Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Fransua MilėFransua Milė fotoportretas iki 1875 aut Félix Nadar Gimė 1814 m spalio 4 d Gruši km Manšo departamentasMirė
Fransua Milė
| Fransua Milė | |
|---|---|
| Fransua Milė fotoportretas (iki 1875, aut. Félix Nadar) | |
| Gimė | 1814 m. spalio 4 d. Gruši km., Manšo departamentas |
| Mirė | 1875 m. sausio 20 d. (60 metų) |
| Tautybė | Prancūzas |
| Veikla | Dailininkas |
| Sritis | Realizmas |
| Vikiteka | Jean-François Millet |
Žanas Fransua Milė (pranc. Jean-François Millet, 1814–1875 m.) – XIX a. prancūzų realistinis tapytojas, piešėjas, grafikas. Garsus kaimo žmonių darbo vaizdais ir peizažais. Tarp žinomiausių jo paveikslų: „Varpų rinkėjos“ (1857), „Angelas“ (1859).
Biografija
Fransua Milė gimė 1814 m. spalio 4 d. Gruši kaime Manše Normandijoje. Buvo vyriausiu vaiku didelėje vidutinės padėties ūkininkų šeimoje. Jo tėvai buvo religingi ir patriarchališki, F. Milė buvo apmokytas lotynų kalbos, literatūros. Parodęs talentą piešimui 1833 m. F. Milė buvo nusiųstas į mokytis pas tapytoją Bon Dumouchel (1807−1846). Po dvejų metų perėjo mokytis pas Lucien-Théophile Langlois (1803−1845), buvusį Antuano Žano Gro mokinį. 1837 m. su Šerburo miesto skirta stipendija F. Milė persikėlė į Paryžių ir pradėjo mokytis Aukštojoje dailės mokykloje istorinio tapytojo Polio Delarošo (1797−1856) klasėje. Po dvejų metų F. Milė nesėkmingai varžėsi dėl mokyklos Romos prizo, skiriamo jauniesiems talentams, paliko mokyklą jos nebaigęs. Grįžo į Šerburą, tapė portretus. Vienas jo portretų 1840 m. buvo eksponuotas Paryžiaus Salone. Kitą portretą užsakė Šerburo miestas, bet jis buvo grąžintas dailininkui atgal dėl nepanašumo.
F. Milė vedė Pauline-Virginie Ono ir su ja 1841 m. apsigyveno Paryžiuje. Šeima gyveno skurdžiai, jo žmona mirė nuo tuberkuliozės ir 1844 m. F. Milė vėl grįžo į Šerburą, pradėjo tapyti idilines bukolines scenas šviesių spalvų potėpiais, atliepdamas tuo metu padidėjusį susidomėjimą atgyvenusiu rokoko stiliumi. Su savo meiluže ir tarnaite Catherine Lemaire dailininkas persikėlė į Havrą ir 1846 m. vėl buvo Paryžiuje. 1848 m. Paryžiaus Salone F. Milė eksponavo „Grūdų sijotoją“, kuris buvo vienu iš anksčiausių F. Milė paveikslų, vaizduojančių kaimo žmonių darbą ir susilaukė kritikų palankaus vertinimo. Šiuo metu F. Milė susipažino su grupe menininkų, kurie vėliau bendrai buvo įvardinti „Barbizono mokykla“: Théodore Rousseau (1812−1867), (1813−1894) ir (1795−1875). Jis taip pat susitiko Onorė Domjė (1808-1879). 1849 m. F. Milė persikėlė į . Nuo šio laiko tapė tik kaimo scenas.
1850-51 m. Paryžiaus Salone F. Milė paveikslas „Sėjėjas“ susilaukė sėkmės. Kitais pagrindiniais F. Milė kūriniais buvo: „Pjovėjų poilsis“ (1853), „Varpų rinkėjos“ (1857), „Angelas“ (1859), „Vyras su kauptuku“ (1862), „Piemenaitė, sauganti savo bandą“ (1864, už pastarąjį F. Milė laimėjo pirmos klasės medalį Salone). Visi šie paveikslai buvo socialinio realizmo pakraipos, neslepiantys kaimo žmonių skurdo ir kartu jų stoiškumo. Paveiksle „Vyras su kauptuku“ žurnalistai įžvelgė sunkaus darbo sužalotą žmogaus asmenybę. Paveiksle „Angelas“ vaizduojama pora valstiečių, skiriantys trumpą laiką darbo metu maldai. Paveiksle „Varpų rinkėjos“ vaizduojamos kaimo moterys, surenkančios atskiras javų varpas, likusias lauke po pjūties. F. Milė žmona (susituokė 1853 m.) Catherine Lemaire 1863 m. pagimdė jam devintą vaiką. Maždaug tuo metu dailininko kūryboje vis reikšmingesnę vietą pradėjo užimti peizažo vaizdavimas. F. Milė tapė ne Barbizono apylinkių vaizdus, o labiau peizažus, įkvėptus jaunystės atsiminimų iš Normandijos ir kelių kelionių į Overnė centrinėje Prancūzijoje. Vienu žinomiausių F. Milė vėlyvųjų peizažų minimas paveikslas „Grevilio bažnyčia“.
