Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Erškėtyno šaltinis ir akmuoErškėtynės šventvietė šulinys trykštančio šaltinio vietoje ir akmuo prie kurio apsireiškė Mar
Erškėtyno šaltinis ir akmuo
| Erškėtyno šaltinis ir akmuo | |||
|---|---|---|---|
| Erškėtyno šaltinis ir akmuo | |||
| Koordinatės |
| ||
| Vieta | Kretingos rajono savivaldybė | ||
| Seniūnija | Darbėnų seniūnija | ||
| Plotas | 15 m² | ||
| Registro Nr. | 28185 / M258K / | ||
Erškėtyno (Erškėtynės) šaltinis ir akmuo – šventvietė, esanti Kretingos rajone, Darbėnų seniūnijoje, prie Joskaudų ir Kadagynų kaimų, 4,5 km į pietvakarius nuo Darbėnų, 0,4 km į šiaurės vakarus nuo Tenžės upelio, miške. Ši vieta priklauso Joskaudų miško kvartalui Nr. 46, Kadagynų (Erškėtyno) vietovei. Šventvietė ir aplink esanti teritorija sutvarkyta, prie jos atvykusiems maldininkams ir kitiems lankytojams, keliautojams įrengta erdvi aikštelė, pastatyti suolai, pavėsinės. Sakraline vadinama vieta gali būti pasiekiama vietinės reikšmės keliais, tarp kurių: iš rytų pusės – nuo kelio 218 Kretinga–Skuodas ties Daubėnais, iš vakarų pusės – nuo kelio Palanga–Lazdininkai Lazdininkuose. Vyresnės kartos žmonės Erškėtyno vietovę tebelaiko šventa, per svarbias krikščioniškas šventes čia atvyksta tikintieji.
2003 m. Erškėtynės šaltinis ir akmuo buvo įrašyti į LR Kultūros vertybių registrą (u. k. 28185).
Istorija
Prie akmens ir žydinčių erškėčių, kur ištekėjo šaltinis, pagal vieną iš versijų,1926 m. Lazdininkų gyventojai Barborai Pocienei (1854-1953) apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Moters užsispyrimo ir pamaldumo dėka buvo pastatyta nedidelė medinė, 1,2 m aukščio koplytėlė. Pagal kitą versiją pasakojama, kad Švč. Mergelė Marija pasirodžiusi ant akmens piemenėliams. Pagal trečią versiją, atsimenamas keliautojas, kuris čia sustojęs poilsio ir užmigęs. Jis sapne išgirdo balsą, paliepusį „Palik mane čia“. Pabudęs negalėjo pakelti savo krepšio nuo sunkumo. Pagalvojęs, kad kažką čia turi palikti. Jis išėmė Mergelės Marijos paveikslą ir padėjo prie akmenų, tuomet lengvai pakėlė krepšį. Nuėjęs į Joskaudus papasakojo apie įvykį kaimo gyventojams ir šie vietovėje pastatė koplytėlę. Vėliau B. Pocienės ir kitų tikinčiųjų pastangomis 1930 m. – Vytauto Didžiojo metais – vietoje senosios medinės koplytėlės buvo sumūryta raudonplytė Erškėtyno koplyčia.
Iš po akmens, iš žemės gelmių žiemą vasarą tryškęs šaltinis nuo seno garsėjo gydomosiomis galiomis. Juo dažniausiai buvo plaunamos akys, veidas, plaunamos žaizdos, nešama aukų (gėlių, žvakių, kaspinų), į jį metamos monetos, statomi kryžiai, skulptūrėlės. Erškėtynės šaltinis buvo gausiai lankomas per Sekmines, Žolinę, kitas religines šventes.
Pasakojama, kad sovietmečiu apleidus koplyčią šaltinio vanduo buvo išdžiuvęs, bet žmonėms vėl deramai sutvarkius vietą, šulinyje vanduo atsirado.
