Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Franz Reinhold SchwedeGimė 1888 m kovo 5 d Dreverna Vokietijos imperijaMirė 1960 m spalio 19 d 72 metai Koburgas Vakarų
Franz Schwede
| Franz Reinhold Schwede | |
|---|---|
| Gimė | 1888 m. kovo 5 d. Dreverna, Vokietijos imperija |
| Mirė | 1960 m. spalio 19 d. (72 metai) Koburgas, Vakarų Vokietija |
| Tėvas | Eduard Schwede |
| Motina | Friedericke Wittkowsky |
| Veikla | Politikas. |
Francas Švedė (1888 m. kovo 5 d. Drevernoje, Vokietijos imperija – 1960 m. spalio 19 d. Koburge, Vakarų Vokietija) – Trečiojo Reicho politikas, Koburgo meras, gauleiteris, Antrojo pasaulinio karo nusikaltėlis.
Biografija
Gimė 1888 m. kovo 5 d. Drevernoje. Tėvas Eduardas Švedė (Eduard Schwede), motina Frederika Vitkauskaitė (Friedericke Wittkowsky). Jaunystėje mokėsi dirbti su staklėmis. 1906 m. pradėjo dirbti mašinistu Vokietijos imperijos karo laivyne. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje buvo paaukštintas iki techniko. 1919 m. pateko į britų nelaisvę ir kai buvo paleistas vėl įstojo į Vokietijos kariuomenę, tačiau po Versalio sutarties sumažinus Vokietijos kariuomenę iki 100.000 žmonių buvo paleistas ir pradėjo dirbti lentpjūvėje . 1922 m. kovo mėnesį pradėjo dirbti meistru Koburge, kur įsitraukė į patriotinę ir antisemitinę organizaciją.
1922 m. spalio mėnesį buvo vienas iš Vokietijos nacionalsocialistinės darbininkų partijos Koburgo skyriaus įkūrėjų. Po metų tapo šio skyriaus vadu, kuriam priklausė apie 800 žmonių. Jo iniciatyva Koburgo mieste buvo organizuojami antisemitiniai išpuoliai, kuriuos vykdė Sturmabteilung smogikai. 1924 m. Koburgo miesto tarybos rinkimuose nacių partija surinko 14,3 % balsų ir gavo tris mandatus taryboje, iš kurių vieną užėmė F. Švedė. 1926 m. jo iniciatyva buvo įkurtas pirmasis regioninis nacių partijai priklausantis propogandinis laikraštis. 1929 m. buvo išmestas iš miesto tarybos dėl antisemitinių provokacijų, tačiau 1929 m. birželio mėnesį įvykus naujiems rinkimams nacių partija laimėjo 13 mandatų iš 25 ir taip Koburgo miestas tapo pirmuoju miestu visoje Vokietijoje, kur nacių partijos nariai sudarė daugumą miesto taryboje. 1930 m. tapo nariu. 1930 m. rugpjūčio 28 d. buvo išrinktas miesto trečiuoju burmistru taip tapdamas pirmuoju nacių partijos nariu pasiekusiu tokį aukštą postą, tais pačiais metais buvo išrinktas antruoju burmistru, o 1931 m. lapkričio 16 d. pirmuoju burmistru.
