Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Futa Toro imamatas
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Futa Toro (fulbių kalba: Fuuta Tooro) – istorinė Afrikos valstybė, 1776–1877 m. egzistavusi dab. šiaurės Senegalo ir pietų Mauritanijos teritorijoje, to paties pavadinimo Futa Toro aukštumose.
| Futa Tooro Futa Toro imamatas | ||||
| Prancūzų įtakos sferoje nuo 1859 m. | ||||
| ||||
| Sostinė | ||||
| Valdymo forma | Teokratija | |||
| almaami | ||||
| 1776–1804 | Abd al-Kaderis | |||
| 1875–1877 | Abd al-Bubakaras | |||
| Era | Naujieji laikai | |||
| - Įkūrimas | 1776 m., 1776 | |||
| - Įjungimas į Prancūzijos koloniją | 1877 m. | |||
Ją sukūrė fulbių tauta, ir tai buvo viena fulbių džihado valstybių.
Istorija
Fulbiai šiose vietose gyveno nuo senų laikų ir buvo sukūrę regione Tekrūro bei Denankės karalystes. Nuo XVI a. jų tradicinę kultūrą stipriai paveikė islamas, dėl ko susiformavo dabartinės fulbių vertybės ir kultūra. Denankės monarchai, nepaisydami stipraus islamo plitimo, išlaikė ir propagavo afrikietišką religiją, taip sukeldami įtampą tarp musulmoniškų ir pagoniškų krašto gyventojų.
XVII a. ši įtampa visame Senegambijos regione peraugo į fulbių džihadą, kurį propagavo radikaliai nusiteikę musulmonai. Jo kūrėjai buvo Futa Toro musulmonų mokslininkų klasė, vadinamieji , įtakojami berberų musulmonų iš šiaurės. 1677 m. jie bandė įvykdyti perversmą Denankėje, bet jam nepavykus migravo į pietus. Čia, įsitvirtinę Bambuko ir kitose aukštumose, jie toliau vystė radikaliojo islamo idėjas.
Pačioje XVII a. pabaigoje džihadistai įkūrė musulmonišką teokratinę valstybę, o 1725 m. jie paėmė valdžią Futa Džalone toliau pietuose. Jų įtaka ilgainiui grįžo ir į Denankę, kur musulmonai, vadovaujami 1769 m. pradėjo perversmą. 1776 m. jiems pavyko nuversti Denankės valdančiąją dinastiją, tačiau mirus Suleimanui, valdžią perėmė .
Taip įkurta Futa Toro valstybė, kurios valdymas buvo tvarkomas teokratiniu principu. Valdovai titulavosi imamais, kurie fulbių kalba vadinosi almaami. Imamais galėjo tapti tik dviejų giminių, Lih ir Wan, atstovai. Jie buvo renkami įtakingų vietos vadų jaggorde, kurie sudarė pastovią rinkimų tarybą.
Nauja valstybė buvo agresyviai nusiteikusi kaimynių atžvilgiu, siekdama plėsti radikalųjį islamą. Ji nugalėjo musulmoniškas valstybes šiaurėje – ir , kariavo su Kajoru ir Vaalo pietuose. Futa Toro dėka fulbių džihado idėjos plito tolyn į rytus, į Vakarų Sahelį.
Po pirmojo almaami mirties centrinė valdžia sumenko, galią įgijo vietiniai vadai. Imamas išlaikė nominalią valdžią tik šalies centre. Be to, XIX a. viduryje Futa Toro imamatas atsidūrė tarp dviejų augančių galybių – prancūzų vakaruose ir džihadistinės rytuose. Pastarosios grėsmė ir nuolatiniai siaubiamieji žygiai privertė Futa Toro vadus gerinti santykius su prancūzai ir ilgainiui tapti priklausomais nuo jų.
1857 m. prancūzai apgynė Futa Toro nuo Tukulerų imperijos valdovo , bet tai reiškė prancūzų įsitvirtinimą šalyje. Tai buvo oficialiai padaryta 1860 m. sutartimi, kuria prancūzai ir Umaras Talis pasidalino Sahelį, Futa Torą pripažįstant pirmiesiems. Kuomet 1891 m. mirė paskutinis imamas Abd al-Bubakaris, prancūzai inkorporavo Futa Toro į .