Aplink miške glūdinčią garsią Kadagynų šventvietę (Erškėtynę) driekiasi archeologiškai vertinga vietovė su Joskaudų alkakalniu (Alkos kalnu) ir kapinynu. Pasakojama, kad šiose vietose jau senovėje savo dievus garbino žemaičių protėviai. 20 m į šiaurės rytus nuo šaltinio auga du dideli ąžuolai. Pasak padavimų, prie jų vaidilutės kūreno šventąją ugnį.
Šventvietės charakteristikos
Erškėtynės šaltinis, dar vadinamas Kadagynų šventvietės šaltiniu, trykšta iš šaltiniuotos versmės lėkštame šlaite. Sausringais metais gali išdžiūti. Aikštelė aplink buvusį šaltinį ir priėjimo takas išgrįsti betono plytelėmis. Šaltinio vandeniui kaupti ir pasemti įrengtas šulinys. Šaltinis, palyginti, mažai vandeningas, jo vanduo kalcio, magnio hidrokarbonatinis.
Šalia stūksantis akmuo yra 2,2 m ilgio, 1,6 m pločio (ties žemės paviršiumi) ir 1,3 m aukščio. Sudarytas iš rusvo smulkiagrūdžio granito. Ant jo įtaisyta juodo akmens paminklinė plokštė su iškaltu Marijos atvaizdu ir žodžiais: „TAU PIRMOSIOS / GĖLĖS ŽYDĖS / SVEIKA / MARIJA“. Prie akmens esantis šaltinis (dabar šulinys) anksčiau tryškęs iš po jo. Yra įrengtas 1 m skersmens betoninis , uždengtas skardiniu dangčiu su varstoma anga.
Šaltiniai
- Joskaudų Erškėtynės akmuo ir šaltinis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- „Šaltinis ir akmuo“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2020-02-21.
- Lietuvos šaltiniai ir versmės. Kadagyno šaltinis Archyvuota kopija 2020-02-03 iš Wayback Machine projekto. (Geologijos tarnyba)
- Robertas Gedvydas Srinskas. Erškėtynas, 16 p. Archyvuota kopija 2020-02-03 iš Wayback Machine projekto.
- Erškėtyno šaltinis Žemaitijos miške pranašauja lietingą rudenį. 2014-08-21, 15min.lt
Nuorodos
- Kretingos krašto enciklopedija. Erškėtyno (Eršketynės) šaltinis Archyvuota kopija 2020-02-13 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Erškėtyno šaltinis ir akmuo, Kas yra Erškėtyno šaltinis ir akmuo? Ką reiškia Erškėtyno šaltinis ir akmuo?
Ersketyno saltinis ir akmuoErsketynes sventviete sulinys trykstancio saltinio vietoje ir akmuo prie kurio apsireiske MarijaErsketyno saltinis ir akmuoKoordinates 55 59 01 s pl 21 13 35 r ilg 55 983748 s pl 21 226517 r ilg 55 983748 21 226517Vieta Kretingos rajono savivaldybeSeniunija Darbenu seniunijaPlotas 15 m Registro Nr 28185 M258K Ersketyno Ersketynes saltinis ir akmuo sventviete esanti Kretingos rajone Darbenu seniunijoje prie Joskaudu ir Kadagynu kaimu 4 5 km į pietvakarius nuo Darbenu 0 4 km į siaures vakarus nuo Tenzes upelio miske Si vieta priklauso Joskaudu misko kvartalui Nr 46 Kadagynu Ersketyno vietovei Sventviete ir aplink esanti teritorija sutvarkyta prie jos atvykusiems maldininkams ir kitiems lankytojams keliautojams įrengta erdvi aikstele pastatyti suolai pavesines Sakraline vadinama vieta gali buti pasiekiama vietines reiksmes keliais tarp kuriu is rytu puses nuo kelio 218 Kretinga Skuodas ties Daubenais is vakaru puses nuo kelio Palanga Lazdininkai Lazdininkuose Vyresnes kartos zmones Ersketyno vietove tebelaiko sventa per svarbias krikscioniskas sventes cia atvyksta tikintieji Uz 20 m nuo sventvietes pastatyta murine koplycia 2003 m Ersketynes saltinis ir akmuo buvo įrasyti į LR Kulturos vertybiu registra u k 28185 