Azərbaycan
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Ergas reikšmės Ergas smėlio jūra angl erg sand sea dune sea didelis palyginti plokščias dykumos plotas pa
Ergas (reljefas)
- Kitos reikšmės – Ergas (reikšmės).
Ergas, smėlio jūra (angl. erg; sand sea; dune sea) – didelis, palyginti plokščias dykumos plotas, padengtas vėjo pustomu smėliu, galintis turėti šiek tiek augmenijos.
Terminas ergas kilęs iš arab. عرق 'kopų laukas'. Pagal griežtą apibrėžimą ergas yra dykumos plotas, kuriame yra daugiau kaip 125 km² vėjo pustomo smėlio, kuris dengia daugiau kaip 20 % paviršiaus. Mažesni plotai vadinami barchanų laukais (angl. dune fields). Didžiausioje pasaulio karštojoje dykumoje Sacharoje yra keli ergai, pvz., Čečo Ergas (Chech Erg; (24°34′š. pl. 2°35′v. ilg. / 24.57°š. pl. 2.59°v. ilg.) ir Issaouane Ergas (31°11′š. pl. 7°56′r. ilg. / 31.18°š. pl. 7.93°r. ilg.) Alžyre.
Apytiksliai 85 % viso judraus antžeminio Žemės smėlio randama erguose, kurie užima daugiau kaip 32 000 km². Ergai aptikti ir kitose planetose (Venera, Marsas), Saturno palydove Titane.
Aprašymas
Ergai išsidėstę dviem plačiomis juostomis tarp 20° ir 40° šiaurės bei 20° ir 40° pietų platumų, kur pučia sausi, vėstantys pasatai. Aktyvūs ergai būna srityse, kur per metus išlyja ne daugiau kaip 150 mm kritulių. Didžiausi ergai yra Šiaurės ir Pietų Afrikoje, Centrinėje ir Pietvakarių Azijoje, Centrinėje Australijoje. Pietų Amerikoje ergų yra tik Anduose, bet dalyje Peru pakrantėse ir šiaurės vakarų Argentinoje yra ergų su didžiuliais barchanais. Ergų yra ir kai kur šiaurės rytų Brazilijoje. Vienintelis aktyvus Šiaurės Amerikos ergas yra Gran Desierto de Altar (31°57′š. pl. 114°08′v. ilg. / 31.95°š. pl. 114.14°v. ilg.), besidriekiantis nuo Sonoros dykumos (Sonoros valstija Meksikoje) iki Jumos dykumos Arizonoje (JAV) bei Algodoneso kopų (angl. Algodones Dunes pietryčių Kalifornijoje (JAV). Apžėlęs ergas yra Nebraska Sand Hills regionas Nebraskoje (JAV). (42°08′š. pl. 102°11′v. ilg. / 42.13°š. pl. 102.19°v. ilg.).
Smėlio jūros ir barchanų laukai daugiausiai būna regionuose, kurie yra pavėjui nuo sauso palaido smėlio telkinių (sausos upių vagos ir upių deltos, užliejamos lygumos, sandurai, sausi ežerai, paplūdimiai). Daug didžiųjų ergų yra pavėjui nuo upių vagų regionuose, kurie per sausringi, kad turėtų gausią augmeniją, todėl patiria smarkią vėjo eroziją. Smėlis iš tokių šaltinių nupučiamas pavėjui ir kaupiasi į didelius barchanus (dykumų kopas) vietose, kur vėjo judėjimas sustabdomas reljefo ar susikertančių vėjo srautų.
Ergai ir barchanų laukai linkę slinkti pavėjui, ir nuo smėlio šaltinių gali nutolti šimtus kilometrų. Kad susikauptų tiek smėlio, reikia labai daug laiko. Tokie dideli ergai su didžiuliais barchanais, kokie yra Arabijos pusiasalyje, Šiaurės Afrikoje ar Centrinėje Azijoje susidaro per milijoną metų ar ilgiau. Smėlio jūros, susikaupusios reljefo žemumose, tokios kaip Murzuko dykuma Libijoje (25°54′š. pl. 13°54′r. ilg. / 25.90°š. pl. 13.90°r. ilg.), gali sukaupti labai storus smėlio klodus (daugiau kaip 1000 m storio)). Nemažai tokių ergų kaip linijinių kopų ergai Simpsono dykumoje (24°57′p. pl. 137°25′r. ilg. / 24.95°p. pl. 137.42°r. ilg.) ir Didžioji Smėlio dykuma (19°42′p. pl. 122°37′r. ilg. / 19.70°p. pl. 122.62°r. ilg.) Australijoje turi ne storiau smėlio, kaip kad yra vienoje kopoje ant aliuvinės lygumos.