Imamai
- (1776–1804)
- nežinomi valdovai (1804–1859)
- (1859–1868)
- (1868–1875)
- (1875–1891), Senegalo kolonijoje 1877–1891
| Senegambijos istoriniai regionai ir tautos | |
|---|---|
| Regionai: Futa Toras (Tekrūras, Denankė, Futa Toras) | Džolofas (Vaalo, Kajoras, Baolis, Sinė, Salumas) | Bambukas (, ) | Futa Džalonas (Futa Džalonas) | Kaabu | (, , , , limbai, ) Pakrantė: volofai | sererai | džolai | bainukai | | mandžakai | bižogai | | | | | | | susu | | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Futa Toro imamatas, Kas yra Futa Toro imamatas? Ką reiškia Futa Toro imamatas?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Futa Toro fulbiu kalba Fuuta Tooro istorine Afrikos valstybe 1776 1877 m egzistavusi dab siaures Senegalo ir pietu Mauritanijos teritorijoje to paties pavadinimo Futa Toro aukstumose Futa Tooro Futa Toro imamatasPrancuzu įtakos sferoje nuo 1859 m 1776 1877Location of Futa ToroSostineValdymo forma Teokratijaalmaami 1776 1804 Abd al Kaderis 1875 1877 Abd al BubakarasEra Naujieji laikai Įkurimas 1776 m 1776 Įjungimas į Prancuzijos kolonija 1877 m Ja sukure fulbiu tauta ir tai buvo viena fulbiu dzihado valstybiu IstorijaFulbiai siose vietose gyveno nuo senu laiku ir buvo sukure regione Tekruro bei Denankes karalystes Nuo XVI a ju tradicine kultura stipriai paveike islamas del ko susiformavo dabartines fulbiu vertybes ir kultura Denankes monarchai nepaisydami stipraus islamo plitimo islaike ir propagavo afrikietiska religija taip sukeldami įtampa tarp musulmonisku ir pagonisku krasto gyventoju XVII a si įtampa visame Senegambijos regione peraugo į fulbiu dzihada kurį propagavo radikaliai nusiteike musulmonai Jo kurejai buvo Futa Toro musulmonu mokslininku klase vadinamieji įtakojami berberu musulmonu is siaures 1677 m jie bande įvykdyti perversma Denankeje bet jam nepavykus migravo į pietus Cia įsitvirtine Bambuko ir kitose aukstumose jie toliau vyste radikaliojo islamo idejas Pacioje XVII a pabaigoje dzihadistai įkure musulmoniska teokratine valstybe o 1725 m jie paeme valdzia Futa Dzalone toliau pietuose Ju įtaka ilgainiui grįzo ir į Denanke kur musulmonai vadovaujami 1769 m pradejo perversma 1776 m jiems pavyko nuversti Denankes valdanciaja dinastija taciau mirus Suleimanui valdzia pereme Futa Toras XIX a vid Taip įkurta Futa Toro valstybe kurios valdymas buvo tvarkomas teokratiniu principu Valdovai titulavosi imamais kurie fulbiu kalba vadinosi almaami Imamais galejo tapti tik dvieju giminiu Lih ir Wan atstovai Jie buvo renkami įtakingu vietos vadu jaggorde kurie sudare pastovia rinkimu taryba Nauja valstybe buvo agresyviai nusiteikusi kaimyniu atzvilgiu siekdama plesti radikalujį islama Ji nugalejo musulmoniskas valstybes siaureje ir kariavo su Kajoru ir Vaalo pietuose Futa Toro deka fulbiu dzihado idejos plito tolyn į rytus į Vakaru Sahelį Po pirmojo almaami mirties centrine valdzia sumenko galia įgijo vietiniai vadai Imamas islaike nominalia valdzia tik salies centre Be to XIX a viduryje Futa Toro imamatas atsidure tarp dvieju auganciu galybiu prancuzu vakaruose ir dzihadistines rytuose Pastarosios gresme ir nuolatiniai siaubiamieji zygiai priverte Futa Toro vadus gerinti santykius su prancuzai ir ilgainiui tapti priklausomais nuo ju 1857 m prancuzai apgyne Futa Toro nuo Tukuleru imperijos valdovo bet tai reiske prancuzu įsitvirtinima salyje Tai buvo oficialiai padaryta 1860 m sutartimi kuria prancuzai ir Umaras Talis pasidalino Sahelį Futa Tora pripazįstant pirmiesiems Kuomet 1891 m mire paskutinis imamas Abd al Bubakaris prancuzai inkorporavo Futa Toro į Imamai 1776 1804 nezinomi valdovai 1804 1859 1859 1868 1868 1875 1875 1891 Senegalo kolonijoje 1877 1891Senegambijos istoriniai regionai ir tautosRegionai Futa Toras Tekruras Denanke Futa Toras Dzolofas Vaalo Kajoras Baolis Sine Salumas Bambukas Futa Dzalonas Futa Dzalonas Kaabu limbai Pakrante volofai sererai dzolai bainukai mandzakai bizogai susu