IstorijaPrie akmens ir zydinciu erskeciu kur istekejo saltinis pagal viena is versiju 1926 m Lazdininku gyventojai Barborai Pocienei 1854 1953 apsireiske Svc Mergele Marija Moters uzsispyrimo ir pamaldumo deka buvo pastatyta nedidele medine 1 2 m aukscio koplytele Pagal kita versija pasakojama kad Svc Mergele Marija pasirodziusi ant akmens piemeneliams Pagal trecia versija atsimenamas keliautojas kuris cia sustojes poilsio ir uzmiges Jis sapne isgirdo balsa paliepusį Palik mane cia Pabudes negalejo pakelti savo krepsio nuo sunkumo Pagalvojes kad kazka cia turi palikti Jis iseme Mergeles Marijos paveiksla ir padejo prie akmenu tuomet lengvai pakele krepsį Nuejes į Joskaudus papasakojo apie įvykį kaimo gyventojams ir sie vietoveje pastate koplytele Veliau B Pocienes ir kitu tikinciuju pastangomis 1930 m Vytauto Didziojo metais vietoje senosios medines koplyteles buvo sumuryta raudonplyte Ersketyno koplycia Is po akmens is zemes gelmiu ziema vasara tryskes saltinis nuo seno garsejo gydomosiomis galiomis Juo dazniausiai buvo plaunamos akys veidas plaunamos zaizdos nesama auku geliu zvakiu kaspinu į jį metamos monetos statomi kryziai skulptureles Ersketynes saltinis buvo gausiai lankomas per Sekmines Zoline kitas religines sventes Pasakojama kad sovietmeciu apleidus koplycia saltinio vanduo buvo isdziuves bet zmonems vel deramai sutvarkius vieta sulinyje vanduo atsirado Aplink miske gludincia garsia Kadagynu sventviete Ersketyne driekiasi archeologiskai vertinga vietove su Joskaudu alkakalniu Alkos kalnu ir kapinynu Pasakojama kad siose vietose jau senoveje savo dievus garbino zemaiciu proteviai 20 m į siaures rytus nuo saltinio auga du dideli azuolai Pasak padavimu prie ju vaidilutes kureno sventaja ugnį Sventvietes charakteristikosErsketynes saltinis dar vadinamas Kadagynu sventvietes saltiniu tryksta is saltiniuotos versmes lekstame slaite Sausringais metais gali isdziuti Aikstele aplink buvusį saltinį ir priejimo takas isgrįsti betono plytelemis Saltinio vandeniui kaupti ir pasemti įrengtas sulinys Saltinis palyginti mazai vandeningas jo vanduo kalcio magnio hidrokarbonatinis Salia stuksantis akmuo yra 2 2 m ilgio 1 6 m plocio ties zemes pavirsiumi ir 1 3 m aukscio Sudarytas is rusvo smulkiagrudzio granito Ant jo įtaisyta juodo akmens paminkline plokste su iskaltu Marijos atvaizdu ir zodziais TAU PIRMOSIOS GĖLĖS ZYDĖS SVEIKA MARIJA Prie akmens esantis saltinis dabar sulinys anksciau tryskes is po jo Yra įrengtas 1 m skersmens betoninis uzdengtas skardiniu dangciu su varstoma anga SaltiniaiJoskaudu Ersketynes akmuo ir saltinis Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Saltinis ir akmuo Lietuvos Respublikos kulturos vertybiu registras Nuoroda tikrinta 2020 02 21 Lietuvos saltiniai ir versmes Kadagyno saltinis Archyvuota kopija 2020 02 03 is Wayback Machine projekto Geologijos tarnyba Robertas Gedvydas Srinskas Ersketynas 16 p Archyvuota kopija 2020 02 03 is Wayback Machine projekto Ersketyno saltinis Zemaitijos miske pranasauja lietinga rudenį 2014 08 21 15min ltNuorodosVikiteka Ersketyno saltinis ir akmuo vaizdine ir garsine medziagaKretingos krasto enciklopedija Ersketyno Ersketynes saltinis Archyvuota kopija 2020 02 13 is Wayback Machine projekto