Azərbaycan  AzərbaycanDeutschland  DeutschlandLietuva  LietuvaMalta  Maltaශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවTürkmenistan  TürkmenistanTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.datawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Vėjo energija vėjo kaip oro judėjimo energija Apskaičiuota kad 1 3 Žemę pasiekiančios Saulės energijos virsta vėjo energ

Vėjo energija

  • Pagrindinis puslapis
  • Vėjo energija
Vėjo energija
www.datawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.datawiki.lt-lt.nina.az

Vėjo energija – vėjo kaip oro judėjimo energija. Apskaičiuota, kad 1–3 % Žemę pasiekiančios Saulės energijos virsta vėjo energija. Tai 50–100 kartų daugiau už energijos kiekį, fotosintezės dėka pereinantį į biomasės energiją. Didžioji dalis tos energijos pasireiškia aukštuosiuose oro sluoksniuose, kur nuolat pučia ~160 km/val. greičio vėjai. Galų gale vėjo energija dėl oro trinties virsta oro šiluma.

Vėjo energetika

Vėjo energetikoje vėjo energija verčiama į elektros energiją, panaudojant vėjo turbinas. Tai viena iš mažiausiai aplinkai kenkiančių energetikos šakų. 2005 m. pasaulyje vėjo energija sudarė 1 proc. (arba 58 982 MW) visos pagaminamos elektros energijos. Pasinaudojant vėjo turbinomis, pagaminta elektra sudaro 47 proc. Danijos, 8 proc. Ispanijos ir 4,3 proc. Vokietijos elektros energijos. Pasaulyje pagaminamos vėjo energijos kiekis nuo 1999 m. iki 2005 m. išaugo keturis kartus.

Skirtingai nuo tradicinių elektros energijos gamybos būdų naudojant kietą, skystą, dujinį kurą, kuriam reikia didžiulių išlaidų, kad kuras būtų išgautas iš žemės gelmių, atvežtas iki elektrinių, sudegintas, pašalinti pelenai, išvalyti dūmai, įšildytas vanduo vandens aušyklose ir sumažintas atmosferos oro teršimas, vėjo elektrinėms tokių išlaidų nereikia.

Vėjo energija šiandien yra pigiausias elektros energijos šaltinis daugumoje pasaulio vietų. Nesubsidijuojama sausumos vėjo energija yra pigesnė nei bet kuris kitas energijos šaltinis, įskaitant įprastus energijos gamybos šaltinius, tokius kaip anglis ir dujos. Atsižvelgiant į tai, jog taršos sąnaudos ir subsidijos nėra įtrauktos į vertinimą, sausumoje esantis vėjas daugumoje vietų Europoje ir pasaulyje vis tiek yra pats pigiausias energijos šaltinis.

Maždaug 75% visų vėjo energijos projekto energijos sąnaudų yra susijusios su išankstinėmis išlaidomis, tokiomis kaip vėjo turbinos, pamatų, elektros įrangos ir tinklo prijungimo išlaidos. Kita vertus, eksploatavimo išlaidos yra labai mažos, palyginti su iškastinio kuro technologijomis, kurių net 40–70% išlaidų per visą jų veikimo laipotarpį yra susijusios su degalais, eksploatavimu ir priežiūra. Paprastai senųjų vėjo jėgainių parko gyvavimo laikas yra 20 metų, nors Europos sąjungoje yra projektų, kurie veikia daugiau laiko.

Vėjo energetika Lietuvoje

Pagrindinis straipsnis – Vėjo energetika Lietuvoje.

Istorija

Vėjo elektrinių konstravimo darbais Lietuvoje buvo susidomėta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atsinaujinančios energijos šaltinių mokslinio tyrimo ir projektavimo – konstravimo biuras „Vėjas“, UAB „Vėjas“, UAB „Jėgainė“, Kauno technologijos universitetas bandė sukonstruoti lietuviškas 2; 4; 8; 20; 60 kW vėjo elektrines, tačiau visos pastangos baigėsi nesėkmingai. Sėkmingiausiai dirbo trijų vėjo elektrinių 16 kW bendrosios galios eksperimentinis kompleksas Palangos kopose, kuris šildė gelbėjimo stoties pastatą. AVEU tipo Astrachanės (Rusija) gamybos elektrinės buvo pastatytos siekiant atlikti eksperimentą ir išsiaiškinti, kaip pajūrio vėjų sąlygomis dirba vėjo elektrinių sparnai, pagaminti dykumų vandens keltuvams. Eksperimentas baigėsi nesėkme – audros metu visi sparnai buvo sulaužyti ir elektrines teko iš kopų pašalinti.

