Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Didysis sprogimas angl Big Bang sąvoka Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą Teorija grindžia
Didysis Sprogimas
Didysis sprogimas (angl. Big Bang) – sąvoka, Didžiojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momentą. Teorija grindžiama teiginiu, jog galaktikos palaipsniui tolsta viena nuo kitos. Šį teiginį patvirtina stebimų galaktikų šviesos spektro poslinkis, aiškinamas Hablo dėsniu. Remiantis šiuo dėsniu galima nesunkiai apskaičiuoti, jog visos galaktikos prieš maždaug 13,7 milijardų metų buvo vienoje vietoje.
Pavadinimas
Pavadinimas Big Bang buvo juokais vartotas teorijos kritikų, norint paversti idėją . Šis ironiškas, bet vaizdingas žodžių junginys prigijo ir tapo šiuolaikiniu kosmologijos terminu.
Apžvalga
Kadangi nei erdvės, nei laiko, nei juose egzistuojančios mums įprastos materijos prieš Didijį sprogimą nebuvo, jie turėjo atsirasti Didžiojo sprogimo metu. Be šių sąvokų šiuolaikinės fizikos teorijos negali aprašyti pačios ankstyviausios Visatos raidos. Jos gali būti taikomos tik po Planko epochos – 10-43s.
Po Didžiojo sprogimo Visata buvo beveik vientisai užpildyta energijos ir buvo ypač karšta – 1032K.[reikalingas šaltinis] Sparčiai didėjant atstumams tarp Visatą sudarančių objektų, jos temperatūra krito, ėmė veikti visos šiuo metu žinomos fizikinės jėgos, susidarė elementariosios dalelės, vandenilio ir helio atomai.
Po maždaug 400 000 m. temperatūra nukrito iki 3000 K. Šiuo laikotarpiu stabilizavosi atomai; tai leido šviesai laisvai sklisti erdvėje. Šis Visatos periodas stebimas reliktiniame spinduliavime. Šio spinduliavimo egzistavimas buvo prognozuotas XX a. ketvirtame dešimtmetyje, o jo atradimas 1965 m. tapo svarbiu fizikos laimėjimu.
Per tam tikrą laiką šiek tiek tankesnes Visatos vietas, sudarytas iš ne visiškai vienalytės materijos, gravitacija sutraukė į tankesnes struktūras, taip sudarydamos dujų debesis, žvaigždes, galaktikas ir kitas astronomines struktūras.
Bendrosios reliatyvumo teorijos požiūriu neįmanoma atskirti erdvės ir laiko – egzistuoja tik erdvėlaikis. Didžiojo sprogimo teorijoje ši problema neaktuali; Hermano Vailio (Hermann Weyl) postulatas teigia, kad laikas gali būti nedviprasmiškai išmatuotas bet kuriame taške „nuo Didžiojo sprogimo“. Tokie matavimai remiasi vadinamaisiais komfortiškais atstumais ir laikais, kurie leidžia nepaisyti Visatos plėtimosi matuojant erdvėlaikį.
Alberto Einšteino reliatyvumo teorija teigia, jog, priklausomai nuo materijos tankio Visatoje, galimos dvi Visatos plėtimosi baigtys. Vienu atveju Visata plėsis be sustojimo (infliacinis modelis, "Big Rip"), kitu atveju, esant didesniam tankiui, vėl susitrauks (defliacinis modelis, Big Crunch) ir susidarys situacija, panaši į Didįjį sprogimą. Tokiu atveju galima būtų teigti, jog Visatos raida yra cikliška. Tačiau atlikus šiuolaikinius Visatos tankio matavimus begalinio Visatos plėtimosi modelis atrodo tinkamesnis[reikalingas šaltinis].
Teorijos istorija
1915 m. Albertas Einšteinas sukūrė Bendrąją reliatyvumo teoriją. Ši teorija neleido jokių statinių sprendinių, t. y., Visata galėjo arba plėstis, arba trauktis. Šį rezultatą jis pats laikė klaidingu, ir vėliau jį bandė koreguoti, pridėdamas kosmologinę konstantą.
Vėliau, 1918 m., Strasburgo astronomas () išmatavo sisteminį kai kurių galaktikos ūkų raudonąjį poslinkį, ir pavadino tai K-pataisa (K-correction), tačiau jis dar nesuprato nei jos kosmologinės reikšmės, nei to, kad manomieji ūkai iš tiesų buvo galaktikos už mūsų Paukščių Tako.
