvo vieningas. Anot V. Blinkevičiūtės, G. Paluckas buvo pasirinktas dėl ilgametės darbo patirties savivaldos ir nacionalinėje politikoje. Taip pat nurodyta, kad G. Paluckas sulaukė didelio rinkėjo pasitikėjimo ir už jį balsavo 60 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Oficialiais rinkimų duomenimis G. Paluckas surinko 58827 pirmumo balsus ir liko antroje socialdemokratų sąrašo vietoje (pirmąją vietą užėmė V. Blinkevičiūtė su 91526 balsais, trečiąją – Juozas Olekas su 48470 balsų).
Per tą patį spaudos renginį G. Paluckas paskelbė ketinantis tęsti konsultacijas dėl centro-kairiosios koalicijos formavimo. Jis patvirtino planus tęsti diskusijas su anksčiau V. Blinkevičiūtės atmestomis frakcijomis, įskaitant partiją „Nemuno aušra“.
Prezidentas G. Nausėda patvirtino, kad jis buvo informuotas iš anskto dėl V. Blinkevičiūtės sprendimo neteikti savo kandidatūros į ministro pirmininko pareigas. G. Nausėda taip pat patvirtino žinojęs apie aplinkybes, kurios galėtų kliudyti V. Blinkevičiūtei eiti premjerės pareigas. G. Nausėda atsisakė įvardinti šias aplinkybes, nurodydamas, kad tai būtų neetiška.
Politinių oponentų vertinimai
Spalio 31 d. premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad socialdemokratų partijos į ministro pirmininko pareigas siūlomas G. Paluckas turi nepakankamai darbo patirties vykdomojoje valdžioje. Ji taip pat nurodė, kad G. Paluckui, kaip kandidatui į premjerus, darbinė patirtis Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje yra per maža. I. Šimonytė taip pat nurodė, kad G. Paluckas buvo nuteistas už sąmoningą nusikalstamą veiklą – piktnaudžiavimą valstybine tarnyba. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen asmeniniu vertinimu (spalio 30 d.), V. Blinkevičiūtės sprendimas buvo nepriimtinas, nes jis kelia nepasitikėjimą rinkimų metu išsakomais įsipareigojimais.
Teistumas
2010 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas Palucką pripažino kaltu dėl piktnaudžiavimo. Paluckui buvo skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieniems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Paluckas taip pat turėjo atlyginti per 57 tūkstančių litų žalą Vilniaus miesto savivaldybei. Teismas konstatavo, kad Paluckas piktnaudžiavo tarnyba graužikų naikinimo paslaugų Vilniaus mieste viešojo pirkimo konkurso metu.
Po metų Vilniaus apygardos teismas Palucką išteisino kaip nepadariusį veiklos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Šis teismo nuosprendis buvo apskųstas prokuratūros ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas patenkino prokuratūros kasacinį skundą. 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo galutiniu ir neskundžiamu sprendimu pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba neskaidriame viešųjų pirkimų konkurse.
2025 m. liepą paskelbta, kad pasak Vilniaus miesto savivaldybės pateiktų duomenų, G. Paluckas vėlavo atlyginti priteistą žalą ir nesilaikė savo paties pasiūlyto mokėjimų grafiko. Pagal susitarimą su savivaldybe, žalos atlyginimo mokėjimai turėjo būti baigti iki 2015 m. pabaigos. G. Paluckas galutinai atlygino 2012 m. priteistą žalą tik 2025 m. liepos 8 d. Paskutinę sumą sudarė 4,9 tūkstančiai eurų. Iš viso jam buvo priteista atlyginti kiek daugiau nei 57 tūkst. litų (apie 16,5 tūkst. eurų). Paskutinį žalos atlyginimo mokėjimą G. Paluckas atliko tik po to, kai „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ jam pateikė klausimus apie mokėjimų vėlavimą.
Verslai ir verslo ryšiai
„Sagerta“
2013 m. G. Paluckas įsigijo bendrovę „Sagerta“. Jis tapo jos vieninteliu akcininku ir direktoriumi. „Sagerta“ vystė ežerų dugnų topografijos projektą „MyLakeMap“, kuris turėjo sukurti programėlę su ežerų dugnų žemėlapiais žvejų poreikiams.
„Sagerta“ buvo finansuojama paskolomis gautomis iš bendrovės „Uni Trading“: 2013 m. paskolinta 100 tūkstančių litų, 2014 m. paskolų suma siekė 233 tūkstančius litų, o 2017 m. paskolų suma siekė daugiau nei 180 tūkstančius eurų. 2015 m. balandžio 9 d. pasikeitė „Sagertos“ akcininkų struktūra. G. Palucko akcijų dalis sumažėjo iki 25 proc. Likusios akcijos perleistos Vilniuje registruotai bendrovei „Uni Trading“ (45 proc.) ir dviem fiziniams asmenims (po 15 proc.). 2018 m. pirmoje pusėje G. Paluckas galutinai pasitraukė iš „Sagertos“ akcininkų.
