Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
55 43 59 š pl 24 21 27 7 r ilg 55 73306 š pl 24 357694 r ilg 55 73306 24 357694 Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija Vai
Panevėžio gimnazija
55°43′59″ š. pl. 24°21′27.7″ r. ilg. / 55.73306°š. pl. 24.357694°r. ilg.
| Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija | |
| Mokinių skaičius | 684 (2022/2023 m.m.) |
| Pedagogų skaičius | 56 (2022/2023 m.m.) |
Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Panevėžyje, Respublikos g. 47, vykdanti pagrindinio, vidurinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190419796.
Istorija
Pijorų mokykla (1727)
1727 m. į Panevėžį atvykę vienuoliai pijorai atidarė pirmąją Panevėžyje aukštesnę mokyklą (kolegiją). Pijorų mokykla, veikusi 1727–1832 m. buvo įsikūrusi dabartinės Nepriklausomybės aikštės šiaurinėje dalyje.
Buvo mokoma lenkų, lotynų, rusų kalbomis. Mokiniai aktyviai dalyvavo 1823–1824 m. ir 1831 m. anticariniuose judėjimuose. Ją baigė architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius, inžinierius Stanislovas Kerbedis ir kt.
Bajorų mokykla (1840)
Vietoje uždarytos pijorų kolegijos, atidaroma bajorų mokykla, gimnazija, veikusi 1841–1865 m. Ji dirbo naujuose jai statytuose rūmuose (dab. Klaipėdos g. 3), kurie po mokyklos uždarymo atiteko rusiškai Mokytojų seminarijai. Mokytojai ir mokiniai aktyviai dalyvavo 1863 m. sukilime, po kurio mokykla ir buvo uždaryta.
Realinė mokykla (1882)
Trečiasis gimnazijos istorijos etapas – Realinė mokykla, veikusi 1882–1915 m., nuo 1884 m. ji dirbo jai pastatytuose naujuose rūmuose (dabar juose įsikūrusi J. Balčikonio gimnazija). Nepaisant aršios rusinimo politikos, čia budo ir brendo nacionalinis sąjūdis, kūrėsi pirmosios lietuviškos mokinių organizacijos, pasirodė pirmieji lietuviški laikraštėliai, 1906–1908 m. pirmą kartą mokyklos istorijoje Jonas Jablonskis dėstė lietuvių kalbą.
Gimnazija (1915)
Pirmoji Lietuvos švietimo istorijoje lietuviška gimnazija atidaryta 1915 m. spalio 1 d. Už savarankiškumą, iniciatyvumą, aukštą mokymo lygį buvo vadinama „Panevėžio respublika“. Jos vadovai ir pedagogai kūrė tautinės mokyklos tradicijas, formavo palankią ugdymo atmosferą. Svarų vaidmenį patriotiniam ugdymui suvaidino moksleiviškos organizacijos „Meno kuopa“, ateitininkai, aušrininkai, skautai, šauliai.
Vidurinė mokykla
Antrasis pasaulinis karas, nacių ir sovietų okupacijos uždėjo savo antspaudą, paliko gilius randus mokytojų ir mokinių širdyse bei ilgus sąrašus žuvusiųjų Gulage ir kovose su okupantais, patekusiųjų į Rytų ir Vakarų tremtį. Bet ir tais metais mokykla dirbo, pagal galimybes tęsdama prieškario gero darbo tradicijas, kurdama naujas.
Darbščiųjų ir pareigingų mokytojų dėka į Nepriklausomą Lietuvą mokykla atėjo nepraradusi gero vardo ir veido, išsaugojusi gerąją gimnazijos dvasią. Nemaža mokinių dalyvavo antisovietinio pasipriešinimo judėjime. Ir sovietmečiu mokykla išleido daug auklėtinių, garsinančių jos vardą. 1970 m. kovo 12 d. mokykla pavadinta jos direktoriaus, kalbininko akademiko Juozo Balčikonio vardu.
Per 1945–1992 m. aukso medaliais apdovanoti 179 abiturientai.
Juozo Balčikonio gimnazija (1992)
1989 m. sustiprinto matematikos dėstymo bazėje pradėta kurti gimnazija. 1990 m. rugsėjo 1 d. į tiksliųjų ir humanitarinio profilio klases po konkursinių egzaminų buvo priimti pirmieji mokiniai. Švietimo ir Mokslo ministerijos 1992 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. 34 nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. suteiktas gimnazijos statusas. Tai pirmoji vidurinė mokykla Lietuvoje, kuriai po Nepriklausomybės atkūrimo pripažintas gimnazijos statusas. Tiksliųjų, humanitarinio ir gamtos mokslų profilio klasėse sudarytos sąlygos profilinius dalykus mokytis aukštesniu lygiu, puoselėjamos moksleivių dvasinės, fizinės ir psichinės galios, mokoma savarankiškai ir kūrybiškai dirbti, ruoštis studijoms aukštosiose mokyklose. 1993 m. išleista pirmoji gimnazistų laida.