Būdamas miesto burmistru 1931 m. sausio 18 d. įsakė ant miesto rotušės pakabinti svastiką, taip Koburgas tapo pirmuoju Vokietijos miestu kuriame ant valstybinės įstaigos pastato buvo iškelta svastika. 1932 m. spalio 16 d. F. Švedės iniciatyva Koburgo miestas tapo pirmuoju miestu Vokietijoje, kuris paskelbė Adolfą Hitlerį miesto garbės piliečiu. 1933 m. sausio mėnesį nacių partijai laimėjus rinkimus Vokietijoje, F. Švedė buvo tiesiogiai paskirtas Koburgo miesto meru bei Reichstago nariu. 1933 m. kovo mėnesį jo iniciatyva mieste prasidėjo pogromai prieš žydus ir politinius oponentus. 1934 m. birželio 21 d. paskirtas Pamario provincijos gauleiteriu. 1934 m. liepos 1 d. paskirtas Žemutinės Bavarijos ir Aukštutinio Pfalco regiono vadovu. 1937 m. paskirtas Grupenfiureriu, o 1938 m. Obergrupenfiureriu. 1938 m. lapkričio 9 d. vykstant Krištolinės nakties pogromams F. Švedė prižiūrėjo kad visos Pamario provincijos sinagogos būtų suniokotos. Kitą dieną jo iniciatyva visi Štetino miesto žydai vyrai buvo išsiųsti į . 1939 m. F. Švedės iniciatyva Koburgas buvo simboliškai apdovanotas titulu „Pirmasis Nacionalsocialistinis miestas Vokietijoje“. Tais pačiais metais F. Švedė buvo paskelbtas miesto garbės piliečiu ir šalia savo vardo įgavo teisę naudoti miesto vardą.
Prasidėjus II pasauliniam karui F. Švedei buvo suteikta itin didelė valdžia Pamario provincijoje, kurią jis valdė itin griežtai ir jam buvo suteikta pravardė Nero kaip palyginimas į Neroną. Tik išleidus įstatymą dėl , kurios metu visiems psichiškai nesveikiems žmonėms turėjo būti įvykdyta eutanazija, F. Švedė šią programą vykdė itin uoliai. Didžioji dalis žmonių buvo išvežti į Noištatą ir ten sušaudyti. 1940 m. vasario 12-13 d. apie 1000–1300 likusių Pamario provincijos žydų buvo išsiųsti Liublino koncentracijos stovyklą.
1945 m. sausio 26 d. Raudonoji armija pradėjo karinius veiksmus Pamario provincijoje, tačiau F. Švedė neleido civiliams žmonėms evakuotis į vakarus ir už atsitraukimą žmonės buvo baudžiami. 1945 m. kovo 4 d. F. Švedė pats paskutinėmis valandomis sugebėjo išplaukti iš Zasnico uosto Šlėzvigo-Holšteino kryptimi. 1945 m. gegužės 13 d. F. Švedė buvo sulaikytas britų kareivių ir įkalintas. 1948 m. lapkričio 25 d. Bylefeldo teisme buvo nuteistas 9 metams kalėjimo už priklausymą SS-Führerkorps. 1951 m. balandžio 7 d. Koburgo teisme buvo nuteistas dar 10 metų už nusikaltimus įvykdytus 1933 m. kovo mėnesį. 1956 m. sausio 24 d. buvo lygtinai paleistas dėl prastos sveikatos. Mirė 1960 m. spalio 19 d. Koburge.
Nuorodos
- Geneologija (vok.);
- Biografija I (vok.)[neveikianti nuoroda];
- Biografija: Joachim Lilla: Schwede, Franz, in: ders.: Staatsminister, leitende Verwaltungsbeamte und (NS-)Funktionsträger in Bayern 1918 bis 1945 (vok.);
- Straipsniai susiję su Franz Schwede (vok.).
Literatūra
- Carl-Christian H. Dressel: „Anmerkungen zur Justiz in Coburg von der Errichtung des Landgerichts Coburg bis zur Entnazifizierung“, in: Jahrbuch der Coburger Landesstiftung 1997, Coburg 1997, p. 73.
- Erich Stockhorst: 5000 Köpfe. Wer war was im Dritten Reich. Arndt, Kiel 2000, ISBN 3-88741-116-1/
- Uwe Lohalm: Völkischer Radikalismus: Die Geschichte des Deutschvölkischen Schutz- und Trutz-Bundes. 1919–1923. Leibniz-Verlag, Hamburg 1970, p. 310. ISBN 3-87473-000-X.
- Jürgen Erdmann: Coburg, Bayern und das Reich 1918–1923. Druckhaus und Vesteverlag A. Rossteutscher, Coburg 1969
- Carl-Christian H. Dressel: Anmerkungen zur Justiz in Coburg von der Errichtung des Landgerichts Coburg bis zur Entnazifizierung. In: Jahrbuch der Coburger Landesstiftung 1997, Coburg 1997.
