Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Europos SąjungaPilietybėEkonomikaPlėtraIstorijaKalbosES teisėES institucijos Europos Sąjungos pilietybė ES Mastrichto su
Europos Sąjungos pilietybė
| Pilietybė |
| Ekonomika |
| Plėtra |
| Istorija |
| Kalbos |
| ES teisė |
| ES institucijos |
Europos Sąjungos pilietybė – ES (Mastrichto) sutarties įvesta sąvoka, reiškianti, jog kiekvienas bet kurios ES valstybės narės pilietis kartu yra ir ES pilietis.
Būtina sąlyga būti ES piliečiu yra turėti vienos iš šalių narių pilietybę. Tai nėra „klasikinė“ samprata. ES pilietybė yra kaip tam tikra viršnacionalinė pilietybė, papildanti valstybių narių pilietybę. ES pilietis turi pagrindines teises, neatsižvelgiant į tai, kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje jis nuolat gyvena. Trečiųjų šalių piliečiams ES pilietybė yra prieinama tik gavus vienos ES valstybių pilietybę.
Istorija
Pirmaisiais Bendrijų egzistavimo metais bendros pilietybės kūrimo galimybė nebuvo svarstoma. Romos sutartyje (pasirašyta 1957 m. kovo 25 d., o įsigaliojo 1958 m. sausio 1 d.) minimi Europos žmonės.
Sąjungos pilietybė buvo įvesta 1992 m. Mastrichto sutartimi. Ji yra įtraukta į EB sutarties antrąją dalį (17–22 straipsniai). ES pilietybė nepakeičia valstybių narių nacionalinės pilietybės, o ją papildo. Kiekvienas asmuo, turintis ES valstybės narės pilietybę, yra ES pilietis. Ši pilietybė suteikia pilietinių ir politinių teisių. Tai pilietybė, kuri remiasi ne asmens etnine kilme, o tik jo teisiniu statusu.
Po Mastrichto sutarties vykusiuose Europos viršūnių susitikimuose buvo svarstomos galimybės stiprinti ES pilietybę, nepanaikinant nacionalinės pilietybės ir atsižvelgiant į nacionalinį identitetą, šalių narių tradicijas, bei suteikti platesnes ES pilietybės teises.
1997 m. pasirašytoje Amsterdamo sutartyje ES pilietybės sąvoka buvo praplėsta. Pabrėžtos pagrindinės piliečio teisės, būtinybė glaudžiau susieti piliečius su Europos Sąjunga ir padaryti Europos Sąjungą atviresnę. Buvo susitarta, kad kiekvienas bet kurios šalies narės gyventojas turi turėti teisę susipažinti su Europos Sąjungoje, Taryboje ir Komisijoje saugomais dokumentais. Tačiau šioje sutartyje nebuvo atsakyta į klausimus, kaip Sąjunga bus valdoma ateityje ir kokius įgaliojimus tiesiogiai daryti įtaką Sąjungai turės piliečiai.
2000 m. gruodžio mėn. ES šalių narių vyriausybių konferencijoje, kuri vyko Nicoje, buvo paskelbta Europos Sąjungos piliečių pagrindinių teisių Nicos chartija. Šešiuose jos skyriuose patvirtintos ES piliečių teisės: žmogiškasis orumas, laisvė, lygybė, bendra atsakomybė, pilietinės teisės ir teisių įgyvendinimas. Pagrindinių teisių chartija yra pagrįsta Europos žmogaus teisių chartija bei ES šalių narių konstituciniu paveldu.
Lisabonos sutartyje (pasirašyta 2007 m., įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d.) taip pat įvesta ES pilietybės sąvoką.
ES piliečių teisės
Europos Sąjungos pilietybė, kuriai skirtas EB sutarties 17 straipsnis – pirmasis žingsnis formuojant Europos identitetą. Kaip ir valstybės pilietybė, Europos Sąjungos pilietybė turi nustatyti piliečio ir Europos Sąjungos tarpusavio santykius, kuriuos apibrėžia piliečio teisės, pareigos ir politinis aktyvumas. Taip siekiama pašalinti atotrūkį tarp Bendrijos veiksmų poveikio piliečiams ir jų teisių, pareigų bei dalyvavimo demokratiniuose procesuose užtikrinimo, nes kol kas tai beveik išimtinai nacionalinis klausimas. Taip siekiama sustiprinti žmonių, kaip ES piliečių, savimonę, paskatinti Europos visuomenės nuomonės raišką, politinį sąmoningumą ir Europos identiteto suvokimą. Be to, ES pilietybė padeda geriau apsaugoti valstybių narių piliečių teises ir interesus.
