Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Europos Sąjungos plėtra
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Pilietybė |
| Ekonomika |
| Plėtra |
| Istorija |
| Kalbos |
| ES teisė |
| ES institucijos |
Europos Sąjunga po savo susikūrimo keletą kartų sėkmingai plėtėsi priimdama naujus narius. Plėtros procesas nėra sustojęs ir ateityje planuojama priimti dar daugiau naujų narių. Nuolatinė Europos Sąjungos plėtra kelia vis daugiau klausimų dėl jos plėtros ribų – ar Europos Sąjunga turėtų apsiriboti geografine Europa, ar naujų narių priėmimas neparalyžiuos ir taip sudėtingo sprendimo priėmimo mechanizmo?
Paskutinis plėtros etapas, kai Europos Sąjunga prasiplėtė iki 28 narių pareikalavo ES institucijų reformų bei paskatino Lisabonos sutarties, kurią ratifikavo visos šalys narės 2009 m., sudarymą.
Įkūrimas
- 1957 m. − 6 narės įkūrėjos: Belgija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Prancūzija, Vokietija (Vokietijos Federacinė Respublika);
- 1973 m. − Airija, Danija (įskaitant Grenlandiją, bet be Farerų salų), Jungtinė Karalystė;
- 1981 m. − Graikija
- 1985 m. vasario 1 d., po 1982 metų referendumo, iš ES išstoja Grenlandija;
- 1986 m. − Ispanija, Portugalija;
Pirmoji plėtra į rytus 1990 m
Principinis sprendimas išplėsti Europos Sąjungą į Centrinę ir Rytų Europą buvo priimtas 1993 m. Europos Tarybos posėdyje Kopenhagoje. Tuo pat metu buvo patvirtinti ir kriterijai, kuriuos turi atitikti šalys, pretenduojančios tapti Europos Sąjungos narėmis („Kopenhagos kriterijai“):
- politinis kriterijus: stabilios politinės institucijos garantuojančios demokratiją, teisės viršenybė, žmogaus teisės, pagarba mažumų teisėms;
- ekonominis kriterijus: veikianti rinkos ekonomika, galinti išlaikyti konkurencinį spaudimą Europos Sąjungos rinkoje;
- acquis communautaire perėmimo kriterijus: šalies kandidatės sugebėjimas perimti esančius reikalavimus, nustatytus Europos Sąjungos viduje.
1990 m. po Vokietijos suvienijimo, į Europos Sąjungą įjungiama buvusi Rytų Vokietija (Vokietijos Demokratinė Respublika)
Antroji plėtra į Šiaurės ir Rytų Europą 1995 m
1995 m.: Austrija, Suomija, Švedija;
Trečioji plėtra į rytus 2004 m
2004 m. įstoja Vidurio, Rytų Europos ir Baltijos šalys: Čekija, Estija, Kipras (išskyrus šiaurinę salos dalį), Latvija, Lenkija, Lietuva, Malta, Slovakija, Slovėnija, Vengrija.
Ketvirtoji plėtra į rytus 2007 m
2007 m. sausio 1 d. pagal pasirašytą stojimo sutartį prie Europos Sąjungos prisijungė Bulgarija ir Rumunija.
Penktoji plėtra į pietus 2013 m
2013 m. liepos 1 d. įstoja Kroatija.
Valstybės kandidatės
Valstybės kandidatės statusą turi Makedonija, Islandija, Turkija, Serbija, Albanija ir Juodkalnija.
2004 m. gruodžio 16-17 d. Europos Vadovų Taryba remdamasi Europos Komisijos pranešimu, nusprendė pakviesti dėl stojimo į ES derėtis Turkiją. Derybos pradėtos 2005 m. spalio 3 d.
2004 m. kovo 22 d. Makedonija Dubline pateikė prašymą tapti ES nare. 2004 m. gruodžio 16-17 d. ji buvo pakviesta Europos Vadovų Tarybos derėtis dėl stojimo į ES. Šiuo metu yra sunkumų dėl tautinių mažumų reikalų (dėl albanų kaip ir Serbijoje). 2005 m. gruodžio 15 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Makedonija tapo oficialia kandidate tapti ES nare.