- Kyra T. Inachin: Der Gau Pommern. Eine preußische Provinz als NS-Gau. In: Jürgen John, Horst Möller, Thomas Schaarschmidt (Hrsg.): Die NS-Gaue. Regionale Mittelinstanzen im zentralistischen „Führerstaat“. München 2007, S. 280–293.
- Joachim Lilla, Martin Döring, Andreas Schulz: Statisten in Uniform Droste, Düsseldorf 2004, ISBN 3-7700-5254-4.
- Stefan Nöth: Antisemitismus. In: Voraus zur Unzeit. Coburg und der Aufstieg des Nationalsozialismus in Deutschland, S. 82.
- Die Vertreibung der deutschen Bevölkerung aus den Gebieten östlich der Oder-Neiße, volume 1, edition from 1984, page 7 E, 158 E, 159 E
- Ernst Klee: „Euthanasie“ im NS-Staat. Die „Vernichtung lebensunwerten Lebens“, Frankfurt am Main: S. Fischer Verlag, 1983, ISBN 3-10-039303-1, p. 95–98.
- Ian Kershaw: Hitler 1936–1945: Nemesis New York: W.W. Norton & Company, 2000, ISBN 0-393-04994-9 p. 261
- Kyran T. Inachin: „Der Gau Pommern – eine preußische Provinz als NS-Gau“ In: Die NS-Gaue: regionale Mittelinstanzen im zentralistischen „Führerstaat“. Schriftenreihe der Vierteljahrshefte für Zeitgeschichte: Sondernummer, eds. von Jürgen John, Horst Möller, Thomas Schaarschmidt, Oldenbourg, München 2007, ISBN 3-486-58086-8, S. 280.
- Werner Buchholz: Pommern: Deutsche Geschichte im Osten Europas Siedler, 1999, ISBN 3-88680-272-8, pp.500-512
- Initiative Stadtmuseum Coburg e. V.: Voraus zur Unzeit. Coburg und der Aufstieg des Nationalsozialismus in Deutschland, Coburg 2004, ISBN 3-9808006-3-6
- Harald Sandner: Coburg im 20. Jahrhundert. Die Chronik über die Stadt Coburg und das Haus Sachsen-Coburg und Gotha vom 1. Januar 1900 bis zum 31. Dezember 1999 – von der „guten alten Zeit“ bis zur Schwelle des 21. Jahrhunderts. Gegen das Vergessen. Verlagsanstalt Neue Presse, Coburg 2002, ISBN 3-00-006732-9, p. 117.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Franz Schwede, Kas yra Franz Schwede? Ką reiškia Franz Schwede?
Franz Reinhold SchwedeGime 1888 m kovo 5 d Dreverna Vokietijos imperijaMire 1960 m spalio 19 d 72 metai Koburgas Vakaru VokietijaTevas Eduard SchwedeMotina Friedericke WittkowskyVeikla Politikas Francas Svede 1888 m kovo 5 d Drevernoje Vokietijos imperija 1960 m spalio 19 d Koburge Vakaru Vokietija Treciojo Reicho politikas Koburgo meras gauleiteris Antrojo pasaulinio karo nusikaltelis BiografijaGime 1888 m kovo 5 d Drevernoje Tevas Eduardas Svede Eduard Schwede motina Frederika Vitkauskaite Friedericke Wittkowsky Jaunysteje mokesi dirbti su staklemis 1906 m pradejo dirbti masinistu Vokietijos imperijos karo laivyne Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje buvo paaukstintas iki techniko 1919 m pateko į britu nelaisve ir kai buvo paleistas vel įstojo į Vokietijos kariuomene taciau po Versalio sutarties sumazinus Vokietijos kariuomene iki 100 000 zmoniu buvo paleistas ir pradejo dirbti lentpjuveje 1922 m kovo menesį pradejo dirbti meistru Koburge kur įsitrauke į patriotine ir antisemitine organizacija 1922 m spalio menesį buvo vienas is Vokietijos nacionalsocialistines darbininku partijos