Fiodoras Brunis

Fiodoras Brunis rus. Фёдор Анто́нович Бру́ни
Fiodoras Brunis, 1864-1865 m.
Gimė	1799 m. birželio 10 d. Milanas, Italija
Mirė	1875 m. rugpjūčio 30 d. (76 metai) Sankt Peterburgas, Rusijos imperija
Palaidotas (-a)	Vyborgo kapinėse
Veikla	italų kilmės rusų tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas ir profesorius, akademinio tapybos stiliaus atstovas
Alma mater	Peterburgo imperatoriškoji dailės akademija

Fiodoras Brunis (kirč. Brùnis, rus. Фёдор Анто́нович Бру́ни, 1799 m. birželio 10 d. Milanas, Italija – 1875 m. rugpjūčio 30 d. Sankt Peterburgas, Rusijos imperija) – italų kilmės rusų tapytojas, Sankt Peterburgo dailės akademijos akademikas ir profesorius, akademinio tapybos stiliaus atstovas.

Biografija

Fiodoras Brunis (tikrasis vardas – Fidelis) gimė 1799 m. birželio 10 d. Milane, Italijoje, šveicarų kilmės italo dailininko ir restauratoriaus Antonijaus Brunio šeimoje. Brunio tėvai 1807 m. persikėlė gyventi į Rusijos imperiją.

Fiodoro tėvas Antonijus Brunis dirbo paveikslų restauratoriumi ir tapytoju. Yra išlikę jo darbų Sankt Peterburgo Michailovskio pilyje (Rusų muziejus). Taip pat nutapė kūrinių Maskvoje pagal kunigaikščio Kurakino užsakymą.

Būdamas 10 metų amžiaus Fiodoras Brunis įstojo į auklėjamąją mokyklą, kuri veikė prie Sankt Peterburgo imperatoriškosios dailės akademijos. Vėliau mokėsi pačioje Dailės akademijoje. Jam dėstė tokie dėstytojai kaip Aleksejus Jegorovas, Andrejus Ivanovas, Vasilijus Šebujevas (visi žinomi rusų dailininkai). Už pirmuosius pasiekimus tapyboje jaunasis Brunis buvo apdovanotas sidabro medaliu. 1818 m. jis baigė Peterburgo dailės akademiją ir jam buvo suteiktas dailininko vardas bei teisė kandidatuoti į XIV rango valstybės tarnybą. Brunio tėvas, nusprendęs, kad sūnus įgijo nepakankamą išsilavinimą, pasitaręs su tapytoju Vasilijum Šebujevu, nusprendė Fiodorą išsiųsti tobulintis į Italiją.

Būdamas 22-ų metų Brunis nutapė rimtą kūrinį „Kamilos, Horacijaus sesers mirtis”. Šis paveikslas 1824 m. buvo išstatytas Kapitolijuje ir pelnė autoriui pripažinimą. Sankt Peterburge paveikslas atsirado tik po dešimties metų. Už jį Fiodorui Brunis buvo suteiktas akademiko vardas.

Italijos laikotarpio Fiodoro Brunio kūriniams priklauso paveikslai: „Šv. Cecilija”, „Šv. Šeima”, „Bakhantė, girdanti Amūrą”, „T.Taso pasimatymas su seserimi”, „Dievo motina su kūdikiu”, „Mieganti nimfa”, „Dievo motina su kūdikiu ant rankų” ir kt.

Būdamas 30 metų amžiaus Brunis ėmė tapyti paveikslą „Varinė gyvatė”, tačiau nespėjus jo pabaigti, buvo iškviestas iš Romos į Sankt Peterburgą dekoruoti Sankt Peterburgo Šv. Isakijaus soboro ir dėstyti Peterburgo dailės akademijoje. Brunis atvyko į Peterburgą 1836 m. Per dvejus metus nutapė kažkiek paveikslų, taip pat didžiulį kūrinį „Šv. Mergelės Marijos palyda” Kazanės soborui (stovi Nevskio prospekte).

