Markas Tulijus Ciceronas Jaunesnysis

Markas Tulijus Ciceronas Jaunesnysis lot. Marcus Tullius Cicero Minor
Gimė	65 m. pr. m. e. Roma, Romos respublika
Mirė	po 23 m. pr. m. e. nežinoma
Tėvai	Markas Tulijus Ciceronas
Romos konsulas (sufektas)
Ėjo pareigas	30 m. pr. m. e.
Ankstesnis
Vėlesnis
Legatas Sirijoje
Ėjo pareigas	27 m. pr. m. e. – 25 m. pr. m. e.

Markas Tulijus Ciceronas Jaunesnysis (lot. Marcus Tullius Cicero Minor, 65 m. pr. m. e. – po 23 m. pr. m. e.) – romėnų karvedys ir politikas, 30 m. pr. m. e. ėjęs Romos konsulo pareigas. Jis buvo Marko Tulijaus Cicerono, kuris, kaip iškilus oratorius ir konsulinis senatorius, I a. pr. m. e. buvo vienas svarbiausių Romos Respublikos veikėjų, ir jo pirmosios žmonos sūnus. Ciceronas Jaunesnysis turėjo vyresniąją seserį , gimusią 79 m. pr. m. e. ir mirusią 45 m. pr. m. e.

Ciceronas Jaunesnysis buvo minimas daugelyje tėvo laiškų. 49 m. pr. m. e., prasidėjus Cezario pilietiniam karui, jis, kaip ir jo tėvas, stojo Pompėjaus pusėn. 48 m. pr. m. e., po Pompėjaus pralaimėjimo Julijui Cezariui Farsalo mūšyje, Cezaris suteikė Ciceronui Jaunesniajam malonę. 44 m. pr. m. e. jis prisijungė prie Marko Junijaus Bruto, vadovavo kavalerijai, dalyvavo , vėliau rado prieglobstį pas Sekstą Pompėjų Didįjį. 39 m. pr. m. e. jis grįžo į Romą ir tapo Oktaviano Augusto šalininku. Būdamas konsulu sufektu, jis tapo Oktaviano Augusto kolega ir rėmė jį prieš Marką Antonijų. Vėliau valdė Sirijos ir Azijos provincijas. Nieko nežinoma apie Cicerono Jaunesniojo mirties laiką ar jo šeimą.

Biografija

49 m. pr. m. e. Ciceronas Jaunesnysis su tėvu išplaukė iš Gaetos į Duresį ir vėliau prisijungė prie Pompėjaus kariuomenės. Ciceronas Jaunesnysis ten vadovavo kavalerijos daliniui. Tačiau Cicerono Jaunesniojo kariniai nuopelnai neteko reikšmės po Pompėjaus pralaimėjimo prie Farsalo (48 m. pr. m. e.). Ciceronas Jaunesnysis buvo priverstas kreiptis į Cezario malonę. Tiek Ciceronas Jaunesnysis, tiek jo tėvas ilgą laiką praleido Brundisijoje: jiems nebuvo leista grįžti į Romą ir nieko nebuvo pasakyta apie jų tolesnį likimą. Yra žinoma, kad 47 m. pr. m. e. gegužės mėn. Ciceronas vyresnysis norėjo pasiųsti savo sūnų pas Gajų Julijų su prašymu galutinai išsiaiškinti, tačiau sumanymas nebuvo įgyvendintas, nes Cezaris ilgą laiką buvo Aleksandrijoje. Tų pačių metų rudenį Ciceronui Jaunesniajam pagaliau buvo suteikta visiška malonė ir jis grįžo į sostinę.

45 m. pr. m. e. tėvas išsiuntė Ciceroną Jaunesnįjį į Atėnus mokytis filosofijos. Būdamas Atėnuose jis parašė laišką , Cicerono šeimos vergui, o vėliau išlaisvintam žmogui, kuriame pasakojo, kad su draugu Gorgijumi mokėsi deklamavimo graikų kalba, bet tėvo paliepimu turėjo draugo paskaitų atsisakyti. Tuomet Ciceroną Jaunesnįjį graikiškai deklamuoti mokė Kasijus, o lotyniškai – Brutas – du pagrindiniai Julijaus Cezario nužudymo sąmokslininkai, kurie, įvykdę savo sumanymą, Graikijoje bandė gauti paramą karui prieš Antrąjį triumviratą. Brutas gyrė Ciceroną Jaunesnįjį ir žavėjosi juo dėl jo kilnios dvasios ir tironijos smerkimo. Gyvendamas Atėnuose Brutas pavedė Ciceronui Jaunesniajam vadovauti sukilėliams ir pasinaudojo jo paslaugomis keliose sėkmingose veiklose.