Koburgo skyriaus įkureju Po metu tapo sio skyriaus vadu kuriam priklause apie 800 zmoniu Jo iniciatyva Koburgo mieste buvo organizuojami antisemitiniai ispuoliai kuriuos vykde Sturmabteilung smogikai 1924 m Koburgo miesto tarybos rinkimuose naciu partija surinko 14 3 balsu ir gavo tris mandatus taryboje is kuriu viena uzeme F Svede 1926 m jo iniciatyva buvo įkurtas pirmasis regioninis naciu partijai priklausantis propogandinis laikrastis 1929 m buvo ismestas is miesto tarybos del antisemitiniu provokaciju taciau 1929 m birzelio menesį įvykus naujiems rinkimams naciu partija laimejo 13 mandatu is 25 ir taip Koburgo miestas tapo pirmuoju miestu visoje Vokietijoje kur naciu partijos nariai sudare dauguma miesto taryboje 1930 m tapo nariu 1930 m rugpjucio 28 d buvo isrinktas miesto treciuoju burmistru taip tapdamas pirmuoju naciu partijos nariu pasiekusiu tokį auksta posta tais paciais metais buvo isrinktas antruoju burmistru o 1931 m lapkricio 16 d pirmuoju burmistru Budamas miesto burmistru 1931 m sausio 18 d įsake ant miesto rotuses pakabinti svastika taip Koburgas tapo pirmuoju Vokietijos miestu kuriame ant valstybines įstaigos pastato buvo iskelta svastika 1932 m spalio 16 d F Svedes iniciatyva Koburgo miestas tapo pirmuoju miestu Vokietijoje kuris paskelbe Adolfa Hitlerį miesto garbes pilieciu 1933 m sausio menesį naciu partijai laimejus rinkimus Vokietijoje F Svede buvo tiesiogiai paskirtas Koburgo miesto meru bei Reichstago nariu 1933 m kovo menesį jo iniciatyva mieste prasidejo pogromai pries zydus ir politinius oponentus 1934 m birzelio 21 d paskirtas Pamario provincijos gauleiteriu 1934 m liepos 1 d paskirtas Zemutines Bavarijos ir Aukstutinio Pfalco regiono vadovu 1937 m paskirtas Grupenfiureriu o 1938 m Obergrupenfiureriu 1938 m lapkricio 9 d vykstant Kristolines nakties pogromams F Svede priziurejo kad visos Pamario provincijos sinagogos butu suniokotos Kita diena jo iniciatyva visi Stetino miesto zydai vyrai buvo issiusti į 1939 m F Svedes iniciatyva Koburgas buvo simboliskai apdovanotas titulu Pirmasis Nacionalsocialistinis miestas Vokietijoje Tais paciais metais F Svede buvo paskelbtas miesto garbes pilieciu ir salia savo vardo įgavo teise naudoti miesto varda Prasidejus II pasauliniam karui F Svedei buvo suteikta itin didele valdzia Pamario provincijoje kuria jis valde itin grieztai ir jam buvo suteikta pravarde Nero kaip palyginimas į Nerona Tik isleidus įstatyma del kurios metu visiems psichiskai nesveikiems zmonems turejo buti įvykdyta eutanazija F Svede sia programa vykde itin uoliai Didzioji dalis zmoniu buvo isvezti į Noistata ir ten susaudyti 1940 m vasario 12 13 d apie 1000 1300 likusiu Pamario provincijos zydu buvo issiusti Liublino koncentracijos stovykla 1945 m sausio 26 d Raudonoji armija pradejo karinius veiksmus Pamario provincijoje taciau F Svede neleido civiliams zmonems evakuotis į vakarus ir uz atsitraukima zmones buvo baudziami 1945 m kovo 4 d F Svede pats paskutinemis valandomis sugebejo isplaukti is Zasnico uosto Slezvigo Holsteino kryptimi 