Remiantis šiuo metu galiojančios Lisabonos sutarties 17 straipsnio 2 dalimi, ES piliečiams yra suteiktos šios pagrindinės teisės, kurios jau buvo įtvirtintos ir ankstesnėse sutartyse:
- a.) teisė laisvai judėti ir apsigyventi valstybių narių teritorijoje;
- b.) teisę balsuoti ir būti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybėje narėje, kurioje jie gyvena, tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai:
- c.) Būdami trečiosios šalies, kurioje valstybė narė, kurios piliečiai jie yra, neturi atstovybės, teritorijoje, teisę į bet kurios kitos valstybės narės diplomatinių ir konsulinių įstaigų teikiamą apsaugą tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai;
- d.) Teisę pateikti peticijas Europos parlamentui, kreiptis į Europos ombudsmeną, taip pat kreiptis į Sąjungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarčių kalba bei ta pačia kalbą gauti atsakymą.
EB sutarties 22 straipsnio antrąja pastraipa ir ES sutarties 48 straipsniu suteikiama galimybė Europos Sąjungos pilietybę plėtoti palaipsniui ir taip suteikti Europos Sąjungos piliečiams platesnį teisinį statusą Europos lygiu. Lisabonos sutartimi 8b straipsniu Europos Sąjungos piliečiams yra suteikta nauja iniciatyvos teisė – ne mažiau kaip 1 milijonas reikšmingos valstybių narių dalies piliečių, manydami, kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos aktas, gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisiją, kad ji, neviršydama savo įgaliojimų, pateiktų tuo klausimu atitinkamą pasiūlymą.
Europos Parlamento vaidmuo
Rinkdami Europos Parlamentą tiesioginiu balsavimu, ES piliečiai įgyvendina vieną pagrindinių savo teisių ES – demokratinio dalyvavimo Europos politinių sprendimų priėmimo procese teisę.
Parlamentas nuo pat pradžių norėjo, kad Europos Sąjungos pilietybės sąvoka būtų siejama su visapusiškomis teisėmis. Jis pritarė tam, kad Europos Sąjungos pilietybė būtų apibrėžta autonomiškai pagal Bendrijos nuostatas, kad ES piliečiai turėtų nepriklausomą statusą. Be to, nuo pat pradžių jis laikėsi nuomonės, kad pagrindinės žmogaus teisės būtų įtvirtintos pirminėje teisėje, ir ragino suteikti ES piliečiams teisę kreiptis į Teisingumo Teismą, jeigu ES institucijos arba valstybė narė tas teises pažeistų (1991 m. lapkričio 21 d. rezoliucija).
Derybose dėl Amsterdamo sutarties Parlamentas vėl paragino išplėsti su ES pilietybe siejamas teises ir kritikavo tai, kad Sutartyje nepažengta į priekį sprendžiant ES pilietybės turinio klausimą, susijusį su asmeninėmis arba kolektyvinėmis teisėmis. Vienas iš Parlamento reikalavimų (dar neįgyvendintas) – kad kvalifikuotąja dauguma būtų priimtos priemonės lygių galimybių principui įgyvendinti ir diskriminacijai uždrausti (1997 m. birželio 11 d. rezoliucija). Tačiau reikėtų pažymėti, kad nuo to laiko, kai Amsterdamo sutartyje įtvirtinta bendro sprendimo procedūra, kuri taikoma toms priemonėms, tapo lengviau įgyvendinti su ES pilietybe susijusias teises (18 straipsnio 2 dalis).
ES pilietybė tarptautinėje teisėje
Europos Sąjungos pilietybė buvo sukurta siekiant eiti link politiškesnės sąjungos. Ji įteisino piliečių teisinį statusą, susijusį su politiniu šalių bendradarbiavimu ir bendra Europos tapatybe. Europos Sąjungos pilietybė buvo sumanyta kaip dinamiška ir galinti plėstis, netgi pakeisti nacionalinę pilietybę. Tačiau Amsterdamo sutartyje ES pilietybė apibūdinta kaip „papildanti, bet ne pakeičianti“ nacionalinę pilietybę. Tai reiškia, jog ši pilietybė suteikia papildomų teisių ir pareigų, tačiau jokiu būdu neišstumia nacionalinės pilietybės.
Europos Sąjungos pilietybė, suteikdama papildomas teises, įveda ir papildomų įsipareigojimų. ES piliečiams gali būti išduodamas Europos arešto orderis, pagal kurį nusikaltęs asmuo perduodamas orderį išdavusiai valstybei. Taip, remiantis Europos Sąjungos pilietybe, sumažinamos nacionalinės pilietybės teikiamos garantijos, t. y. teisė nebūti išduotam užsienio valstybei.