Belgijos dvasininkas Žoržas Lemetras 1927 m. buvo pirmasis, pasiūlęs idėją, kad Visata prasidėjo dėl „pirmykščio atomo“ sprogimo.
Ketvirtajame dešimtmetyje Edvinas Hablas pateikė eksperimentinių įrodymų, patvirtinančių Ž. Lemetro teoriją. E. Hablas jau 1913 m. buvo nustatęs, kad galaktikos tolsta. Tačiau vėliau, dar kartą naudodamasis raudonojo poslinkio matavimais, jis nustatė, kad tolimos galaktikos tolsta visomis kryptimis tokiais greičiais, kurie yra vienodi Žemės atžvilgiu, ir kurie tiesiogiai proporcingi atstumui nuo Žemės iki tų galaktikų. Šis dėsnis šiuo metu žinomas kaip Hablo dėsnis.
Ši teorija 1948 m. išprovokavo prognozes apie reliktinį spinduliavimą (angl. Cosmic microwave background radiation), kurio egzistavimas 1965 m. buvo patvirtintas astronominiais matavimais.
Hablo dėsnis pagimdė dvi teorijas apie Visatos ateitį. Viena – pasiūlyta Georgijaus Gamovo (George Gamow) – teigia, kad Visata prasidėjo apibrėžtu laiku praeityje ir ateityje visą laiką plėsis. Kita teorija – () pastovios būsenos modelis, pagal kurį nauja materija būtų kuriama galaktikoms tolstant vienai nuo kitos, ir visatos vaizdas laike nesikeistų. F. Hoilis yra ir paties termino „Didysis sprogimas“ autorius. Pirmąsyk F. Hoilis jį pavartojo 1950 m. BBC radijo programoje, kritiškai atsiliepdamas apie šią teoriją.
Faktai, paremti vėlesnių stebėjimų duomenimis, buvo palankūs Didžiojo sprogimo teorijai. Nuo XX amžiaus septintojo dešimtmečio vidurio ji buvo laikoma tiksliausia esama teorija apie Visatos kilmę bei evoliuciją. Šiuo metu beveik visi kosmologijos ištekliai skirti Didžiojo sprogimo teorijai plėsti ir taisyti. Tiriama, kaip po Didžiojo sprogimo susiformavo galaktikos bei kas įvyko per patį Didįjį sprogimą.
XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir XXI amžiaus pradžioje tobulėjant teleskopų technologijoms Didžiojo sprogimo teorija buvo labai patikslinta. Gauti duomenys leido astronomams tiksliau apskaičiuoti daug Didžiojo sprogimo parametrų ir nustatyti, jog Visatos plėtimosi greitis auga greičiau, negu buvo manyta ir tuo prieštarauja Hablo dėsniui. Jei šių stebėjimų duomenys yra teisingi ir greitėjimas tęsis, o plėtimosi greitis pasieks šviesos greitį, galiausiai nebegalėsime matyti kitų galaktikų, o Visata baigsis vadinamuoju Didžiuoju suplėšymu.
2007 m. gruodį kosmologo B. Wandelt'o paskelbta reliktinio spinduliavimo analizė parodė, kad dabartiniai visatos plėtimosi modeliai yra arba pernelyg paprasti, arba neteisingi, ir ateinantys metai bus skiriami tyrimams siekiant tai patikrinti.
Problemos
Didžiojo Sprogimo teorija paaiškina daugumą stebėjimo duomenų. Neaišku, kas vyko laiko intervale nuo 0 iki 10-43s po Didžiojo sprogimo. Tikima, kad Bendroji reliatyvumo teorija negali prognozuoti pačios Visatos pradžios. Šiuolaikinėje kosmologijoje trūksta kvantinės gravitacijos teorijos bei Bendrosios reliatyvumo teorijos sujungimo į Didžiąją apibendrintą teoriją ( – GUT), nors ši teorija vis dar neleis nustatyti, kas vyko Planko epochos metu. Taip pat kol kas nėra aiški Visatos sudėtis, ypač nematomosios medžiagos ir tamsiosios energijos prigimtis, todėl neaišku, kodėl dabar Visata plečiasi su pagreičiu ir kodėl kosmologinė konstanta tokia maža.