2023 m. „Sagerta“ bankrutavo su daugiau nei 270 tūkstančių eurų skolų. Didžioji jų dalis liko negrąžinta.
„Uni Trading“ investiciniams interesams „Sagertoje“ atstovavo jos įgaliotinis Darijus Vilčinskas. „Laisvės TV“ ir „Sienos“ žurnalistinis tyrimas atskleidė, kad valdymo struktūra „Uni Trading“ buvo sudėtinga. Ankstyvuoju „Sagertos“ paskolų laikotarpiu, bendrovė buvo valdoma per kitą lietuvišką įmonę „Amber Realty Investments“, o ši priklausė Kipro įmonei „Bitus Holdings Limited“.
2025 m. liepos 9 d. G. Paluckas raštu teigė, kad jo su D. Vilčinsku „nesiejo ir nesieja jokios bendros verslo įmonės“. G. Paluckas paaiškino, kad jų šeimos draugauja, „tačiau nesieja jokie finansiniai įsipareigojimai ir verslo santykiai“. Tą pačią dieną D. Vilčinskas patvirtino, kad jis investavo savo lėšas į „Sagertą“ per „Uni Trading“ bendrovę.
2025 m. liepą Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo tyrimą dėl G. Palucko verslo ryšių ir dalyvavimo „Sagertos“ veikloje.
„Dankora“
2025 m. liepos 23 d. pranešta apie G. Palucko verslo ryšius su jo brolio žmonos bendrove „Dankora“. „Dankorai“, Klaipėdos miesto rajone registruotai bendrovei, 2024 m. buvo suteikta 172 tūkstančių eurų Europos Sąjungos parama. Tuo metu bendrovė priklausė vieninteliam akcininkui Kostui Mikalajūnui. Europos Sąjungos paramos gavimo metu bendrovė neturėjo darbuotojų ir pajamų. Lapkričio 21 d. K. Mikalajūnas pardavė visas „Dankoros“ akcijas G. Palucko brolio Dano Palucko sutuoktinei Virginijai Paluckienei. Pagal ES paramos reikalavimus 2025 m. vasarį „Dankora“ paskelbė viešajį pirkimą inverterių, baterijų ir jų sistemų įsigijimui. Vienintele viešojo pirkimo dalyve tapo bendrovė „Garnis“, kuri tapo jo laimėtoja su pasiūlyta 145 200 eurų sandorio suma. 49 procentai „Garnio“ akcijų priklauso G. Paluckui.
Žiniasklaidoje buvo suabejota „Dankoros“ suformuotomis sandorio ir prekių specifikacijomis, kurios galėjo nulemti „Garnio“ laimėjimą. 2025 m. liepos 25 d. „Dankora“ paskelbė nutraukianti sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra ir atsisakanti Europos Sąjungos paramos.
2025 m. liepos 31 d. FNTT atliko kratas „Dankoros“ būstinėje. Ikiteisminio tyrimo metu liepos 31 d. savaitei suimtas K. Mikalajūnas. 2025 m. rugpjūčio 14 d. mėnesiui suimtas D. Paluckas. Rugpjūčio 14 d. pranešta apie dar keturių asmenų sulaikymą. Ikiteisminiui tyrimui vadovauja Europos prokuratūros biuro deleguotieji Europos prokurorai.
Apkaltos iniciatyva
2025 m. spalio 21 d. Seimas nepritarė konservatorių ir kitų opozicinių jėgų pasiūlytai apkaltos procedūrai G. Palucko atžvilgiu. Apkaltos komisijos sudarymui nepritarė 68 parlamento nariai, 41 – balsavo už, 7 – susilaikė. Prieš apkaltą pasisakė visos valdančiosios koalicijos partijos: LSDP, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų, Krikščioniškų šeimų sąjungos ir „Nemuno aušros“ nariai.
Kontroversijos
2024 m. spalio mėnesį laikraščio „Palangos tiltas“ žurnalistinis tyrimas, atliktas Lino Jegelavičiaus, atskleidė, kad Palangos miesto Tarybos narė Svetlana Tučkė beveik dvejus metus užėmė Seimo padėjėjos pareigas dviem skirtingiems Seimo nariams: Gintautui Paluckui ir Tomui Bičiūnui. Nuo 2020-ųjų lapkričio iki 2021-ųjų sausio bendrapartietė Svetlana Tučkė (Lietuvos socialdemokratų partija) buvo įdarbinta Seimo nario Palucko padėjėja ir užėmė 1,25 pareigybės krūvio. Nuo 2021 m. sausio Svetlana Tučkė dirbo pilnu etatu Paluckui ir 0,25 etatu Tomui Bičiūnui; tuo pačiu metu Svetlana Tučkė dirbo Palangos miesto Tarybos nare.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Gintautas Paluckas, Kas yra Gintautas Paluckas? Ką reiškia Gintautas Paluckas?