Europos Teisingumo Teismas Europos Sąjungos pilietybe remiasi kaip instrumentu, sulyginančiu ekonomiškai aktyvius ir neaktyvius piliečius. Remiantis šia samprata ir diskriminacijos draudimu Europos Sąjungos piliečiai įgauna tam tikras socialines teises (pvz., teisę į socialines pašalpas) ir į lygybę prieš įstatymus, nepriklausomai nuo jų nacionalinės pilietybės. Tačiau toks Europos Sąjungos pilietybės taikymas nėra absoliutus – valstybėms narėms paliekama galimybė socialines teises riboti priklausomai nuo asmens ryšio su valstybe stiprumo.
Teisingumo Teismas taip pat nustatė, jog valstybės narės, įgyvendindamos savo galias pilietybės srityje turi atsižvelgti į Europos Sąjungos pilietybę. Taigi, pavyzdžiui, valstybės narės sprendimas atimti pilietybę, dėl kurio asmuo neteks drauge ir Europos Sąjungos pilietybės, turi būti priimamas atsižvelgiant ir į Europos Sąjungos teisėje galiojantį proporcingumo principą.
ES pilietybės nauda
Kadangi ES pilietybė nepakeičia nacionalinės pilietybės, o ją tik papildo, dažnai yra diskutuojama dėl jos reikšmės.
ES pilietybė suteikia Europos piliečiams konkrečias teises ir pareigas. Be to, ji leidžia suvienyti Europos gyventojus, skatina gilesnę integraciją, padeda palaikyti taiką ir bendrą suvokimą Europoje; valstybių narių piliečiams laisvai judėti, studijuoti ir dirbti Europoje.
Kritika
- Pilietybė tradiciškai yra siejama su nacionaliniu identitetu ir priklausymu konkrečiai valstybei, kurioje gyvename;
- ES pilietybė yra gana miglota – nors yra daug identiteto panašumų tarp skirtingų šalių piliečių, tačiau dar daugiau skirtumų;
- ES pilietybė kelia iššūkį nacionaliniam identitetui.
Šaltiniai
- Europos Parlamentas, ES piliečiai ir jų teisės Archyvuota kopija 2013-03-28 iš Wayback Machine projekto.
- Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį
- K. Hailbronner, Nationality in public international law and european law Archyvuota kopija 2013-11-06 iš Wayback Machine projekto..
- Civitas, European Union Citizenship Archyvuota kopija 2010-11-21 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Europos Sąjungos pilietybė, Kas yra Europos Sąjungos pilietybė? Ką reiškia Europos Sąjungos pilietybė?
Europos SajungaPilietybeEkonomikaPletraIstorijaKalbosES teiseES institucijos Europos Sajungos pilietybe ES Mastrichto sutarties įvesta savoka reiskianti jog kiekvienas bet kurios ES valstybes nares pilietis kartu yra ir ES pilietis Butina salyga buti ES pilieciu yra tureti vienos is saliu nariu pilietybe Tai nera klasikine samprata ES pilietybe yra kaip tam tikra virsnacionaline pilietybe papildanti valstybiu nariu pilietybe ES pilietis turi pagrindines teises neatsizvelgiant į tai kurioje Europos Sajungos salyje nareje jis nuolat gyvena Treciuju saliu pilieciams ES pilietybe yra prieinama tik gavus vienos ES valstybiu pilietybe IstorijaPirmaisiais Bendriju egzistavimo metais bendros pilietybes kurimo galimybe nebuvo svarstoma Romos sutartyje pasirasyta 1957 m kovo 25 d o įsigaliojo 1958 m sausio 1 d minimi Europos zmones Sajungos pilietybe buvo įvesta 1992 m Mastrichto sutartimi Ji yra įtraukta į EB sutarties antraja dalį 17 22 straipsniai ES pilietybe nepakeicia valstybiu nariu nacionalines pilietybes o ja papildo Kiekvienas asmuo turintis ES valstybes nares pilietybe yra ES pilietis Si pilietybe suteikia pilietiniu ir politiniu teisiu Tai pilietybe kuri remiasi ne asmens etnine kilme o tik jo teisiniu statusu Po Mastrichto sutarties vykusiuose Europos virsuniu susitikimuose buvo svarstomos galimybes stiprinti ES pilietybe nepanaikinant nacionalines pilietybes ir atsizvelgiant į nacionalinį identiteta saliu nariu tradicijas bei suteikti platesnes ES pilietybes teises 1997 m pasirasytoje Amsterdamo sutartyje ES pilietybes savoka buvo praplesta Pabreztos pagrindines piliecio teises butinybe glaudziau susieti