Taip pat skaitykite
- Didžiojo sprogimo chronologija
- Didžiojo sprogimo branduolių sintezė
Šaltiniai
- Didysis Sprogimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 687 psl.
- http://www.newscientist.com/channel/fundamentals/mg19826591.500-inflation-deflated-the-big-bangs-toughest-test.html
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Didysis Sprogimas, Kas yra Didysis Sprogimas? Ką reiškia Didysis Sprogimas?
Didysis sprogimas angl Big Bang savoka Didziojo sprogimo teorijoje nusakanti Visatos atsiradimo momenta Teorija grindziama teiginiu jog galaktikos palaipsniui tolsta viena nuo kitos Sį teiginį patvirtina stebimu galaktiku sviesos spektro poslinkis aiskinamas Hablo desniu Remiantis siuo desniu galima nesunkiai apskaiciuoti jog visos galaktikos pries mazdaug 13 7 milijardu metu buvo vienoje vietoje Visatos kurimasis is Didziojo sprogimoPavadinimasPavadinimas Big Bang buvo juokais vartotas teorijos kritiku norint paversti ideja Sis ironiskas bet vaizdingas zodziu junginys prigijo ir tapo siuolaikiniu kosmologijos terminu ApzvalgaKadangi nei erdves nei laiko nei juose egzistuojancios mums įprastos materijos pries Didijį sprogima nebuvo jie turejo atsirasti Didziojo sprogimo metu Be siu savoku siuolaikines fizikos teorijos negali aprasyti pacios ankstyviausios Visatos raidos Jos gali buti taikomos tik po Planko epochos 10 43s Po Didziojo sprogimo Visata buvo beveik vientisai uzpildyta energijos ir buvo ypac karsta 1032K reikalingas saltinis Sparciai didejant atstumams tarp Visata sudaranciu objektu jos temperatura krito eme veikti visos siuo metu zinomos fizikines jegos susidare elementariosios daleles vandenilio ir helio atomai Po mazdaug 400 000 m temperatura nukrito iki 3000 K Siuo laikotarpiu stabilizavosi atomai tai leido sviesai laisvai sklisti erdveje Sis Visatos periodas stebimas reliktiniame spinduliavime Sio spinduliavimo egzistavimas buvo prognozuotas XX a ketvirtame desimtmetyje o jo atradimas 1965 m tapo svarbiu fizikos laimejimu Kosminio mikrobangu spinduliavimo zemelapis Per tam tikra laika siek tiek tankesnes Visatos vietas sudarytas is ne visiskai vienalytes materijos gravitacija sutrauke į tankesnes strukturas taip sudarydamos duju debesis zvaigzdes galaktikas ir kitas astronomines strukturas Bendrosios reliatyvumo teorijos poziuriu neįmanoma atskirti erdves ir laiko egzistuoja tik erdvelaikis Didziojo sprogimo teorijoje si problema neaktuali Hermano Vailio Hermann Weyl postulatas teigia kad laikas gali buti nedviprasmiskai ismatuotas bet kuriame taske nuo Didziojo sprogimo Tokie matavimai remiasi vadinamaisiais komfortiskais atstumais ir laikais kurie leidzia nepaisyti Visatos pletimosi matuojant erdvelaikį Alberto Einsteino reliatyvumo teorija teigia jog priklausomai nuo materijos tankio Visatoje galimos dvi Visatos pletimosi baigtys Vienu atveju Visata plesis be sustojimo infliacinis modelis Big Rip kitu atveju esant didesniam tankiui vel susitrauks defliacinis modelis Big Crunch ir susidarys situacija panasi į Didįjį sprogima Tokiu atveju galima butu teigti jog Visatos raida yra cikliska Taciau atlikus siuolaikinius Visatos tankio matavimus begalinio Visatos pletimosi modelis atrodo tinkamesnis reikalingas saltinis Teorijos istorija1915 m Albertas Einsteinas sukure Bendraja reliatyvumo teorija Si teorija neleido jokiu statiniu sprendiniu t y Visata galejo arba plestis arba trauktis Sį rezultata jis pats laike klaidingu ir veliau jį bande koreguoti pridedamas kosmologine konstanta Veliau 1918 m Strasburgo astronomas ismatavo sisteminį kai kuriu galaktikos uku