1865 m. F. Milė buvo apdovanotas Garbės Legiono ordino kryžiumi (už paveikslą „Angelas“). 1867 m. Paryžiaus pasaulinėje parodoje F. Milė buvo reprezentuotas 9 paveikslais. 1870 m. per Prancūzijos-Prūsijos karą ir Paryžiaus Komunos sukilimą F. Milė buvo Normandijoje. 1871 m. grįžo į Barbizoną. Jo paveikslo dilerio pastangomis F. Milė paveikslai buvo eksponuoti užsienyje, susilaukė sėkmės Europoje ir Amerikoje. 1875 m. dailininkas prieš mirtį įtvirtino bažnytinę santuoką su Catherine Lemaire. Žanas Fransua Milė mirė 1875 m. sausio 20 d., palaidotas Barbizone šalia Teodoro Ruso. Jo kūrinių stambios kolekcijos yra Orsė muziejuje (Paryžius) ir Bostono dailės muziejuje (JAV)
Darbų galerija
- „Louise-Antoinette Feuardent portretas“ (1841, J. Paul Getty muziejus, Los Andželas)
- „Sėjėjas“ (1850, Bostono dailės muziejus)
- „Varpų rinkėjos“ (1857, Orsė muziejus, Paryžius)
- „Angelas“ (1859, Orsė muziejus, Paryžius)
- „Bulvių sodintojai“ (1861, Bostono dailės muziejus)
- „Vyras su kauptuku“ (1862, J. Paul Getty muziejus, Los Andželas)
- „Piemenaitė“ (apie 1871, Bostono dailės muziejus)
- „Grevilio bažnyčia“ (1874, Orsė muziejus, Paryžius)
Nuorodos
- wikiart.org, F. Milė kūriniai chronologine tvarka
- khanacademy.org
Šaltiniai
- Vašingtono nacionalinė dailės galerija Archyvuota kopija 2016-03-04 iš Wayback Machine projekto.
- Encyclopaedia Britannica
- Katalikų enciklopedija
- wga.hu
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Fransua Milė, Kas yra Fransua Milė? Ką reiškia Fransua Milė?
Fransua MileFransua Mile fotoportretas iki 1875 aut Felix Nadar Gime 1814 m spalio 4 d Grusi km Manso departamentasMire 1875 m sausio 20 d 60 metu Tautybe PrancuzasVeikla DailininkasSritis RealizmasVikiteka Jean Francois Millet Zanas Fransua Mile pranc Jean Francois Millet 1814 1875 m XIX a prancuzu realistinis tapytojas piesejas grafikas Garsus kaimo zmoniu darbo vaizdais ir peizazais Tarp zinomiausiu jo paveikslu Varpu rinkejos 1857 Angelas 1859 BiografijaFransua Mile gime 1814 m spalio 4 d Grusi kaime Manse Normandijoje Buvo vyriausiu vaiku dideleje vidutines padeties ukininku seimoje Jo tevai buvo religingi ir patriarchaliski F Mile buvo apmokytas lotynu kalbos literaturos Parodes talenta piesimui 1833 m F Mile buvo nusiustas į mokytis pas tapytoja Bon Dumouchel 1807 1846 Po dveju metu perejo mokytis pas Lucien Theophile Langlois 1803 1845 buvusį Antuano Zano Gro mokinį 1837 m su Serburo miesto skirta stipendija F Mile persikele į Paryziu ir pradejo mokytis Aukstojoje dailes mokykloje istorinio tapytojo Polio Delaroso 1797 1856 klaseje Po dveju metu F Mile nesekmingai varzesi del mokyklos Romos prizo skiriamo jauniesiems talentams paliko mokykla jos nebaiges Grįzo į Serbura tape portretus Vienas jo portretu 1840 m buvo eksponuotas Paryziaus Salone Kita portreta uzsake Serburo miestas bet jis buvo grazintas dailininkui atgal del nepanasumo F Mile vede Pauline Virginie Ono ir su ja 1841 m apsigyveno Paryziuje Seima gyveno skurdziai jo zmona mire nuo tuberkuliozes ir 1844 m F Mile vel grįzo į Serbura pradejo tapyti idilines bukolines scenas