Estų tautinis kostiumas est Eesti rahvariided estų tradicinė apranga kultūrinio paveldo dalis Estijos kultūros centruose
Estų tautinis kostiumas

Estų tautinis kostiumas (est. Eesti rahvariided) – estų tradicinė apranga, kultūrinio paveldo dalis. Estijos kultūros centruose rengiamos specialios tautinių drabužių dienos, kurių metu galima mainytis, pirkti, parduoti tautinius drabužius. Priimta turėti savo autentiškus tautinius kostiumus, kurie būtų artimi istoriniam originalui.
Istorija
Estų liaudies drabužiai pradėti minėti XI–XIII a.
Moters kostiumą sudarė lininiai marškiniai ilgomis rankovėmis ir vilnonė sermėga. Aplink klubus moterys apsivyniodavo vilnonio audinio atraižą ir pritvirtindavo ją juosta. Dėvimi drabužiai rodė nešiotojo socialinį statusą, šeiminę padėtį, amžių. Drabužius siūdavo daugiausiai iš namų darbo vilnonių bei audinių. Iš lino pirmiausia siuvo ištekėjusių moterų marškinius ir galvos apdangalus, iš vilnos - įvairius drabužius, pirštines, kojines. Ilgą laiką apranga buvo natūralios spalvos: lininiai audiniai balinti, viršutiniai vilnoniai drabužiai buvo rudos arba juodos spalvos. Kad išausti medžiagą sijonui, verpalus dažydavo augaliniais dažais. Labiausiai buvo paplitusi raudona spalva. Iš pirmųjų pirktinių dažų XVIII a. paplito indigas.
Papuošalus nešiojo ne tik per šventes, bet ir kasdien, net dėvint darbo drabužius. Karoliai būdavo geros sveikatos ženklas. Dar mažai mergaitei užkabindavo ant kaklo balto ar spalvoto stiklo arba akmens karolius. Šventinius papuošalus vertino, juos paveldėdavo iš kartos į kartą. Jie būdavo pagaminti iš sidabro, vario ar alavo. Ypač puošnūs, spalvingi ir prasmingi papuošalai būdingi Pietryčių Estijai.
Pilną šventinį kostiumą merginos ir vaikinai gaudavo sutvirtinant, priėmimo į protestantų bendruomenę apeigų metu. Vedusio ir nevedusio vyro drabužiai būdavo beveik tokie pat. Moterų drabužiai skirdavosi. Skirtingi būdavo merginos ir ištekėjusios moters, ištekėjusios moters ir našlės drabužiai. Merginos dėvėdavo galvos raiščius arba vainikus. Beveik visoje Estijos teritorijoje jų drabužių komplekte nebūdavo prijuostės. Ištekėjusios moterys privalėdavo dėvėti galvos apdangalą ir ryšėti prijuostę. Buvo tikima, kad šeimininkė be prijuostės galėjo pakenkti derliui.
Regionų tautiniai kostiumai
Nors šalies teritorija nedidelė, bet tradiciniai estų drabužiai turi savitų skirtumų Pietų Estijos, Šiaurės Estijos, Vakarų Estijos ir salų regionuose. Tai lėmė žmonių baudžiavinė priklausomybė, be to, buvo keliaujama daugiausiai vien savosios parapijos ribose.
Estų moterų tautinio kostiumo etalonu sovietmečiu laikytas ryškiaspalvis drabužis, kilęs iš Muhu salos. Tai nebuvo autentiškas kostiumas, nes prie ryškaus Muhu drabužio buvo priderintos įvairių kitų regionų kostiumų detalės.
Pietų Estijai būdingi seniausi rūbai, ypač Mulgimos regione. Tuo tarpu pietuose, Virumoje pastebimi panašumai su tradiciniu latvių kostiumu. Po visą pietinę Estiją paplitę rusiški motyvai: siuvinėjimas raudonu siūlu ir audimo raudonu siūlu raštas. XVIII a. paplito platūs vienspalviai, vėliau dryžuoti sijonai. Moterys dėvėjo geometriniais ornamentais arba ažūru išsiuvinėtus marškinius su ilgomis rankovėmis.
Šiaurės Estijos pakrančių rajono drabužį įtakojo suomiškos tradicijos. Moterų marškiniai buvo be rankovių, ant jų dėvėta trumpa palaidinė. Išskirtiniu bruožu buvo siuvinėti augaliniai ornamentai. Buvo nešiojama moteriška į puodelį panaši kepuraitė. Vyrų kostiumo kelnės buvo iki kelių.