Dar kelios stiprios Europos valstybės nėra įstojusios į Europos Sąjungą − Norvegija, Šveicarija, Islandija, Lichtenšteinas. Norvegija ir Šveicarija mėgino pradėti derybas dėl stojimo (Norvegija – net du kartus), tačiau derybos nutrūko dėl referendumuose stojimui nepritarusių piliečių. Šiuo metu minėtos valstybės yra EFTA narės
Europos mažosios valstybės (San Marinas, Andora, Monakas) tikriausiai niekada neįstos į Europos Sąjungą, kadangi jų specialūs įstatymai prieštarauja ES standartams. Vatikanas taip pat neturėtų stoti į sąjungą dėl savo unikalaus statuso.
Potencialios kandidatės
Manoma, kad Kosovas ir Bosnija ir Hercegovina galėtų įstoti dar iki 2020 m., jei pagerės ekonominė padėtis, atslūgs etninė įtampa. Viršūnių Susitikime Salonikuose 2003 m. kaip vienas iš svarbiausių ES plėtros tikslų buvo nustatyta buvusios Jugoslavijos valstybių integracija.
Plėtros motyvai
Ekonominės priežastys
- bendrosios ES rinkos, prekybos plėtra ir augimas,
- rinkų bei eksporto plėtra,
- galimybės keistis ištekliais (žmogiškaisiais, gamtos ištekliais bei kt.),
- regiono konkurencingumo stiprinimas (Kinijos, JAV bei kitų esamų ir būsimų supervalstybių atžvilgiu).
Politiniai motyvai
Vinstonas Čerčilis 1946 m. išskyrė šiuos pagrindinius motyvus:
- santarvė: demokratinė Europa – kaip alternatyva nacionalinėms valstybėms;
- ir taika: atskiros valstybės iki 1945 m. taip ir nesugebėjo išvengti karų;
- laisvė ir : laisvas prekių (kapitalo, paslaugų, asmenų) judėjimas, keitimasis informacija bei idėjomis, nuomonėmis;
- ekonominė : didesnis ekonominis stabilumas ir aiškesnės perspektyvos;
- bendra įtaka ir potenciali galia: kartu ES valstybės akumuliuoja didesnius išteklius ir pasižymi didesne įtaka tokių valstybių kaip JAV, Rusija, Kinija atžvilgiu nei veikdamos atskirai ir žiūrėdamos vien tik savo interesų.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Europos Sąjungos plėtra, Kas yra Europos Sąjungos plėtra? Ką reiškia Europos Sąjungos plėtra?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Europos SajungaPilietybeEkonomikaPletraIstorijaKalbosES teiseES institucijos Europos Sajunga po savo susikurimo keleta kartu sekmingai pletesi priimdama naujus narius Pletros procesas nera sustojes ir ateityje planuojama priimti dar daugiau nauju nariu Nuolatine Europos Sajungos pletra kelia vis daugiau klausimu del jos pletros ribu ar Europos Sajunga turetu apsiriboti geografine Europa ar nauju nariu priemimas neparalyziuos ir taip sudetingo sprendimo priemimo mechanizmo Paskutinis pletros etapas kai Europos Sajunga prasiplete iki 28 nariu pareikalavo ES instituciju reformu bei paskatino Lisabonos sutarties kuria ratifikavo visos salys nares 2009 m sudaryma Europos Sajungos pletra įvairiais metais Įkurimas1957 m 6 nares įkurejos Belgija Italija Liuksemburgas Nyderlandai Prancuzija Vokietija Vokietijos Federacine Respublika 1973 m Airija Danija įskaitant Grenlandija bet be Fareru salu Jungtine Karalyste 1981 m Graikija 1985 m vasario 1 d po 1982 metu referendumo is ES isstoja Grenlandija 1986 m Ispanija Portugalija Pirmoji pletra į rytus 1990 mPrincipinis sprendimas isplesti Europos Sajunga į Centrine ir Rytu Europa buvo priimtas 1993 m Europos Tarybos posedyje Kopenhagoje Tuo pat metu buvo patvirtinti ir kriterijai kuriuos turi atitikti salys pretenduojancios tapti Europos Sajungos naremis Kopenhagos kriterijai politinis kriterijus stabilios politines