piliecius su Europos Sajunga ir padaryti Europos Sajunga atviresne Buvo susitarta kad kiekvienas bet kurios salies nares gyventojas turi tureti teise susipazinti su Europos Sajungoje Taryboje ir Komisijoje saugomais dokumentais Taciau sioje sutartyje nebuvo atsakyta į klausimus kaip Sajunga bus valdoma ateityje ir kokius įgaliojimus tiesiogiai daryti įtaka Sajungai tures pilieciai 2000 m gruodzio men ES saliu nariu vyriausybiu konferencijoje kuri vyko Nicoje buvo paskelbta Europos Sajungos pilieciu pagrindiniu teisiu Nicos chartija Sesiuose jos skyriuose patvirtintos ES pilieciu teises zmogiskasis orumas laisve lygybe bendra atsakomybe pilietines teises ir teisiu įgyvendinimas Pagrindiniu teisiu chartija yra pagrįsta Europos zmogaus teisiu chartija bei ES saliu nariu konstituciniu paveldu Lisabonos sutartyje pasirasyta 2007 m įsigaliojo 2009 m sausio 1 d taip pat įvesta ES pilietybes savoka ES pilieciu teisesEuropos Sajungos pilietybe kuriai skirtas EB sutarties 17 straipsnis pirmasis zingsnis formuojant Europos identiteta Kaip ir valstybes pilietybe Europos Sajungos pilietybe turi nustatyti piliecio ir Europos Sajungos tarpusavio santykius kuriuos apibrezia piliecio teises pareigos ir politinis aktyvumas Taip siekiama pasalinti atotrukį tarp Bendrijos veiksmu poveikio pilieciams ir ju teisiu pareigu bei dalyvavimo demokratiniuose procesuose uztikrinimo nes kol kas tai beveik isimtinai nacionalinis klausimas Taip siekiama sustiprinti zmoniu kaip ES pilieciu savimone paskatinti Europos visuomenes nuomones raiska politinį samoninguma ir Europos identiteto suvokima Be to ES pilietybe padeda geriau apsaugoti valstybiu nariu pilieciu teises ir interesus Remiantis siuo metu galiojancios Lisabonos sutarties 17 straipsnio 2 dalimi ES pilieciams yra suteiktos sios pagrindines teises kurios jau buvo įtvirtintos ir ankstesnese sutartyse a teise laisvai judeti ir apsigyventi valstybiu nariu teritorijoje b teise balsuoti ir buti kandidatais Europos Parlamento ir vietos savivaldos rinkimuose valstybeje nareje kurioje jie gyvena tomis paciomis salygomis kaip ir tos valstybes pilieciai c Budami treciosios salies kurioje valstybe nare kurios pilieciai jie yra neturi atstovybes teritorijoje teise į bet kurios kitos valstybes nares diplomatiniu ir konsuliniu įstaigu teikiama apsauga tomis paciomis salygomis kaip ir tos valstybes pilieciai d Teise pateikti peticijas Europos parlamentui kreiptis į Europos ombudsmena taip pat kreiptis į Sajungos institucijas ir patariamuosius organus bet kuria Sutarciu kalba bei ta pacia kalba gauti atsakyma EB sutarties 22 straipsnio antraja pastraipa ir ES sutarties 48 straipsniu suteikiama galimybe Europos Sajungos pilietybe pletoti palaipsniui ir taip suteikti Europos Sajungos pilieciams platesnį teisinį statusa Europos lygiu Lisabonos sutartimi 8b straipsniu Europos Sajungos pilieciams yra suteikta nauja iniciatyvos teise ne maziau kaip 1 milijonas reiksmingos valstybiu nariu dalies pilieciu manydami kad Sutartims įgyvendinti reikalingas Sajungos aktas gali imtis iniciatyvos raginti Europos Komisija kad ji nevirsydama savo įgaliojimu pateiktu tuo klausimu atitinkama pasiulyma Europos Parlamento vaidmuoRinkdami Europos Parlamenta tiesioginiu balsavimu ES pilieciai įgyvendina viena pagrindiniu savo teisiu ES demokratinio dalyvavimo Europos politiniu sprendimu priemimo procese teise Parlamentas nuo pat pradziu norejo kad Europos Sajungos pilietybes savoka butu siejama su visapusiskomis teisemis Jis pritare tam kad Europos Sajungos pilietybe butu apibrezta autonomiskai pagal Bendrijos nuostatas kad ES pilieciai turetu nepriklausoma statusa Be to nuo pat pradziu jis laikesi nuomones kad pagrindines zmogaus teises butu įtvirtintos pirmineje teiseje ir ragino suteikti ES pilieciams teise kreiptis į Teisingumo Teisma jeigu ES