Pietų Estijoje vyravo viršutiniai natūralios spalvos (juodos arba rudos) vilnoniai rūbai. Moterys ant marškinių dėvėjo ilgarankovį kardiganą ir liemenę, sudėtą trikampę skarelę ant pečių. Galvos apdangalų įvairovė skyrėsi pagal parapijas. Čia gyvenančių etninių setų drabužiai buvo saviti, turėjo rusiškų drabužių elementų.
Atskirose salose (Sarema, Hijuma, Muhu) gyvenantys žmonės turėjo savo stiliaus drabužius. Saremoje net atskirų parapijų drabužiai buvo savitų bruožų, tačiau turėjo daug bendro su Estijos švedžių apranga, pavyzdžiui plisuoti sijonai. XIX a. anksčiau buvę vienspalviai sijonai virto dryžuotais. Prijuostes taip pat nešiojo paauglės mergaitės. Hijumos saloje moterys dėvėjo trumpas palaidinukes ilgomis rankovėmis, Saremos pavyzdžio marškinius ir . Buvo avima bateliais, tik Muhu saloje dar buvo nešiojamas valstiečių apavas (minkšti bekulniai batai iš odos). Būtiniausiems daiktams su savimi nešiotis buvo naudojamas medžiaginis maišelis, gausiai dekoruotas karoliukais, galionais, aplikacijomis, parišamas prie juostos.
Saremoje moteriški galvos apdangalai buvo įvairūs. Kasdien moterys nešiojo virbalais megztą kalpoką su šepetėliu (tukt-müts), šventadieniais — įvairių formų kailiu aptaisytas kepuraites, taip pat kieto karkaso har-jutanu. XIX a. antroje pusėje paplito kykai.
Hijumos saloje tradicinių drabužių stilius panašus į Saremos, tačiau vystėsi savitai. Atskiros detalės rodo vietinių švedų įtaką. Hijumos moterų puošyboje iki pat XIX a. išsilaikė senoviška odinė juosta, papuošta bronzinėmis plokštelėmis. Prie juostos buvo tvirtinamos grandinėlės, peilis ir adatinė. Vyrai salose rengėsi panašiai kaip ir žemyninėje Estijoje.
Galerija
- Šokėjai
- Estės su tautiniais rūbais
-
-
- Pašto ženklas (1961)
- Setų šventė
- Istoriniai estų rūbai
Nuorodos
- Estų tautiniai kostiumai (facebook.com)
- Estų tautinis kostiumas(estonica.org) Archyvuota kopija 2017-05-21 iš Wayback Machine projekto.
- Estų tautinis kostiumas (eestikultuurist.ut) Archyvuota kopija 2019-11-26 iš Wayback Machine projekto.
- Estijos mada – tautinis kostiumas (estonianworld.com)
- Estijos nacionalinis kostiumas (narod.ru)
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Estų tautinis kostiumas, Kas yra Estų tautinis kostiumas? Ką reiškia Estų tautinis kostiumas?
Estu tautinis kostiumas est Eesti rahvariided estu tradicine apranga kulturinio paveldo dalis Estijos kulturos centruose rengiamos specialios tautiniu drabuziu dienos kuriu metu galima mainytis pirkti parduoti tautinius drabuzius Priimta tureti savo autentiskus tautinius kostiumus kurie butu artimi istoriniam originalui Estu sokejaiIstorijaEstu liaudies drabuziai pradeti mineti XI XIII a Moters kostiuma sudare lininiai marskiniai ilgomis rankovemis ir vilnone sermega Aplink klubus moterys apsivyniodavo vilnonio audinio atraiza ir pritvirtindavo ja juosta Devimi drabuziai rode nesiotojo socialinį statusa seimine padetį amziu Drabuzius siudavo daugiausiai is namu darbo vilnoniu bei audiniu Is lino pirmiausia siuvo istekejusiu moteru marskinius ir galvos apdangalus is vilnos įvairius drabuzius pirstines kojines Ilga laika apranga buvo naturalios spalvos lininiai audiniai balinti virsutiniai vilnoniai drabuziai buvo rudos arba juodos spalvos Kad isausti medziaga sijonui verpalus dazydavo augaliniais dazais Labiausiai buvo paplitusi raudona spalva Is pirmuju pirktiniu dazu XVIII a paplito indigas Papuosalus nesiojo ne tik per sventes bet ir kasdien net devint darbo drabuzius Karoliai budavo geros sveikatos zenklas Dar mazai mergaitei uzkabindavo ant kaklo balto ar spalvoto stiklo arba akmens karolius Sventinius papuosalus vertino juos paveldedavo is kartos į karta Jie budavo pagaminti is sidabro vario ar alavo Ypac puosnus spalvingi ir prasmingi papuosalai budingi Pietryciu Estijai Pilna sventinį kostiuma merginos ir vaikinai gaudavo sutvirtinant