Direktoriai
- 1915–1918 m. Marija Putramentienė – Giedraitienė (dėstė istoriją ir lotynų k.)
- 1918 m. Juozas Balčikonis (dėstė lotynų k.)
- 1919 m. Jonas Baronas (dėstė biologiją)
- 1919–1920 m. Juozas Balčikonis (dėstė lietuvių k.)
- 1920–1925 m. Jonas Yčas (dėstė istoriją)
- 1925–1927 m. Konstantinas Šakenis (dėstė fiziką)
- 1927–1934 m. Julijonas Lindė – Dobilas (dėstė lietuvių k.)
- 1935–1940 m. Jurgis Elisonas (dėstė biologiją)
- 1940–1941 m. Jonas Navasaitis (dėstė lietuvių k.)
- 1941 m. Jonas Keisminas (dėstė Konstituciją)
- 1941–1944 m. Petras Būtėnas (dėstė lietuvių k.)
- 1944–1946 m. Juozas Janulionis (dėstė matematiką)
- 1959–1962 m. Stasys Pikelis (dėstė matematiką)
- 1962–1973 m. Juozas Truskauskas (dėstė matematiką)
- 1973–1978 m. Telesforas Pranskaitis (dėstė matematiką)
- 1978–1979 m. Aldona Dobrodziejienė (dėstė visuomenės mokslą)
- 1979–1990 m. Vytautas Baliūnas (dėstė geografiją)
- nuo 1990 m. Raimondas Dambrauskas (dėsto ekonomiką, fiziką)
Mokytojai
1915–1940 m.: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Kazys Bizauskas, Matas Grigonis, Vytautas Kairiūkštis, Mykolas Karka, Apolinaras Likerauskas, Zigmas Skirgaila, Juozas Zikaras, P. Puzinas ir kt.
Po 1945 m.: J. Janulionis, S. Bortkevičius, J. Budzilaitė, A. Daugaravičius, K. Truncė, J. Bulzgys, Ona Maksimaitienė, A. Rusinienė, E. Gabulaitė, B. Puodžiukaitis ir kt.
Mokiniai
Bajorų mokyklą baigė Stanislovas Didžiulis, poetas Antanas Vienažindys, Žemaičių vyskupas Mečislovas Paliulionis, švietėjas kunigas Juozas Katelė ir kt.
Realinėje gimnazijoje mokėsi būsimieji Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir jos stiprinimo veikėjai: Nepriklausomybės akto signataras Alfonsas Petrulis, akademikai Juozas Balčikonis, Povilas Brazdžiūnas, Konstantinas Jablonskis, arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas, rašytojas Balys Sruoga, gamtininkas Jurgis Elisonas, diplomatas Juozas Urbšys, generolai Jonas Černius, , Stasys Pundzevičius, Vincas Žilys, inžinierius Antanas Macijauskas ir kiti.
1915–1940 m. gimnazijoje mokėsi Juozas Ąžuolaitis, Petras Babickas, Stasys Bačkis, Kęstutis Balčys, Povilas Brazdžiūnas, Bernardas Bučas, Pranas Drąsutis, Paulius Drevinis, Henrikas Radauskas, Vytautas Gudelis, Jonas Graičiūnas, Kazys Inčiūra, Juozas Jurginis, L. Jurgutytė-Baldauf, Juozas Keliuotis, Jonas Laužikas, Alfonsas Lipniūnas, Algimantas Marcinkevičius, K. Naruševičius, Bronys Raila, Pranas Skardžius, Vytautas Skuodis, Rapolas Šaltenis, Adolfas Šapoka, Leonas Valkūnas, Vanda Zaborskaitė, , ir kiti.
Po 1945 m. baigė Stasys Eidrigevičius, Antanas Garbauskas, , Arūnas Krotkus, Vytautas Mikalauskas, Raimundas Rajeckas, Arūnas Štaras, Aleksandras Targamadzė, Ignacas Uždavinys, Juozas Vanagas, Jonas Dailidėnas ir kiti.
Literatūra
- Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija, 2004 04 30: Algimanto Aleksandravičiaus fotosąsiuvinis. – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2005. – 40 p.: iliustr. – ISBN 9955-659-02-5
- Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazija prisiminimuose (sud. Vytautas Baliūnas). – Panevėžys: Amalkeros leidyba, 2007. – 800 p.: iliustr. – ISBN 978-9955-659-26-6
Išnašos
- Juozo Balčikonio gimnazija
- Mokytojų sąrašas 2022-2023 m. m.
Nuorodos
- Mokyklos svetainė
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Panevėžio gimnazija, Kas yra Panevėžio gimnazija? Ką reiškia Panevėžio gimnazija?
55 43 59 s pl 24 21 27 7 r ilg 55 73306 s pl 24 357694 r ilg 55 73306 24 357694 Panevezio Juozo Balcikonio gimnazija Vaizdas Panevezio Juozo Balcikonio gimnazija herbas center 100px antraste Adresas Respublikos g 47 PanevezysDirektorius e Raimondas DambrauskasMokiniu skaicius 684 2022 2023 m m Įkurimo data 1727 m Uzdarymo dataIsleista laiduPedagogu skaicius 56 2022 2023 m m Panevezio Juozo Balcikonio gimnazija dienine savarankisko mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Panevezyje Respublikos g 47 vykdanti pagrindinio vidurinio ir papildomo ugdymo programas Įstaigos kodas 190419796 IstorijaPijoru mokykla 1727 Dokumentas liudijantis apie 1727 m liepos 15 aja įkurta pijoru vienuoliu mokykla Panevezyje 1727 m į Panevezį atvyke vienuoliai pijorai atidare pirmaja Panevezyje aukstesne mokykla kolegija Pijoru mokykla veikusi 1727 1832 m buvo įsikurusi dabartines Nepriklausomybes aikstes siaurineje dalyje Buvo mokoma lenku lotynu rusu kalbomis Mokiniai aktyviai dalyvavo 1823 1824 m ir 1831 m anticariniuose judejimuose Ja baige architektas Laurynas Stuoka Gucevicius inzinierius Stanislovas Kerbedis ir kt Bajoru mokykla 1840 Vietoje uzdarytos pijoru kolegijos atidaroma bajoru mokykla gimnazija veikusi 1841 1865 m Ji dirbo naujuose jai statytuose rumuose dab Klaipedos g 3 kurie po mokyklos uzdarymo atiteko rusiskai Mokytoju seminarijai Mokytojai ir mokiniai aktyviai dalyvavo 1863 m sukilime po kurio mokykla ir buvo uzdaryta Realine mokykla 1882 Treciasis gimnazijos istorijos etapas Realine mokykla veikusi 1882 1915 m nuo 1884 m ji dirbo jai pastatytuose naujuose rumuose dabar juose įsikurusi J Balcikonio gimnazija Nepaisant arsios rusinimo politikos cia budo ir brendo nacionalinis sajudis kuresi pirmosios lietuviskos mokiniu organizacijos pasirode pirmieji lietuviski laikrasteliai 1906 1908 m pirma karta mokyklos istorijoje Jonas Jablonskis deste lietuviu kalba Dokumentai įrodantys kad 1915 uju spalio 1 diena butent Panevezyje buvo įsteigta pirmoji lietuviska gimnazija Lietuvos svietimo istorijoje Gimnazija 1915 Pirmoji Lietuvos svietimo istorijoje lietuviska gimnazija atidaryta 1915 m spalio 1 d Uz savarankiskuma iniciatyvuma auksta mokymo lygį buvo vadinama Panevezio respublika Jos vadovai ir pedagogai kure tautines mokyklos tradicijas formavo palankia ugdymo atmosfera Svaru vaidmenį patriotiniam ugdymui suvaidino moksleiviskos organizacijos Meno kuopa ateitininkai ausrininkai skautai sauliai Vidurine mokykla Antrasis pasaulinis karas naciu ir sovietu okupacijos uzdejo savo antspauda paliko gilius randus mokytoju ir mokiniu sirdyse bei ilgus sarasus zuvusiuju Gulage ir kovose su okupantais patekusiuju į Rytu ir Vakaru tremtį Bet ir tais metais mokykla dirbo pagal galimybes tesdama prieskario gero darbo tradicijas kurdama naujas Darbsciuju ir pareigingu mokytoju deka į Nepriklausoma Lietuva mokykla atejo nepraradusi gero vardo ir veido issaugojusi geraja gimnazijos dvasia Nemaza mokiniu dalyvavo antisovietinio pasipriesinimo judejime Ir sovietmeciu mokykla isleido daug aukletiniu garsinanciu jos varda 1970 m kovo 12 d mokykla pavadinta jos direktoriaus kalbininko akademiko Juozo Balcikonio vardu Per 1945 1992 m aukso medaliais apdovanoti 179 abiturientai Juozo Balcikonio gimnazija 1992 1989 m sustiprinto matematikos destymo bazeje pradeta kurti gimnazija 1990 m rugsejo 1 d į tiksliuju ir