Viename smėlio jūros regione barchanai linkę būti vienodi. Pvz., būna ergai ar barchanų laukai, kur barchanai būna linijiniai ar pusmėnuliški, žvaigždiški ar paraboliniai. Jie paprastai būna vienodai orientuoti ir artimo dydžio.
Pagal prigimtį ergai būna labia aktyvūs. Palei didžiųjų barchanų bei smėlio keterų galus susidaro maži migruojantys barchanai. Atskiri barchanai erguose dažnai būna ilgesni ar platesni nei 500 m. Ergai nuo barchanų laukų skiriasi tiek bendru smėlių padengto ploto dydžiu, tiek barchanų forma bei dydžiu.
Nuorodos
- „Issaouane Erg, Algeria“. NASA Earth Observatory. Suarchyvuotas originalas 2006-10-01. Nuoroda tikrinta 2006-05-18.
- „Summary: Sand Seas/Ergs/Dune Fields“. Desert Guide. United States Army Corps of Engineers. Suarchyvuotas originalas 2006-06-20. Nuoroda tikrinta 2006-05-18.
- „Erg“. Everything2. Nuoroda tikrinta 2006-05-18.
- Spector, Christy (September 24, 2001). „Soil Forming Factors“. NASA Goddard Space Flight Center. Suarchyvuotas originalas 2006-08-28. Nuoroda tikrinta 2006-05-18.
- Wilson, I. 1971. Desert sandflow basins and a model for the development of ergs. Geographical Journal, v. 137, Pt. 2, pp. 180–199.
- Glennie, K.W. 1970. Desert sedimentary environments: Developments in sedimentology 14, Enclosure 4. New York: American Elsevier Publishing Co.
- Breed, C.S., and T. Grow. 1979. Morphology and distribution of dunes in sand seas observed by remote sensing. In A study of global sand seas, edited by E. D. McKee. U.S. Geological Survey Professional Paper 1052, pp. 253–302.
- Breed, C.S., S. G. Fryberger, S. Andrews, C. K. McCauley, F. Lennartz, D. Gebel, and K. Horstman. 1979. Regional studies of sand seas using Landsat (ERTS) imagery. In A study of global sand seas, edited by E. D. McKee. U.S. Geological Survey Professional Paper 1052, pp. 305–397.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Ergas (reljefas), Kas yra Ergas (reljefas)? Ką reiškia Ergas (reljefas)?
Kitos reiksmes Ergas reiksmes Ergas smelio jura angl erg sand sea dune sea didelis palyginti plokscias dykumos plotas padengtas vejo pustomu smeliu galintis tureti siek tiek augmenijos Issaouane Ergas Alzyre 31 11 s pl 7 56 r ilg 31 18 s pl 7 93 r ilg 31 18 7 93 Terminas ergas kiles is arab عرق kopu laukas Pagal griezta apibrezima ergas yra dykumos plotas kuriame yra daugiau kaip 125 km vejo pustomo smelio kuris dengia daugiau kaip 20 pavirsiaus Mazesni plotai vadinami barchanu laukais angl dune fields Didziausioje pasaulio karstojoje dykumoje Sacharoje yra keli ergai pvz Ceco Ergas Chech Erg 24 34 s pl 2 35 v ilg 24 57 s pl 2 59 v ilg 24 57 2 59 ir Issaouane Ergas 31 11 s pl 7 56 r ilg 31 18 s pl 7 93 r ilg 31 18 7 93 Alzyre Apytiksliai 85 viso judraus antzeminio Zemes smelio randama erguose kurie uzima daugiau kaip 32 000 km Ergai aptikti ir kitose planetose Venera Marsas Saturno palydove Titane AprasymasErg Chebbi Maroke 31 10 s pl 3 59 v ilg 31 17 s pl 3 98 v ilg 31 17 3 98 Ergai issideste dviem placiomis juostomis tarp 20 ir 40 siaures bei 20 ir 40 pietu platumu kur pucia sausi vestantys pasatai Aktyvus ergai buna srityse kur per metus islyja ne daugiau kaip 150 mm krituliu Didziausi ergai yra Siaures ir Pietu Afrikoje Centrineje ir Pietvakariu Azijoje Centrineje Australijoje Pietu Amerikoje ergu yra tik Anduose bet dalyje Peru pakrantese ir siaures vakaru Argentinoje yra ergu su didziuliais barchanais Ergu yra ir kai kur siaures rytu Brazilijoje Vienintelis aktyvus Siaures Amerikos ergas yra Gran Desierto de Altar 31 57 s pl 114 08 v ilg 31 95 s pl 114 14 v ilg 31 95 114 14 besidriekiantis nuo Sonoros dykumos Sonoros valstija Meksikoje iki Jumos dykumos Arizonoje JAV bei Algodoneso kopu angl Algodones Dunes pietryciu Kalifornijoje JAV Apzeles ergas yra Nebraska Sand Hills regionas Nebraskoje JAV 42 08 s pl 102 11 v ilg 42 13 s pl 102 19 v ilg 42 13 102 19 Rub al Khali dykuma Saudo Arabijoje 20 s pl 50 r ilg 20 s pl 50 r ilg 20 50 Smelio juros ir barchanu laukai daugiausiai buna regionuose kurie yra pavejui nuo sauso palaido smelio telkiniu sausos upiu vagos ir upiu deltos uzliejamos lygumos sandurai sausi ezerai papludimiai Daug didziuju ergu yra pavejui nuo upiu vagu regionuose kurie per sausringi kad turetu gausia augmenija todel patiria smarkia vejo erozija Smelis is tokiu saltiniu nupuciamas pavejui ir kaupiasi į didelius barchanus dykumu kopas vietose kur vejo judejimas sustabdomas reljefo ar susikertanciu vejo srautu Ergai ir barchanu laukai linke slinkti pavejui ir nuo smelio saltiniu gali nutolti simtus kilometru Kad susikauptu tiek smelio reikia labai daug laiko Tokie dideli ergai su didziuliais barchanais kokie yra Arabijos pusiasalyje Siaures Afrikoje ar Centrineje Azijoje susidaro per milijona metu ar ilgiau Smelio juros susikaupusios reljefo zemumose tokios kaip Murzuko dykuma Libijoje 25 54 s pl 13 54 r ilg 25 90 s pl 13 90 r ilg 25 90 13 90 gali sukaupti labai storus smelio klodus daugiau kaip 1000 m storio Nemazai tokiu ergu kaip linijiniu kopu ergai Simpsono dykumoje 24 57 p pl 137 25 r ilg 24 95 p pl 137 42 r ilg 24 95 137 42 ir Didzioji Smelio dykuma 19 42 p pl 122 37 r ilg 19 70 p pl 122 62 r ilg 19 70 122 62 Australijoje turi ne storiau smelio kaip kad yra vienoje kopoje ant aliuvines lygumos Viename smelio juros regione barchanai linke buti vienodi Pvz buna ergai ar barchanu laukai kur barchanai buna linijiniai ar pusmenuliski zvaigzdiski ar paraboliniai Jie paprastai buna vienodai orientuoti ir artimo dydzio Pagal prigimtį ergai buna labia aktyvus Palei didziuju barchanu bei smelio keteru galus susidaro mazi migruojantys barchanai Atskiri barchanai erguose daznai buna ilgesni ar platesni nei 500 m Ergai nuo barchanu lauku skiriasi tiek bendru smeliu padengto ploto dydziu tiek barchanu forma bei dydziu Nuorodos Issaouane Erg Algeria NASA Earth Observatory Suarchyvuotas originalas 2006 10 01 Nuoroda tikrinta 2006 05 18 Summary Sand Seas Ergs Dune Fields Desert Guide United States Army Corps of Engineers Suarchyvuotas originalas 2006 06 20 Nuoroda tikrinta 2006 05 18 Erg Everything2 Nuoroda tikrinta 2006 05 18 Spector Christy September 24 2001 Soil Forming Factors NASA Goddard Space Flight Center Suarchyvuotas originalas 2006 08 28 Nuoroda tikrinta 2006 05 18 Wilson I 1971 Desert sandflow basins and a model for the development of ergs Geographical Journal v 137 Pt 2 pp 180 199 Glennie K W 1970 Desert sedimentary environments Developments in sedimentology 14 Enclosure 4 New York American Elsevier Publishing Co Breed C S and T Grow 1979 Morphology and distribution of dunes in sand seas observed by remote sensing In A study of global sand seas edited by E D McKee U S Geological Survey Professional Paper 1052 pp 253 302 Breed C S S G Fryberger S Andrews C K McCauley F Lennartz D Gebel and K Horstman 1979 Regional studies of sand seas using Landsat ERTS imagery In A study of global sand seas edited by E D McKee U S Geological Survey Professional Paper 1052 pp 305 397