priemimo į protestantu bendruomene apeigu metu Vedusio ir nevedusio vyro drabuziai budavo beveik tokie pat Moteru drabuziai skirdavosi Skirtingi budavo merginos ir istekejusios moters istekejusios moters ir nasles drabuziai Merginos devedavo galvos raiscius arba vainikus Beveik visoje Estijos teritorijoje ju drabuziu komplekte nebudavo prijuostes Istekejusios moterys privaledavo deveti galvos apdangala ir ryseti prijuoste Buvo tikima kad seimininke be prijuostes galejo pakenkti derliui Estijos setu moterisRegionu tautiniai kostiumaiNors salies teritorija nedidele bet tradiciniai estu drabuziai turi savitu skirtumu Pietu Estijos Siaures Estijos Vakaru Estijos ir salu regionuose Tai leme zmoniu baudziavine priklausomybe be to buvo keliaujama daugiausiai vien savosios parapijos ribose Estu moteru tautinio kostiumo etalonu sovietmeciu laikytas ryskiaspalvis drabuzis kiles is Muhu salos Tai nebuvo autentiskas kostiumas nes prie ryskaus Muhu drabuzio buvo priderintos įvairiu kitu regionu kostiumu detales Pietu Estijai budingi seniausi rubai ypac Mulgimos regione Tuo tarpu pietuose Virumoje pastebimi panasumai su tradiciniu latviu kostiumu Po visa pietine Estija paplite rusiski motyvai siuvinejimas raudonu siulu ir audimo raudonu siulu rastas XVIII a paplito platus vienspalviai veliau dryzuoti sijonai Moterys devejo geometriniais ornamentais arba azuru issiuvinetus marskinius su ilgomis rankovemis Siaures Estijos pakranciu rajono drabuzį įtakojo suomiskos tradicijos Moteru marskiniai buvo be rankoviu ant ju deveta trumpa palaidine Isskirtiniu bruozu buvo siuvineti augaliniai ornamentai Buvo nesiojama moteriska į puodelį panasi kepuraite Vyru kostiumo kelnes buvo iki keliu Pietu Estijoje vyravo virsutiniai naturalios spalvos juodos arba rudos vilnoniai rubai Moterys ant marskiniu devejo ilgarankovį kardigana ir liemene sudeta trikampe skarele ant peciu Galvos apdangalu įvairove skyresi pagal parapijas Cia gyvenanciu etniniu setu drabuziai buvo saviti turejo rusisku drabuziu elementu Atskirose salose Sarema Hijuma Muhu gyvenantys zmones turejo savo stiliaus drabuzius Saremoje net atskiru parapiju drabuziai buvo savitu bruozu taciau turejo daug bendro su Estijos svedziu apranga pavyzdziui plisuoti sijonai XIX a anksciau buve vienspalviai sijonai virto dryzuotais Prijuostes taip pat nesiojo paaugles mergaites Hijumos saloje moterys devejo trumpas palaidinukes ilgomis rankovemis Saremos pavyzdzio marskinius ir Buvo avima bateliais tik Muhu saloje dar buvo nesiojamas valstieciu apavas minksti bekulniai batai is odos Butiniausiems daiktams su savimi nesiotis buvo naudojamas medziaginis maiselis gausiai dekoruotas karoliukais galionais aplikacijomis parisamas prie juostos Saremoje moteriski galvos apdangalai buvo įvairus Kasdien moterys nesiojo virbalais megzta kalpoka su sepeteliu tukt muts sventadieniais įvairiu formu kailiu aptaisytas kepuraites taip pat kieto karkaso har jutanu XIX a antroje puseje paplito kykai Hijumos saloje tradiciniu drabuziu stilius panasus į Saremos taciau vystesi savitai Atskiros detales rodo vietiniu svedu įtaka Hijumos moteru puosyboje iki pat XIX a issilaike senoviska odine juosta papuosta bronzinemis plokstelemis Prie juostos buvo tvirtinamos grandineles peilis ir adatine Vyrai salose rengesi panasiai kaip ir zemynineje Estijoje GalerijaSokejai Estes su tautiniais rubais Pasto zenklas 1961 Setu svente Istoriniai estu rubaiNuorodosVikiteka Estu tautinis kostiumas vaizdine ir garsine medziagaEstu tautiniai kostiumai facebook com Estu tautinis kostiumas estonica org Archyvuota kopija 2017 05 21 is Wayback Machine projekto Estu tautinis kostiumas eestikultuurist ut Archyvuota kopija 2019 11 26 is Wayback Machine projekto Estijos mada tautinis kostiumas estonianworld com Estijos nacionalinis kostiumas narod ru Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu