Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Fryzijos karalystė
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Didžioji Fryzija (lot. Frisia Magna), dar vadinama Fryzijos karalyste (: Fryske Keninkryk) – ankstyvaisiais viduramžiais Vakarų Europoje egzistavusi gentinė konfederacija, kurią sukūrė germanų gentis fryzai. Ji egzistavo nuo VII a. pradžios iki 734 m. dabartinės šiaurės vakarų Vokietijos ir Nyderlandų pajūrio teritorijose.
| Magna Frisia Didžioji Fryzija | ||||
| istorinė genčių konfederacija | ||||
| ||||
| Fryzija apie 716 m. | ||||
| Sostinė | ||||
| Kalbos | Fryzų kalba | |||
| Valdymo forma | monarchija | |||
| Bavarų kunigaikščiai | ||||
| ~678 | Aldgislis | |||
| 680–719 | Redbadas | |||
| 719-734 | Popas (Fryzija) | |||
| Era | Viduramžiai | |||
| - Suvienijimas | VII a. m. | |||
| - Prijungta prie Frankų valstybės | 734 m. | |||
Istorija
Fryzai greičiausiai buvo vietinių gyventojų mišinys su atsikėlėliais anglais, jutais ir saksais, susiformavęs apie V a., Didžiojo tautų kraustymosi metu. Fryzų gentinei konfederacijai susikurti prielaidas sudarė konsolidacijos procesai, vykę šalia esančiose frankų genčių žemėse (Austrazijoje). Remiantis seniausiais šaltiniais tuo metu fryzų visuomenę sudarė sluoksniai: ethelingai (diduomenė), frilingai (laisvieji žmonės), latenai (baudžiauninkai) ir vergai.
Fryzai koncentravosi Šiaurės jūros pajūryje, tarp Eiselio ežero ir Emso, tačiau VII a. II pusėje jų kontroliuojamos sritys išsiplėtė: pietuose jos siekė dab. Briugę Belgijoje, o šiaurėje – Vėzerio žemupį. Taigi, Didžioji Fryzija kontroliavo ne tik Fryzijos, bet ir Olandijos, Zelandijos, Utrechto regionus bei Saksonijos pakrantę. Vienas pagrindinių jų miestų buvo (netoli dab. Utrechto). Manoma, kad tai nebuvo centralizuota valstybė, o daugiau fryzų žemių sąjunga, rinkusi bendrą kunigaikštį.
Pirmasis žinomas Fryzijos kunigaikštis 678 m. minimas kaip kariaujantis su frankais. Jo įpėdinis (680–719) tęsė šiuos karu su frankais. Tuo metu frankai siekė apkrikštyti pagonis fryzus, įkurdami Utrechto archidieceziją. Pasinaudodamas Frankų karaliaus Pipino mirtimi, Redbadas nusiaubė šiaurines frankų žemes iki pat Kelno, iš kur grįžo su dideliu karo grobiu.
Po Redbado mirties 719 m. Fryzijoje prasidėjo nusilpimas, kas leido frankų karaliui Karoliui Marteliui nusiaubti jų žemes. Paskutinis fryzų karalius buvo (719–734). 734 m. Boarno mūšyje Karolis Martelis sutriuškino fryzų armiją ir užėmė dalį Fryzijos, taip pabaigdamas . Regione buvo paskirtas vietininkas, tituluojamas titulu grewan.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fryzijos karalystė, Kas yra Fryzijos karalystė? Ką reiškia Fryzijos karalystė?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Didzioji Fryzija lot Frisia Magna dar vadinama Fryzijos karalyste Fryske Keninkryk ankstyvaisiais viduramziais Vakaru Europoje egzistavusi gentine konfederacija kuria sukure germanu gentis fryzai Ji egzistavo nuo VII a pradzios iki 734 m dabartines siaures vakaru Vokietijos ir Nyderlandu pajurio teritorijose Magna Frisia Didzioji Fryzijaistorine genciu konfederacija VII a 734 Location ofFryzija apie 716 m SostineKalbos Fryzu kalbaValdymo forma monarchijaBavaru kunigaiksciai 678 Aldgislis 680 719 Redbadas 719 734 Popas Fryzija Era Viduramziai Suvienijimas VII a m Prijungta prie Franku valstybes 734 m IstorijaFryzu kaldintas pinigas skatas Fryzai greiciausiai buvo vietiniu gyventoju misinys su atsikeleliais anglais jutais ir saksais susiformaves apie V a Didziojo tautu kraustymosi metu Fryzu gentinei konfederacijai susikurti prielaidas sudare konsolidacijos procesai vyke salia esanciose franku genciu zemese Austrazijoje Remiantis seniausiais saltiniais tuo metu fryzu visuomene sudare sluoksniai ethelingai diduomene frilingai laisvieji zmones latenai baudziauninkai ir vergai Fryzai koncentravosi Siaures juros pajuryje tarp Eiselio ezero ir Emso taciau VII a II puseje ju kontroliuojamos sritys issiplete pietuose jos sieke dab Briuge Belgijoje o siaureje Vezerio zemupį Taigi Didzioji Fryzija kontroliavo ne tik Fryzijos bet ir Olandijos Zelandijos Utrechto regionus bei Saksonijos pakrante Vienas pagrindiniu ju miestu buvo netoli dab Utrechto Manoma kad tai nebuvo centralizuota valstybe o daugiau fryzu zemiu sajunga rinkusi bendra kunigaikstį Pirmasis zinomas Fryzijos kunigaikstis 678 m minimas kaip kariaujantis su frankais Jo įpedinis 680 719 tese siuos karu su frankais Tuo metu frankai sieke apkrikstyti pagonis fryzus įkurdami Utrechto archidiecezija Pasinaudodamas Franku karaliaus Pipino mirtimi Redbadas nusiaube siaurines franku zemes iki pat Kelno is kur grįzo su dideliu karo grobiu Po Redbado mirties 719 m Fryzijoje prasidejo nusilpimas kas leido franku karaliui Karoliui Marteliui nusiaubti ju zemes Paskutinis fryzu karalius buvo 719 734 734 m Boarno musyje Karolis Martelis sutriuskino fryzu armija ir uzeme dalį Fryzijos taip pabaigdamas Regione buvo paskirtas vietininkas tituluojamas titulu grewan