1945 m geguzes 13 d F Svede buvo sulaikytas britu kareiviu ir įkalintas 1948 m lapkricio 25 d Bylefeldo teisme buvo nuteistas 9 metams kalejimo uz priklausyma SS Fuhrerkorps 1951 m balandzio 7 d Koburgo teisme buvo nuteistas dar 10 metu uz nusikaltimus įvykdytus 1933 m kovo menesį 1956 m sausio 24 d buvo lygtinai paleistas del prastos sveikatos Mire 1960 m spalio 19 d Koburge NuorodosGeneologija vok Biografija I vok neveikianti nuoroda Biografija Joachim Lilla Schwede Franz in ders Staatsminister leitende Verwaltungsbeamte und NS Funktionstrager in Bayern 1918 bis 1945 vok Straipsniai susije su Franz Schwede vok LiteraturaCarl Christian H Dressel Anmerkungen zur Justiz in Coburg von der Errichtung des Landgerichts Coburg bis zur Entnazifizierung in Jahrbuch der Coburger Landesstiftung 1997 Coburg 1997 p 73 Erich Stockhorst 5000 Kopfe Wer war was im Dritten Reich Arndt Kiel 2000 ISBN 3 88741 116 1 Uwe Lohalm Volkischer Radikalismus Die Geschichte des Deutschvolkischen Schutz und Trutz Bundes 1919 1923 Leibniz Verlag Hamburg 1970 p 310 ISBN 3 87473 000 X Jurgen Erdmann Coburg Bayern und das Reich 1918 1923 Druckhaus und Vesteverlag A Rossteutscher Coburg 1969 Carl Christian H Dressel Anmerkungen zur Justiz in Coburg von der Errichtung des Landgerichts Coburg bis zur Entnazifizierung In Jahrbuch der Coburger Landesstiftung 1997 Coburg 1997 Kyra T Inachin Der Gau Pommern Eine preussische Provinz als NS Gau In Jurgen John Horst Moller Thomas Schaarschmidt Hrsg Die NS Gaue Regionale Mittelinstanzen im zentralistischen Fuhrerstaat Munchen 2007 S 280 293 Joachim Lilla Martin Doring Andreas Schulz Statisten in Uniform Droste Dusseldorf 2004 ISBN 3 7700 5254 4 Stefan Noth Antisemitismus In Voraus zur Unzeit Coburg und der Aufstieg des Nationalsozialismus in Deutschland S 82 Die Vertreibung der deutschen Bevolkerung aus den Gebieten ostlich der Oder Neisse volume 1 edition from 1984 page 7 E 158 E 159 E Ernst Klee Euthanasie im NS Staat Die Vernichtung lebensunwerten Lebens Frankfurt am Main S Fischer Verlag 1983 ISBN 3 10 039303 1 p 95 98 Ian Kershaw Hitler 1936 1945 Nemesis New York W W Norton amp Company 2000 ISBN 0 393 04994 9 p 261 Kyran T Inachin Der Gau Pommern eine preussische Provinz als NS Gau In Die NS Gaue regionale Mittelinstanzen im zentralistischen Fuhrerstaat Schriftenreihe der Vierteljahrshefte fur Zeitgeschichte Sondernummer eds von Jurgen John Horst Moller Thomas Schaarschmidt Oldenbourg Munchen 2007 ISBN 3 486 58086 8 S 280 Werner Buchholz Pommern Deutsche Geschichte im Osten Europas Siedler 1999 ISBN 3 88680 272 8 pp 500 512 Initiative Stadtmuseum Coburg e V Voraus zur Unzeit Coburg und der Aufstieg des Nationalsozialismus in Deutschland Coburg 2004 ISBN 3 9808006 3 6 Harald Sandner Coburg im 20 Jahrhundert Die Chronik uber die Stadt Coburg und das Haus Sachsen Coburg und Gotha vom 1 Januar 1900 bis zum 31 Dezember 1999 von der guten alten Zeit bis zur Schwelle des 21 Jahrhunderts Gegen das Vergessen Verlagsanstalt Neue Presse Coburg 2002 ISBN 3 00 006732 9 p 117