Pirmą vėjo energetikos Lietuvoje galimybių studiją 1993 m. paruošė Lietuvos energetikų mokslo ir technikos draugija po Lietuvos vyriausybinės delegacijos pažintinio vizito Vokietijos Šiaurės jūros pakrančių objektuose. Studija, kurioje meteorologinių stebėjimų pagrindu buvo apskaičiuoti energetiniai vėjo ištekliai, išanalizuotos gaminamų vėjo elektrinių konstrukcijos, paruošti pasiūlymai eksperimentinių vėjo elektrinių įsigijimui ir jų pastatymo vietoms, buvo pateikta tuometinei LR Pramonės ir prekybos ministerijai. Tačiau pasiūlymams eigos nebuvo duota ir vėjo energetika palikta likimo valiai.

Pirmosios elektrinės

2003 m. Skuode pastatyta ir įjungta į bendrąjį elektros tinklą iš Danijos perkelta 160 kW vėjo elektrinė. Ir nors ilgą laiką po pastatymo ji neveikė dėl techninių sutrikimų, tai buvo Lietuvos vėjo energetikos pradžia. Jau 2004 m. kovo 9 d. Kretingos rajone į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinklą buvo įjungta Vydmantų parodomoji vėjo elektrinė. Tai buvo naujausios konstrukcijos Vokietijos kompanijos „ENERCON GmbH“ gamybos 600 kW vėjo elektrinė „E-40“, kurios atsiradimui pagrindą padėjo Kaišiadorių ir Magdeburgo vyskupijų bendradarbiavimas.

Parodomoji Vydmantų vėjo elektrinė buvo projektuojama ir statoma laikantis visų Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijų statant bet kurioje šalyje pirmąją vėjo elektrinę. Pagrindiniai reikalavimai buvo:

  • 1. Pirmoji šalyje vėjo elektrinė turi būti pastatyta gerai matomoje ir lengvai prieinamoje aikštelėje, kad kiekvienas besidomintis pilietis galėtų prie jos prieiti ir apžiūrėti pačią elektrinę ir gretimą teritoriją. Iš informacinio stendo lankytojai turi gauti visą informaciją apie vėjo elektrinės techninius rodiklius ir jos reikšmę kovoje dėl CO2 išmetimo į atmosferą mažinimo, gauti informaciją apie vėjo elektrinės įjungimą į elektros tinklą ir apie žemėnaudą elektrinės sanitarinės zonos plotuose, apie sparnų sukimosi garso ir šešėlio poveikį žmogui ir paukščiams.
  • 2. Energetikos sistemos elektros tinklo personalas turi turėti galimybę bet kada kontroliuoti vėjo elektrinės gaminamos elektros energijos kokybę, jos technologinių sutrikimų poveikį elektros tinklo stabilumui ir pačios vėjo elektrinės reakciją į sisteminio elektros tinklo sutrikimus.
  • 3. Eksploatuojant pirmąją vėjo elektrinę turi būti iki galo išspręsti santykiai tarp vėjo elektrinės savininko ir Energetikos sistemos dispečerinių tarnybų, reguliuojant vėjo elektrinės galingumą bei distancinio stabdymo ir paleidimo juridinį statusą ir atsakomybę.
  • 4. Vėjo elektrinės savininkas privalo vykdyti elektrinės darbo monitoringą ir teikti informaciją Respublikos mokslo, projektavimo ir valstybinėms įstaigoms duomenis, kurie reikalingi tolimesniems darbams plečiant vėjo elektrinių statybos apimtis.
  • 5. Pirmosios vėjo elektrinės savininkai privalo dalyvauti edukacinėje programoje, supažindinant jaunimą (nuo darželinukų iki studentų) su „švariomis“ energijos gamybos technologijomis.