raudonajį poslinkį ir pavadino tai K pataisa K correction taciau jis dar nesuprato nei jos kosmologines reiksmes nei to kad manomieji ukai is tiesu buvo galaktikos uz musu Pauksciu Tako Belgijos dvasininkas Zorzas Lemetras 1927 m buvo pirmasis pasiules ideja kad Visata prasidejo del pirmykscio atomo sprogimo Ketvirtajame desimtmetyje Edvinas Hablas pateike eksperimentiniu įrodymu patvirtinanciu Z Lemetro teorija E Hablas jau 1913 m buvo nustates kad galaktikos tolsta Taciau veliau dar karta naudodamasis raudonojo poslinkio matavimais jis nustate kad tolimos galaktikos tolsta visomis kryptimis tokiais greiciais kurie yra vienodi Zemes atzvilgiu ir kurie tiesiogiai proporcingi atstumui nuo Zemes iki tu galaktiku Sis desnis siuo metu zinomas kaip Hablo desnis Si teorija 1948 m isprovokavo prognozes apie reliktinį spinduliavima angl Cosmic microwave background radiation kurio egzistavimas 1965 m buvo patvirtintas astronominiais matavimais Hablo desnis pagimde dvi teorijas apie Visatos ateitį Viena pasiulyta Georgijaus Gamovo George Gamow teigia kad Visata prasidejo apibreztu laiku praeityje ir ateityje visa laika plesis Kita teorija pastovios busenos modelis pagal kurį nauja materija butu kuriama galaktikoms tolstant vienai nuo kitos ir visatos vaizdas laike nesikeistu F Hoilis yra ir paties termino Didysis sprogimas autorius Pirmasyk F Hoilis jį pavartojo 1950 m BBC radijo programoje kritiskai atsiliepdamas apie sia teorija Faktai paremti velesniu stebejimu duomenimis buvo palankus Didziojo sprogimo teorijai Nuo XX amziaus septintojo desimtmecio vidurio ji buvo laikoma tiksliausia esama teorija apie Visatos kilme bei evoliucija Siuo metu beveik visi kosmologijos istekliai skirti Didziojo sprogimo teorijai plesti ir taisyti Tiriama kaip po Didziojo sprogimo susiformavo galaktikos bei kas įvyko per patį Didįjį sprogima XX amziaus desimtajame desimtmetyje ir XXI amziaus pradzioje tobulejant teleskopu technologijoms Didziojo sprogimo teorija buvo labai patikslinta Gauti duomenys leido astronomams tiksliau apskaiciuoti daug Didziojo sprogimo parametru ir nustatyti jog Visatos pletimosi greitis auga greiciau negu buvo manyta ir tuo priestarauja Hablo desniui Jei siu stebejimu duomenys yra teisingi ir greitejimas tesis o pletimosi greitis pasieks sviesos greitį galiausiai nebegalesime matyti kitu galaktiku o Visata baigsis vadinamuoju Didziuoju suplesymu 2007 m gruodį kosmologo B Wandelt o paskelbta reliktinio spinduliavimo analize parode kad dabartiniai visatos pletimosi modeliai yra arba pernelyg paprasti arba neteisingi ir ateinantys metai bus skiriami tyrimams siekiant tai patikrinti ProblemosDidziojo Sprogimo teorija paaiskina dauguma stebejimo duomenu Neaisku kas vyko laiko intervale nuo 0 iki 10 43s po Didziojo sprogimo Tikima kad Bendroji reliatyvumo teorija negali prognozuoti pacios Visatos pradzios Siuolaikineje kosmologijoje truksta kvantines gravitacijos teorijos bei Bendrosios reliatyvumo teorijos sujungimo į Didziaja apibendrinta teorija GUT nors si teorija vis dar neleis nustatyti kas vyko Planko epochos metu Taip pat kol kas nera aiski Visatos sudetis ypac nematomosios medziagos ir tamsiosios energijos prigimtis todel neaisku kodel dabar Visata pleciasi su pagreiciu ir kodel kosmologine konstanta tokia maza Taip pat skaitykiteDidziojo sprogimo chronologija Didziojo sprogimo branduoliu sintezeSaltiniaiDidysis Sprogimas Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 687 psl http www newscientist com channel fundamentals mg19826591 500 inflation deflated the big bangs toughest test html