sviesiu spalvu potepiais atliepdamas tuo metu padidejusį susidomejima atgyvenusiu rokoko stiliumi Su savo meiluze ir tarnaite Catherine Lemaire dailininkas persikele į Havra ir 1846 m vel buvo Paryziuje 1848 m Paryziaus Salone F Mile eksponavo Grudu sijotoja kuris buvo vienu is anksciausiu F Mile paveikslu vaizduojanciu kaimo zmoniu darba ir susilauke kritiku palankaus vertinimo Siuo metu F Mile susipazino su grupe menininku kurie veliau bendrai buvo įvardinti Barbizono mokykla Theodore Rousseau 1812 1867 1813 1894 ir 1795 1875 Jis taip pat susitiko Onore Domje 1808 1879 1849 m F Mile persikele į Nuo sio laiko tape tik kaimo scenas 1850 51 m Paryziaus Salone F Mile paveikslas Sejejas susilauke sekmes Kitais pagrindiniais F Mile kuriniais buvo Pjoveju poilsis 1853 Varpu rinkejos 1857 Angelas 1859 Vyras su kauptuku 1862 Piemenaite sauganti savo banda 1864 uz pastarajį F Mile laimejo pirmos klases medalį Salone Visi sie paveikslai buvo socialinio realizmo pakraipos neslepiantys kaimo zmoniu skurdo ir kartu ju stoiskumo Paveiksle Vyras su kauptuku zurnalistai įzvelge sunkaus darbo suzalota zmogaus asmenybe Paveiksle Angelas vaizduojama pora valstieciu skiriantys trumpa laika darbo metu maldai Paveiksle Varpu rinkejos vaizduojamos kaimo moterys surenkancios atskiras javu varpas likusias lauke po pjuties F Mile zmona susituoke 1853 m Catherine Lemaire 1863 m pagimde jam devinta vaika Mazdaug tuo metu dailininko kuryboje vis reiksmingesne vieta pradejo uzimti peizazo vaizdavimas F Mile tape ne Barbizono apylinkiu vaizdus o labiau peizazus įkveptus jaunystes atsiminimu is Normandijos ir keliu kelioniu į Overne centrineje Prancuzijoje Vienu zinomiausiu F Mile velyvuju peizazu minimas paveikslas Grevilio baznycia 1865 m F Mile buvo apdovanotas Garbes Legiono ordino kryziumi uz paveiksla Angelas 1867 m Paryziaus pasaulineje parodoje F Mile buvo reprezentuotas 9 paveikslais 1870 m per Prancuzijos Prusijos kara ir Paryziaus Komunos sukilima F Mile buvo Normandijoje 1871 m grįzo į Barbizona Jo paveikslo dilerio pastangomis F Mile paveikslai buvo eksponuoti uzsienyje susilauke sekmes Europoje ir Amerikoje 1875 m dailininkas pries mirtį įtvirtino baznytine santuoka su Catherine Lemaire Zanas Fransua Mile mire 1875 m sausio 20 d palaidotas Barbizone salia Teodoro Ruso Jo kuriniu stambios kolekcijos yra Orse muziejuje Paryzius ir Bostono dailes muziejuje JAV Darbu galerija Louise Antoinette Feuardent portretas 1841 J Paul Getty muziejus Los Andzelas Sejejas 1850 Bostono dailes muziejus Varpu rinkejos 1857 Orse muziejus Paryzius Angelas 1859 Orse muziejus Paryzius Bulviu sodintojai 1861 Bostono dailes muziejus Vyras su kauptuku 1862 J Paul Getty muziejus Los Andzelas Piemenaite apie 1871 Bostono dailes muziejus Grevilio baznycia 1874 Orse muziejus Paryzius NuorodosVikiteka Jean Francois Millet vaizdine ir garsine medziagawikiart org F Mile kuriniai chronologine tvarka khanacademy orgSaltiniaiVasingtono nacionaline dailes galerija Archyvuota kopija 2016 03 04 is Wayback Machine projekto Encyclopaedia Britannica Kataliku enciklopedija wga hu