institucijos garantuojancios demokratija teises virsenybe zmogaus teises pagarba mazumu teisems ekonominis kriterijus veikianti rinkos ekonomika galinti islaikyti konkurencinį spaudima Europos Sajungos rinkoje acquis communautaire peremimo kriterijus salies kandidates sugebejimas perimti esancius reikalavimus nustatytus Europos Sajungos viduje 1990 m po Vokietijos suvienijimo į Europos Sajunga įjungiama buvusi Rytu Vokietija Vokietijos Demokratine Respublika Antroji pletra į Siaures ir Rytu Europa 1995 m1995 m Austrija Suomija Svedija Trecioji pletra į rytus 2004 mLietuvos pasto zenklas skirtas 2004 m Europos Sajungos pletrai ir Lietuvos Respublikos priemimui į ja 2004 m įstoja Vidurio Rytu Europos ir Baltijos salys Cekija Estija Kipras isskyrus siaurine salos dalį Latvija Lenkija Lietuva Malta Slovakija Slovenija Vengrija Ketvirtoji pletra į rytus 2007 m2007 m sausio 1 d pagal pasirasyta stojimo sutartį prie Europos Sajungos prisijunge Bulgarija ir Rumunija Penktoji pletra į pietus 2013 m2013 m liepos 1 d įstoja Kroatija Valstybes kandidatesValstybes kandidates statusa turi Makedonija Islandija Turkija Serbija Albanija ir Juodkalnija 2004 m gruodzio 16 17 d Europos Vadovu Taryba remdamasi Europos Komisijos pranesimu nusprende pakviesti del stojimo į ES deretis Turkija Derybos pradetos 2005 m spalio 3 d 2004 m kovo 22 d Makedonija Dubline pateike prasyma tapti ES nare 2004 m gruodzio 16 17 d ji buvo pakviesta Europos Vadovu Tarybos deretis del stojimo į ES Siuo metu yra sunkumu del tautiniu mazumu reikalu del albanu kaip ir Serbijoje 2005 m gruodzio 15 d Europos Vadovu Tarybos susitikime Makedonija tapo oficialia kandidate tapti ES nare Dar kelios stiprios Europos valstybes nera įstojusios į Europos Sajunga Norvegija Sveicarija Islandija Lichtensteinas Norvegija ir Sveicarija megino pradeti derybas del stojimo Norvegija net du kartus taciau derybos nutruko del referendumuose stojimui nepritarusiu pilieciu Siuo metu minetos valstybes yra EFTA nares Europos mazosios valstybes San Marinas Andora Monakas tikriausiai niekada neįstos į Europos Sajunga kadangi ju specialus įstatymai priestarauja ES standartams Vatikanas taip pat neturetu stoti į sajunga del savo unikalaus statuso Potencialios kandidatesManoma kad Kosovas ir Bosnija ir Hercegovina galetu įstoti dar iki 2020 m jei pageres ekonomine padetis atslugs etnine įtampa Virsuniu Susitikime Salonikuose 2003 m kaip vienas is svarbiausiu ES pletros tikslu buvo nustatyta buvusios Jugoslavijos valstybiu integracija Pletros motyvaiEkonomines priezastys bendrosios ES rinkos prekybos pletra ir augimas rinku bei eksporto pletra galimybes keistis istekliais zmogiskaisiais gamtos istekliais bei kt regiono konkurencingumo stiprinimas Kinijos JAV bei kitu esamu ir busimu supervalstybiu atzvilgiu Politiniai motyvai Vinstonas Cercilis 1946 m isskyre siuos pagrindinius motyvus santarve demokratine Europa kaip alternatyva nacionalinems valstybems ir taika atskiros valstybes iki 1945 m taip ir nesugebejo isvengti karu laisve ir laisvas prekiu kapitalo paslaugu asmenu judejimas keitimasis informacija bei idejomis nuomonemis ekonomine didesnis ekonominis stabilumas ir aiskesnes perspektyvos bendra įtaka ir potenciali galia kartu ES valstybes akumuliuoja didesnius isteklius ir pasizymi didesne įtaka tokiu valstybiu kaip JAV Rusija Kinija atzvilgiu nei veikdamos atskirai ir ziuredamos vien tik savo interesu