Po to, kai 43 m. pr. m. e. Marko Antonijaus įsakymu buvo nužudytas jo tėvas, Ciceronas Jaunesnysis prisijungė prie Kasijaus ir Bruto vadovaujamos išvaduotųjų armijos. Brutas pasamdė Ciceroną, kad šis padėtų suvaldyti Graikiją. Po pralaimėjimo 42 m. pr. m. e. Oktavianas Augustas atleido Ciceronui ir jie kartu dirbo prie būsimos kovos su Marku Antonijumi.

31 m. pr. m. e. Ciceronas Jaunesnysis dalyvavo Akcijaus mūšyje, kuriame Oktavianas Augustas nugalėjo Marką Antonijų, kuris vėliau nusižudė.

30 m. pr. m. e. Ciceronas Jaunesnysis tapo vienu iš konsulų sufektų ir paskelbė senatui apie Marko Antonijaus mirtį. Ciceronas Jaunesnysis taip pat panaikino Marko Antonijaus garbę ir liepė pašalinti visas jo statulas, taip pat įsakė, kad nė vienas šeimos narys daugiau niekada nebeturėtų Marko vardo. „Taip Dangus patikėjo Cicerono šeimai paskutinius Antonijaus nubaudimo veiksmus“, – rašė Plutarchas.

Po buvimo konsulu sufektu, Ciceronas Jaunesnysis buvo paskirtas imperatoriškosios Sirijos provincijos valdytoju su legato, t. y., Oktaviano imperijos nešėjo, įgaliojimais. Ciceronas šias pareigas ėjo 27-25 m. pr. m. e., iškart po Sirijos padalijimo į ir provincijas. Vėliau (galbūt 23 m. pr. m. e.) jis buvo paskirtas Azijos prokonsulu.

Kada Ciceronas Jaunesnysis mirė, nežinoma. Išlikusiuose šaltiniuose taip pat nėra jokių duomenų apie Cicerono Jaunesniojo šeimą: lieka neaišku, ar jis buvo paskutinis iš Ciceronų, ar vis dėlto turėjo vaikų.

Šaltiniai

1. Markas Tulijus Ciceronas. „I“. Ad Atticum. ii.
2. Plutarchas (1958). Fall of the Roman Republic. London: Penguin Classics.
3. Haskell, H.J. (1964). This was Cicero. p. 103-104.
4. Grimal, Pierre (1996). Cicéron. Garzanti. ISBN 9788811676508.
5. Hanslik, R. (1948). „Tullius 30“. Paulys Realencyclopädie der classischen Altertumswissenschaft (vokiečių). II, 14. Stuttgart: J.B. Metzler. p. 1282—1283.
6. Broughton, Robert (1952). Magistrates of the Roman Republic. II. New York. p. 284.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
7. Ciceronas Jaunesnysis (1909). „Letter 34“. In Melmoth, William (red.). The Harvard Classics. 9. New York: PF Collier & Son Company. p. 181-183.
8. Goldsworthy, Adrian (1998). The Roman Army at War: 100 BC-AD 200. Oxford.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
9. Degrassi, Attilio (1952). I fasti consolari dell'Impero Romano dal 30 avanti Cristo al 613 dopo Cristo. Rome. p. 3.{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)
10. Hanslik, R. (1948). „Tullius 30“. Paulys Realencyclopädie der classischen Altertumswissenschaft (vokiečių). II, 14. Stuttgart: J.B. Metzler. p. 1285—1286.
11. Hanslik, R. (1948). „Tullius 30“. Paulys Realencyclopädie der classischen Altertumswissenschaft (vokiečių). II, 14. Stuttgart: J.B. Metzler. p. 1286.

Romos konsulas (sufektas)
Anksčiau valdė:	Markas Tulijus Ciceronas Jaunesnysis (30 m. pr. m. e.) kartu su Oktavianu Augustu	Vėliau valdė:
Straipsnių serijos apie Senovės Romą dalis