Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Genuja dar vėlyvaisiais viduramžiais pradėjo plėsti užjūrio valdas ypač pasibaigus Kryžiaus žygiams Genuja Piza ir Venec
Genujos Respublikos kolonijos
Genuja dar vėlyvaisiais viduramžiais pradėjo plėsti užjūrio valdas, ypač pasibaigus Kryžiaus žygiams. Genuja, Piza ir Venecija kryžiuočius aprūpindavo transportu (laivais), o iš kryžiuočių gaudavo prekybines privilegijas ir teises kurti faktorijas svarbiausiuose Palestinos uostuose (kartais gaudavo net visus kaimus arba nedidelius miestus). Šiuo laikotarpiu formavosi Genujos kolonijinė sistema, kuri aprėpė teritorijas Viduržemio jūros regione nuo Magrebo, Atlanto pakrančių vakaruose, iki Palestinos, Tanos ir Abchazijos Sevastopolio rytuose. Kartu su Iberijos valstybių ekspansija Genujos kolonijos atsirado ir Atlanto salose ir prieš Vakarų Afrikos pakrantę.
Genujos teritorijos
Sardinija
Kovodamos su bendrais priešais saracėnais Genuja ir Piza XI a. pradžioje susivienijo siekdamos popiežiaus nurodymu išvyti saracėnus iš Sardinijos, tačiau dar iki 1022-7 m. maurai stengėsi salą atkovoti, o iki 1050 m. pakrantes siaubė maurų piratai. Užkariautą salą sąjungininkai pasidalino perpus, tačiau netrukus dėl jos iškilo tarpusavio nesutarimai. Piziečiai iš pradžių buvo lankstesni ir vedybomis įgijo Galurą. Galiausiai Genujai liko tik judikatas, dalis Arborėjos, taip pat salos šiaurės vakarai. Kova tarp Genujos ir Pizos didikų šeimų vainikavo Pizos sutriuškinimas 1284 m. Genuja savo sėkme džiaugėsi tik iki 1297 m., nes tais metais popiežius Aragono karaliui Jokūbui II pažadėjo atiduoti visą Sardiniją. Tik 1353 m. admirolas Bernat de Cabrera užėmė teritoriją aplink Algerą iki tol buvusią Genujos valdžioje ir nuo 1372 m. ėmė ten perkėlinėti kolonistus iš Katalonijos, Balearų ir Valensijos.
Korsika
Arčiau Genujos buvo Korsika, kuri nuo 1077 m. buvo Pizos kolonija, tačiau po 1284 m. jūrų mūšio popiežius Inocentas II pusę jos perdavė Genujai. Netrukus Korsika taip pat buvo pažadėta Aragonui. Genujiečiai priešinosi šiam sprendimui ir 1447 m. galiausiai nugalėjo, sala Genujos valdžioje išliko iki 1768 m., nors nuo 1453 m. buvo valdma Šventojo Jurgio banko, kuris įrengė salos įtvirtinimus. Po korsikiečių, vadovaujamų , sukilimo 1755 m. sala tapo faktiškai nepriklausoma, tačiau 1768 m. Genuja savo teises į salą pardavė Prancūzijai.
Kipras
Nuo valdymo pradžios 1232 m. privati genujiečių pirklių ir patricijų kompanija Kipre turėjo ypatingas prekybos privilegijas. 1373 m. buvo pastatytas laivynas, kuris iš užimtų pozicijų išstumė konkurentus venecijiečius, o Kipro rytuose buvo sukurtas Genujos protektoratas. Daugelis Kipro karališkosios dinastijos, remiamos Venecijos ir Viskončių, bandymų išstumti genujiečius iš salos baigėsi nesėkme. Po gatvių kovos Famagustoje tarp venecijiečių ir gunujiečių, eskadra užėmė Famagustą ir pareikalavo didelių reparacijų ir metinės duoklės. Dar beveik šimtą metų Kipras liko Genujos protektoratu. Famagustą karalius oficialiai perleido Genujai. Skirtingai nuo venecijiečių Genuja neturėjo galingo karinio laivyno ir negalėjo ilgai išlaikyti Kipro. Dėl to valdymą jie perdavė Šventojo Jurgio bankui. 1464 m. , padedant Egipto kariuomenei ir Ispanijos-Socilijos samdiniams bei finansuojant Venecijai užimti Famagustą ir Kireniją ir galutinai išstumti Genują iš salos.
Monakas
1174 m. Tulūzos grafas pardavė Monaką Genujos Respublikai, o 1191 m. šį sandorį patvirtino imperatorius Heinrichas VI. 1297 m. iš Genujos kilusiai šeimai pavyko užimti miestą, tačiau jau 1301 m. jis vėl grįžo Genujos valdžion, 1331 m. Grimaldžiai, remiami su Genuja kovojančio Prancūzijos karaliaus, vėl užvaldė miestą, o 1357 m. jį vėl prarado, kol 1419 m. miestas galutinai atiteko Grimaldžiams.
Juodosios jūros regionas
Bosforo sąsiauris
- Galata – (dabar Stambulo rajonas) 1273–1453 m.
Krymas
- Kafa – (dabar Feodosija)
- Čembalo – (dabar Balaklava)
- Soldaja – (dabar Sudakas)
- Vosporo – (dabar Kerčė)
Azovo jūra
- Tana – (dabar Azovas)
Rytinė Juodosios jūros pakrantė
- Teritorijos dabartiniame Krasnodaro krašte
- Matrega (Tmutarakanė) – (dabar Tamanė)
- Kopa – (dabar
- Mapa – (dabar Anapa)
- Bata – (dabar Novorosijskas)
- Casto – (dabar Chostino rajonas Sočyje)
- Lijašas – (dabar Adleris)
- Teritorijos Abchazijoje
- Abchazija – (dabar )
- Karkari – (dabar Gagra)
- Santa Sofija – (dabar Alachadzai)
- Pesonka – (dabar Picunda)
- Kavo di Bukso – (dabar Gudauta)
- Hiocoxia – (dabar )
- Sebastopolis – (dabar Suchumis)
- Teritorijos Gruzijoje
- Lo Vati – (dabar Batumis)
Besarabija
- Dniepro žiotys
- Samastro (Moncastro) – (dabar )
- Odesos įlanka
- Džinestra – (dabar Odesa-Luzanovka)
- Dunojaus žiotys
- Likostomo – (dabar Izmajilas)
- Kilija
Mažoji Azija
- Samastris – (dabar ) – 1261–1402/1460 m.
- Simisso – (dabar Samsunas) – 1261–1402/61 m.
- Prekybos punktai Sinope ir Trapezunde
Atramos punktai
- Seuta
- Safi
Šaltiniai
- Aukso ordos miestai Archyvuota kopija 2015-05-16 iš Wayback Machine projekto. (rus.)
Nuorodos
- Kolonien Genuas Archyvuota kopija 2007-01-09 iš Wayback Machine projekto. (vok. )
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Genujos Respublikos kolonijos, Kas yra Genujos Respublikos kolonijos? Ką reiškia Genujos Respublikos kolonijos?
Genuja dar velyvaisiais viduramziais pradejo plesti uzjurio valdas ypac pasibaigus Kryziaus zygiams Genuja Piza ir Venecija kryziuocius aprupindavo transportu laivais o is kryziuociu gaudavo prekybines privilegijas ir teises kurti faktorijas svarbiausiuose Palestinos uostuose kartais gaudavo net visus kaimus arba nedidelius miestus Siuo laikotarpiu formavosi Genujos kolonijine sistema kuri aprepe teritorijas Vidurzemio juros regione nuo Magrebo Atlanto pakranciu vakaruose iki Palestinos Tanos ir Abchazijos Sevastopolio rytuose Kartu su Iberijos valstybiu ekspansija Genujos kolonijos atsirado ir Atlanto salose ir pries Vakaru Afrikos pakrante Genujos Respublikos kolonijos ir atramos punktaiGenujos teritorijosSardinija Kovodamos su bendrais priesais saracenais Genuja ir Piza XI a pradzioje susivienijo siekdamos popieziaus nurodymu isvyti saracenus is Sardinijos taciau dar iki 1022 7 m maurai stengesi sala atkovoti o iki 1050 m pakrantes siaube mauru piratai Uzkariauta sala sajungininkai pasidalino perpus taciau netrukus del jos iskilo tarpusavio nesutarimai Pizieciai is pradziu buvo lankstesni ir vedybomis įgijo Galura Galiausiai Genujai liko tik judikatas dalis Arborejos taip pat salos siaures vakarai Kova tarp Genujos ir Pizos didiku seimu vainikavo Pizos sutriuskinimas 1284 m Genuja savo sekme dziaugesi tik iki 1297 m nes tais metais popiezius Aragono karaliui Jokubui II pazadejo atiduoti visa Sardinija Tik 1353 m admirolas Bernat de Cabrera uzeme teritorija aplink Algera iki tol buvusia Genujos valdzioje ir nuo 1372 m eme ten perkelineti kolonistus is Katalonijos Balearu ir Valensijos Korsika Arciau Genujos buvo Korsika kuri nuo 1077 m buvo Pizos kolonija taciau po 1284 m juru musio popiezius Inocentas II puse jos perdave Genujai Netrukus Korsika taip pat buvo pazadeta Aragonui Genujieciai priesinosi siam sprendimui ir 1447 m galiausiai nugalejo sala Genujos valdzioje isliko iki 1768 m nors nuo 1453 m buvo valdma Sventojo Jurgio banko kuris įrenge salos įtvirtinimus Po korsikieciu vadovaujamu sukilimo 1755 m sala tapo faktiskai nepriklausoma taciau 1768 m Genuja savo teises į sala pardave Prancuzijai Kipras Nuo valdymo pradzios 1232 m privati genujieciu pirkliu ir patriciju kompanija Kipre turejo ypatingas prekybos privilegijas 1373 m buvo pastatytas laivynas kuris is uzimtu poziciju isstume konkurentus venecijiecius o Kipro rytuose buvo sukurtas Genujos protektoratas Daugelis Kipro karaliskosios dinastijos remiamos Venecijos ir Viskonciu bandymu isstumti genujiecius is salos baigesi nesekme Po gatviu kovos Famagustoje tarp venecijieciu ir gunujieciu eskadra uzeme Famagusta ir pareikalavo dideliu reparaciju ir metines duokles Dar beveik simta metu Kipras liko Genujos protektoratu Famagusta karalius oficialiai perleido Genujai Skirtingai nuo venecijieciu Genuja neturejo galingo karinio laivyno ir negalejo ilgai islaikyti Kipro Del to valdyma jie perdave Sventojo Jurgio bankui 1464 m padedant Egipto kariuomenei ir Ispanijos Socilijos samdiniams bei finansuojant Venecijai uzimti Famagusta ir Kirenija ir galutinai isstumti Genuja is salos Monakas 1174 m Tuluzos grafas pardave Monaka Genujos Respublikai o 1191 m sį sandorį patvirtino imperatorius Heinrichas VI 1297 m is Genujos kilusiai seimai pavyko uzimti miesta taciau jau 1301 m jis vel grįzo Genujos valdzion 1331 m Grimaldziai remiami su Genuja kovojancio Prancuzijos karaliaus vel uzvalde miesta o 1357 m jį vel prarado kol 1419 m miestas galutinai atiteko Grimaldziams Juodosios juros regionas Bosforo sasiauris Galata dabar Stambulo rajonas 1273 1453 m Krymas Genujos Respublikos kolonijos Kryme pazymetos raudonaiKafa dabar Feodosija Cembalo dabar Balaklava Soldaja dabar Sudakas Vosporo dabar Kerce Azovo jura Tana dabar Azovas Rytine Juodosios juros pakrante Teritorijos dabartiniame Krasnodaro kraste Matrega Tmutarakane dabar Tamane Kopa dabar Mapa dabar Anapa Bata dabar Novorosijskas Casto dabar Chostino rajonas Socyje Lijasas dabar Adleris Teritorijos Abchazijoje Abchazija dabar Karkari dabar Gagra Santa Sofija dabar Alachadzai Pesonka dabar Picunda Kavo di Bukso dabar Gudauta Hiocoxia dabar Sebastopolis dabar Suchumis Teritorijos Gruzijoje Lo Vati dabar Batumis Besarabija Dniepro ziotys Samastro Moncastro dabar Odesos įlanka Dzinestra dabar Odesa Luzanovka Dunojaus ziotys Likostomo dabar Izmajilas KilijaMazoji Azija Samastris dabar 1261 1402 1460 m Simisso dabar Samsunas 1261 1402 61 m Prekybos punktai Sinope ir TrapezundeAtramos punktaiSeuta SafiSaltiniaiAukso ordos miestai Archyvuota kopija 2015 05 16 is Wayback Machine projekto rus NuorodosKolonien Genuas Archyvuota kopija 2007 01 09 is Wayback Machine projekto vok