Visos šios Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agentūros rekomendacijos buvo įvykdytos statant Vydmantų parodomąją vėjo elektrinę. Ši elektrinė be žymių sutrikimų išdirbo 20 500 val. ir pagamino 4,1 mln. kWh elektros energijos. Vidmantų vėjo elektrinės darbą stebėjo ir analizavo įvairios organizacijos. Nuolatinis jos darbo parametrų fiksavimas, analizė ir jos rezultatai leido padaryti neginčijamą išvadą – Lietuvos pajūrio vėjai ir teritorijos yra palankūs vėjo elektrinių statybai. Ši išvada yra nepaprastai svarbi gamintojams ir tiekėjams, bankams kreditoriams, investitoriams ir Energetikos sistemos planuotojams.

Jau pirmieji Vydmantų VE darbo rezultatai ir analizių išvados buvo panaudotos pirmojo Lietuvoje Vėjo elektrinių parko statybos pagrindimui, finansavimui, projektavimui bei statybai. 2006 m. spalio 11 d. į Lietuvos energetikos sistemos 110 kV perdavimo tinklo atkarpą Palanga – Šventoji buvo įjungta pirmoji iš 15 UAB „Vėjų spektras“ parko „E-70“ tipo vėjo elektrinių.

Lietuvoje veikia Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje pagamintos vėjo jėgainės.

Nacionalinio elektros energijos gamybos ir vartojimo balanso duomenys

2019 m. Lietuvoje buvo pagaminta tiek teravatvalandžių elektros energijos (TWh)

Elektros energijos gamyba Lietuvoje Galia TWh
Vėjo elektrinės 1,453
prijungtos prie perdavimo tinklo 1,245
prijungtos prie skirstomųjų tinklų 0,208
Elektros energijos gamyba (Neto) 3,64
Kiti atsinaujinantys energijos ištekliai 0,535
Elektrinės, kūrenamos biomase 0,233
Elektrinės, kūrenamos biodujomis 0,144
Saulės energijos elektrinės 0,084
Atliekų deginimo elektrinės 0,073
Hidroelektrinės 0,342
Kruonio HAE 0,584
Šiluminės elektrinės 0,726

Šaltiniai

  1. https://windeurope.org/policy/topics/economics/
  2. https://windeurope.org/policy/topics/economics/
  3. Trutnevis, Vladimiras. Vėjo energetika Lietuvoje. 2006 m. konferencijos pranešimas.
  4. https://www.litgrid.eu/index.php/energetikos-sistema/elektros-energetikos-sistemos-informacija/elektros-gamybos-ir-vartojimo-balanso-duomenys/2287

Nuorodos

  • Straipsnis Vakarų Eksprese apie vėjo jėgainių plėtrą Vakarų Lietuvoje
  • www.delfi.lt „S. Paulauskas: Lietuvą išgelbės ne nauja AE, o įdarbintas vėjas“ 2008-06-03

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 06 Lie, 2025 / 11:26

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Vėjo energija, Kas yra Vėjo energija? Ką reiškia Vėjo energija?