institucijos arba valstybe nare tas teises pazeistu 1991 m lapkricio 21 d rezoliucija Derybose del Amsterdamo sutarties Parlamentas vel paragino isplesti su ES pilietybe siejamas teises ir kritikavo tai kad Sutartyje nepazengta į priekį sprendziant ES pilietybes turinio klausima susijusį su asmeninemis arba kolektyvinemis teisemis Vienas is Parlamento reikalavimu dar neįgyvendintas kad kvalifikuotaja dauguma butu priimtos priemones lygiu galimybiu principui įgyvendinti ir diskriminacijai uzdrausti 1997 m birzelio 11 d rezoliucija Taciau reiketu pazymeti kad nuo to laiko kai Amsterdamo sutartyje įtvirtinta bendro sprendimo procedura kuri taikoma toms priemonems tapo lengviau įgyvendinti su ES pilietybe susijusias teises 18 straipsnio 2 dalis ES pilietybe tarptautineje teisejeEuropos Sajungos pilietybe buvo sukurta siekiant eiti link politiskesnes sajungos Ji įteisino pilieciu teisinį statusa susijusį su politiniu saliu bendradarbiavimu ir bendra Europos tapatybe Europos Sajungos pilietybe buvo sumanyta kaip dinamiska ir galinti plestis netgi pakeisti nacionaline pilietybe Taciau Amsterdamo sutartyje ES pilietybe apibudinta kaip papildanti bet ne pakeicianti nacionaline pilietybe Tai reiskia jog si pilietybe suteikia papildomu teisiu ir pareigu taciau jokiu budu neisstumia nacionalines pilietybes Europos Sajungos pilietybe suteikdama papildomas teises įveda ir papildomu įsipareigojimu ES pilieciams gali buti isduodamas Europos aresto orderis pagal kurį nusikaltes asmuo perduodamas orderį isdavusiai valstybei Taip remiantis Europos Sajungos pilietybe sumazinamos nacionalines pilietybes teikiamos garantijos t y teise nebuti isduotam uzsienio valstybei Europos Teisingumo Teismas Europos Sajungos pilietybe remiasi kaip instrumentu sulyginanciu ekonomiskai aktyvius ir neaktyvius piliecius Remiantis sia samprata ir diskriminacijos draudimu Europos Sajungos pilieciai įgauna tam tikras socialines teises pvz teise į socialines pasalpas ir į lygybe pries įstatymus nepriklausomai nuo ju nacionalines pilietybes Taciau toks Europos Sajungos pilietybes taikymas nera absoliutus valstybems narems paliekama galimybe socialines teises riboti priklausomai nuo asmens rysio su valstybe stiprumo Teisingumo Teismas taip pat nustate jog valstybes nares įgyvendindamos savo galias pilietybes srityje turi atsizvelgti į Europos Sajungos pilietybe Taigi pavyzdziui valstybes nares sprendimas atimti pilietybe del kurio asmuo neteks drauge ir Europos Sajungos pilietybes turi buti priimamas atsizvelgiant ir į Europos Sajungos teiseje galiojantį proporcingumo principa ES pilietybes naudaKadangi ES pilietybe nepakeicia nacionalines pilietybes o ja tik papildo daznai yra diskutuojama del jos reiksmes ES pilietybe suteikia Europos pilieciams konkrecias teises ir pareigas Be to ji leidzia suvienyti Europos gyventojus skatina gilesne integracija padeda palaikyti taika ir bendra suvokima Europoje valstybiu nariu pilieciams laisvai judeti studijuoti ir dirbti Europoje KritikaPilietybe tradiciskai yra siejama su nacionaliniu identitetu ir priklausymu konkreciai valstybei kurioje gyvename ES pilietybe yra gana miglota nors yra daug identiteto panasumu tarp skirtingu saliu pilieciu taciau dar daugiau skirtumu ES pilietybe kelia issukį nacionaliniam identitetui SaltiniaiTaljunaite M Pilietybe ir socialine Europos integracija Mykolo Romerio universitetas Vilnius 2005 Europos Parlamentas ES pilieciai ir ju teises Archyvuota kopija 2013 03 28 is Wayback Machine projekto Lisabonos sutartis is dalies keicianti Europos Sajungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį K Hailbronner Nationality in public international law and european law Archyvuota kopija 2013 11 06 is Wayback Machine projekto Civitas European Union Citizenship Archyvuota kopija 2010 11 21 is Wayback Machine projekto