humanitarinio profilio klases po konkursiniu egzaminu buvo priimti pirmieji mokiniai Svietimo ir Mokslo ministerijos 1992 m geguzes 27 d įsakymu Nr 34 nuo 1992 m rugsejo 1 d suteiktas gimnazijos statusas Tai pirmoji vidurine mokykla Lietuvoje kuriai po Nepriklausomybes atkurimo pripazintas gimnazijos statusas Tiksliuju humanitarinio ir gamtos mokslu profilio klasese sudarytos salygos profilinius dalykus mokytis aukstesniu lygiu puoselejamos moksleiviu dvasines fizines ir psichines galios mokoma savarankiskai ir kurybiskai dirbti ruostis studijoms aukstosiose mokyklose 1993 m isleista pirmoji gimnazistu laida Direktoriai1915 1918 m Marija Putramentiene Giedraitiene deste istorija ir lotynu k 1918 m Juozas Balcikonis deste lotynu k 1919 m Jonas Baronas deste biologija 1919 1920 m Juozas Balcikonis deste lietuviu k 1920 1925 m Jonas Ycas deste istorija 1925 1927 m Konstantinas Sakenis deste fizika 1927 1934 m Julijonas Linde Dobilas deste lietuviu k 1935 1940 m Jurgis Elisonas deste biologija 1940 1941 m Jonas Navasaitis deste lietuviu k 1941 m Jonas Keisminas deste Konstitucija 1941 1944 m Petras Butenas deste lietuviu k 1944 1946 m Juozas Janulionis deste matematika 1959 1962 m Stasys Pikelis deste matematika 1962 1973 m Juozas Truskauskas deste matematika 1973 1978 m Telesforas Pranskaitis deste matematika 1978 1979 m Aldona Dobrodziejiene deste visuomenes moksla 1979 1990 m Vytautas Baliunas deste geografija nuo 1990 m Raimondas Dambrauskas desto ekonomika fizika Mokytojai1915 1940 m Gabriele Petkevicaite Bite Kazys Bizauskas Matas Grigonis Vytautas Kairiukstis Mykolas Karka Apolinaras Likerauskas Zigmas Skirgaila Juozas Zikaras P Puzinas ir kt Po 1945 m J Janulionis S Bortkevicius J Budzilaite A Daugaravicius K Trunce J Bulzgys Ona Maksimaitiene A Rusiniene E Gabulaite B Puodziukaitis ir kt MokiniaiBajoru mokykla baige Stanislovas Didziulis poetas Antanas Vienazindys Zemaiciu vyskupas Mecislovas Paliulionis svietejas kunigas Juozas Katele ir kt Realineje gimnazijoje mokesi busimieji Lietuvos nepriklausomybes atkurimo ir jos stiprinimo veikejai Nepriklausomybes akto signataras Alfonsas Petrulis akademikai Juozas Balcikonis Povilas Brazdziunas Konstantinas Jablonskis arkivyskupas metropolitas Juozapas Jonas Skvireckas rasytojas Balys Sruoga gamtininkas Jurgis Elisonas diplomatas Juozas Urbsys generolai Jonas Cernius Stasys Pundzevicius Vincas Zilys inzinierius Antanas Macijauskas ir kiti 1915 1940 m gimnazijoje mokesi Juozas Azuolaitis Petras Babickas Stasys Backis Kestutis Balcys Povilas Brazdziunas Bernardas Bucas Pranas Drasutis Paulius Drevinis Henrikas Radauskas Vytautas Gudelis Jonas Graiciunas Kazys Inciura Juozas Jurginis L Jurgutyte Baldauf Juozas Keliuotis Jonas Lauzikas Alfonsas Lipniunas Algimantas Marcinkevicius K Narusevicius Bronys Raila Pranas Skardzius Vytautas Skuodis Rapolas Saltenis Adolfas Sapoka Leonas Valkunas Vanda Zaborskaite ir kiti Po 1945 m baige Stasys Eidrigevicius Antanas Garbauskas Arunas Krotkus Vytautas Mikalauskas Raimundas Rajeckas Arunas Staras Aleksandras Targamadze Ignacas Uzdavinys Juozas Vanagas Jonas Dailidenas ir kiti LiteraturaPanevezio Juozo Balcikonio gimnazija 2004 04 30 Algimanto Aleksandraviciaus fotosasiuvinis Panevezys Amalkeros leidyba 2005 40 p iliustr ISBN 9955 659 02 5 Panevezio Juozo Balcikonio gimnazija prisiminimuose sud Vytautas Baliunas Panevezys Amalkeros leidyba 2007 800 p iliustr ISBN 978 9955 659 26 6IsnasosJuozo Balcikonio gimnazija Mokytoju sarasas 2022 2023 m m NuorodosMokyklos svetaine