Vejo energija vejo kaip oro judejimo energija Apskaiciuota kad 1 3 Zeme pasiekiancios Saules energijos virsta vejo energija Tai 50 100 kartu daugiau uz energijos kiekį fotosintezes deka pereinantį į biomases energija Didzioji dalis tos energijos pasireiskia aukstuosiuose oro sluoksniuose kur nuolat pucia 160 km val greicio vejai Galu gale vejo energija del oro trinties virsta oro siluma Vejo jegaineVejo energetikaVejo jegaines prie Miones ezero Vokietijoje Vejo energetikoje vejo energija verciama į elektros energija panaudojant vejo turbinas Tai viena is maziausiai aplinkai kenkianciu energetikos saku 2005 m pasaulyje vejo energija sudare 1 proc arba 58 982 MW visos pagaminamos elektros energijos Pasinaudojant vejo turbinomis pagaminta elektra sudaro 47 proc Danijos 8 proc Ispanijos ir 4 3 proc Vokietijos elektros energijos Pasaulyje pagaminamos vejo energijos kiekis nuo 1999 m iki 2005 m isaugo keturis kartus Skirtingai nuo tradiciniu elektros energijos gamybos budu naudojant kieta skysta dujinį kura kuriam reikia didziuliu islaidu kad kuras butu isgautas is zemes gelmiu atveztas iki elektriniu sudegintas pasalinti pelenai isvalyti dumai įsildytas vanduo vandens ausyklose ir sumazintas atmosferos oro tersimas vejo elektrinems tokiu islaidu nereikia Vejo energija siandien yra pigiausias elektros energijos saltinis daugumoje pasaulio vietu Nesubsidijuojama sausumos vejo energija yra pigesne nei bet kuris kitas energijos saltinis įskaitant įprastus energijos gamybos saltinius tokius kaip anglis ir dujos Atsizvelgiant į tai jog tarsos sanaudos ir subsidijos nera įtrauktos į vertinima sausumoje esantis vejas daugumoje vietu Europoje ir pasaulyje vis tiek yra pats pigiausias energijos saltinis Mazdaug 75 visu vejo energijos projekto energijos sanaudu yra susijusios su isankstinemis islaidomis tokiomis kaip vejo turbinos pamatu elektros įrangos ir tinklo prijungimo islaidos Kita vertus eksploatavimo islaidos yra labai mazos palyginti su iskastinio kuro technologijomis kuriu net 40 70 islaidu per visa ju veikimo laipotarpį yra susijusios su degalais eksploatavimu ir prieziura Paprastai senuju vejo jegainiu parko gyvavimo laikas yra 20 metu nors Europos sajungoje yra projektu kurie veikia daugiau laiko Vejo energetika LietuvojePagrindinis straipsnis Vejo energetika Lietuvoje Istorija Vejo elektriniu konstravimo darbais Lietuvoje buvo susidometa praejusio amziaus astuntajame desimtmetyje Atsinaujinancios energijos saltiniu mokslinio tyrimo ir projektavimo konstravimo biuras Vejas UAB Vejas UAB Jegaine Kauno technologijos universitetas bande sukonstruoti lietuviskas 2 4 8 20 60 kW vejo elektrines taciau visos pastangos baigesi nesekmingai Sekmingiausiai dirbo triju vejo elektriniu 16 kW bendrosios galios eksperimentinis kompleksas Palangos kopose kuris silde gelbejimo stoties pastata AVEU tipo Astrachanes Rusija gamybos elektrines buvo pastatytos siekiant atlikti eksperimenta ir issiaiskinti kaip pajurio veju salygomis dirba vejo elektriniu sparnai pagaminti dykumu vandens keltuvams Eksperimentas baigesi nesekme audros metu visi sparnai buvo sulauzyti ir elektrines teko is kopu pasalinti Pirma vejo energetikos Lietuvoje galimybiu studija 1993 m paruose Lietuvos energetiku mokslo ir technikos draugija po Lietuvos vyriausybines delegacijos pazintinio vizito Vokietijos Siaures juros pakranciu objektuose Studija kurioje meteorologiniu stebejimu pagrindu buvo apskaiciuoti energetiniai vejo istekliai isanalizuotos gaminamu vejo elektriniu konstrukcijos paruosti pasiulymai eksperimentiniu vejo elektriniu įsigijimui ir ju pastatymo vietoms buvo pateikta tuometinei LR Pramones ir prekybos ministerijai Taciau pasiulymams eigos nebuvo duota ir vejo energetika palikta likimo valiai Pirmosios elektrines Roskou vejo elektriniu parkas Vakaru Teksase 2003 m Skuode pastatyta ir įjungta į bendrajį elektros tinkla is Danijos perkelta 160 kW vejo elektrine Ir nors ilga laika po pastatymo ji neveike del techniniu sutrikimu tai buvo Lietuvos vejo energetikos pradzia Jau 2004 m kovo 9 d Kretingos rajone į Lietuvos energetikos sistemos elektros tinkla buvo įjungta Vydmantu parodomoji vejo elektrine Tai buvo naujausios konstrukcijos Vokietijos kompanijos ENERCON GmbH gamybos 600 kW vejo elektrine E 40 kurios atsiradimui pagrinda padejo Kaisiadoriu ir Magdeburgo