1836 m. Fiodoras Brunis tapo profesoriumi. Tarp jo studentų buvo vėliau žinomi tapytojai akademikas Michailas Botkinas, Arsenijus Meščerskis ir kt.

1838 m. Brunis sugrįžo į Romą. Nutapė paveikslą „Покров” ir užbaigė tapyti „Varinę gyvatę”. Pastarasis paveikslas Romoje susilaukė didelio pasisekimo. 1839 m. „Varinė gyvatė” buvo pervežta į Sankt Peterburgą ir išstatyta vienoje Žiemos rūmų salėje.

Visos spausdintos to meto recenzijos apie šį paveikslą buvo teigiamos, paveikslas buvo giriamas už figūrų išsidėstymą, veidų tipažus ir išraiškas, bendrą spalvą. Šiame paveiksle Brunis pilnai išreiškė akademizmo stilių. Rusijos muziejuje „Varinė gyvatė“ pakabinta šalia Karlo Briulovo paveikslo „Paskutinė Pompėjos diena“. 1841–1845 m. Brunis nutapė 25 paveikslus Šv. Izaoko Katedrai Sankt Peterburge (dabartiniu metu saugomi Rusijos muziejuje). Šiuos paveikslus tapė ir išvykos į Italiją metu.

1849 m. Brunis buvo paskirtas Ermitažo meno galerijos kuratoriumi. Du kartus jis buvo išsiųstas į užsienį nupirkti galerijai paveikslų, kurie papildė muziejaus kolekciją.

1855 m. Fiodoras Brunis buvo paskirtas Peterburgo Dailės akademijos tapybos ir skulptūros skyriaus vadovu. 1866 m. jo pastangomis įkurta mozaikos katedra, kuriai jis taip pat vadovavo. 1871 m. Brunis atsistatydino iš Dailės akademijos pareigų. Gyvenimo pabaigoje jis buvo Bolonijos ir Milano menų akademijų garbės narys, Florencijos dailės akademijos ir Šv. Luko akademijos garbės profesorius Romoje.

Fiodoras Brunis mirė 1875 m. rugpjūčio 30 d. Sankt Peterburge. Jis buvo palaidotas Sankt Peterburgo Vyborgo katalikų kapinėse. 1936 m. uždarius kapines, palaikai kartu su antkapiu buvo perkelti į (menininkų nekropolyje).

Galerija

• „Madonos galva“
• „Kamilos, Horacijaus sesers mirtis“
• „Albos Madona“
• „Dievo motina, besiilsinti su kūdikiu, pakeliui į Egiptą“

Nuorodos

1. Бруни, Федор Антонович // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907. – Т. IVа. – С. 752–753.
2. Бруни, Антоний // Русский биографический словарь : в 25 томах. – СПб.—М., 1896–1918.
3. Петрушевский Ф. Ф. Бруни, Федор Антонович // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.

Literatūra

• Верещагина А.Г. Федор Антонович Бруни. – Л.: Художник РСФСР, 1985. – 255 с.
• Савинов А.Н. Федор Антонович Бруни. – М.-Л.: Искусство, 1949. – 28 с.
• Половцов А.В. Федор Антонович Бруни : Биографический очерк. – СПб.: Императорская Академия художеств, 1907. – 162 с.
• Петрушевский Ф.Ф. Бруни, Федор Антонович // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона : в 86 т. (82 т. и 4 доп.). – СПб., 1890–1907.
• Бруни, Фёдор Антонович // Энциклопедический словарь Т-ва „Бр. А. и И. Гранат и Ко“. – 7-е, перераб. – М.: Главная контора Т-ва „Бр. А. и И. Гранат и Ко“, [1911]. – Т. 6. – Стб. 621–624. – 640 стб.
• С. Н. Кондаков. Юбилейный справочник Императорской Академии художеств. 1764–1914. – Спб.: Товарищество Р.Голике и А.Вильборг, 1915. – Т. 2. – С. 24—25. – 454 с.