vyskupiju bendradarbiavimas Parodomoji Vydmantu vejo elektrine buvo projektuojama ir statoma laikantis visu Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agenturos rekomendaciju statant bet kurioje salyje pirmaja vejo elektrine Pagrindiniai reikalavimai buvo 1 Pirmoji salyje vejo elektrine turi buti pastatyta gerai matomoje ir lengvai prieinamoje aiksteleje kad kiekvienas besidomintis pilietis galetu prie jos prieiti ir apziureti pacia elektrine ir gretima teritorija Is informacinio stendo lankytojai turi gauti visa informacija apie vejo elektrines techninius rodiklius ir jos reiksme kovoje del CO2 ismetimo į atmosfera mazinimo gauti informacija apie vejo elektrines įjungima į elektros tinkla ir apie zemenauda elektrines sanitarines zonos plotuose apie sparnu sukimosi garso ir seselio poveikį zmogui ir pauksciams 2 Energetikos sistemos elektros tinklo personalas turi tureti galimybe bet kada kontroliuoti vejo elektrines gaminamos elektros energijos kokybe jos technologiniu sutrikimu poveikį elektros tinklo stabilumui ir pacios vejo elektrines reakcija į sisteminio elektros tinklo sutrikimus 3 Eksploatuojant pirmaja vejo elektrine turi buti iki galo isspresti santykiai tarp vejo elektrines savininko ir Energetikos sistemos dispeceriniu tarnybu reguliuojant vejo elektrines galinguma bei distancinio stabdymo ir paleidimo juridinį statusa ir atsakomybe 4 Vejo elektrines savininkas privalo vykdyti elektrines darbo monitoringa ir teikti informacija Respublikos mokslo projektavimo ir valstybinems įstaigoms duomenis kurie reikalingi tolimesniems darbams pleciant vejo elektriniu statybos apimtis 5 Pirmosios vejo elektrines savininkai privalo dalyvauti edukacineje programoje supazindinant jaunima nuo darzelinuku iki studentu su svariomis energijos gamybos technologijomis Visos sios Europos Komisijos Energetikos ir energetikos tinklo agenturos rekomendacijos buvo įvykdytos statant Vydmantu parodomaja vejo elektrine Si elektrine be zymiu sutrikimu isdirbo 20 500 val ir pagamino 4 1 mln kWh elektros energijos Vidmantu vejo elektrines darba stebejo ir analizavo įvairios organizacijos Nuolatinis jos darbo parametru fiksavimas analize ir jos rezultatai leido padaryti negincijama isvada Lietuvos pajurio vejai ir teritorijos yra palankus vejo elektriniu statybai Si isvada yra nepaprastai svarbi gamintojams ir tiekejams bankams kreditoriams investitoriams ir Energetikos sistemos planuotojams Jau pirmieji Vydmantu VE darbo rezultatai ir analiziu isvados buvo panaudotos pirmojo Lietuvoje Vejo elektriniu parko statybos pagrindimui finansavimui projektavimui bei statybai 2006 m spalio 11 d į Lietuvos energetikos sistemos 110 kV perdavimo tinklo atkarpa Palanga Sventoji buvo įjungta pirmoji is 15 UAB Veju spektras parko E 70 tipo vejo elektriniu Lietuvoje veikia Danijoje Vokietijoje Suomijoje pagamintos vejo jegaines Nacionalinio elektros energijos gamybos ir vartojimo balanso duomenys 2019 m Lietuvoje buvo pagaminta tiek teravatvalandziu elektros energijos TWh Elektros energijos gamyba Lietuvoje Galia TWhVejo elektrines 1 453prijungtos prie perdavimo tinklo 1 245prijungtos prie skirstomuju tinklu 0 208Elektros energijos gamyba Neto 3 64Kiti atsinaujinantys energijos istekliai 0 535Elektrines kurenamos biomase 0 233Elektrines kurenamos biodujomis 0 144Saules energijos elektrines 0 084Atlieku deginimo elektrines 0 073Hidroelektrines 0 342Kruonio HAE 0 584Silumines elektrines 0 726Saltiniaihttps windeurope org policy topics economics https windeurope org policy topics economics Trutnevis Vladimiras Vejo energetika Lietuvoje 2006 m konferencijos pranesimas https www litgrid eu index php energetikos sistema elektros energetikos sistemos informacija elektros gamybos ir vartojimo balanso duomenys 2287NuorodosStraipsnis Vakaru Eksprese apie vejo jegainiu pletra Vakaru Lietuvoje www delfi lt S Paulauskas Lietuva isgelbes ne nauja AE o įdarbintas vejas 2008 06 03

Naujausi straipsniai
  • Liepa 06, 2025

    Nekropolis prie Kremliaus sienos

  • Liepa 07, 2025

    Nekilnojamasis turtas

  • Liepa 07, 2025

    Nekeliamieji metai, prasidedantys trečiadienį

  • Liepa 06, 2025

    Nekeliamieji metai, prasidedantys pirmadienį

  • Liepa 06, 2025

    Nekeliamieji metai, prasidedantys ketvirtadienį

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje