Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Émile BenvenisteGimė 1902 m gegužės 27 d Alepas Osmanų imperijaMirė 1976 m spalio 3 d 74 metai Paryžius PrancūzijaVeikla
Emilis Benvenistas
| Émile Benveniste | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. gegužės 27 d. Alepas, Osmanų imperija |
| Mirė | 1976 m. spalio 3 d. (74 metai) Paryžius, Prancūzija |
| Veikla | kalbininkas, sociolingvistas, profesorius |
Emilis Benvenistas (pranc. Émile Benveniste, 1902 m. gegužės 27 d. Alepe, Osmanų imperijoje – 1976 m. spalio 3 d. Paryžiuje, Prancūzijoje) – Prancūzijos kalbininkas, vienas iškiliausių XX a. kalbininkų. Parašė daug indoeuropeistikos, bendrosios kalbotyros teorijos, kalbų tipologijos, leksikos ir gramatinės semantikos darbų.
Biografija
Gimė Alepe (tuometinėje Osmanų imperijoje) iš Apeninų pusiasalio kilusioje žydų šeimoje. Per penkis savo istorijos šimtmečius Benvenistų šeima judaizmui davė daug iškilių rabinų ir religinių veikalų autorių.
Tėvas E. Benvenistui buvo numatęs rabino ateitį, ir, kad gautų geresnį religinį išsilavinimą, išsiuntė sūnų į Marselį. Ten jaunuolis susipažino su įžymiu kalbininku indologu Silvanu Leviu ir su jo rekomendacija išvyko mokytis į Paryžių.
Paryžiuje mokėsi Sorbonoje ir Aukštojoje praktinėje mokykloje. T. Benvenistas – vienas žinomiausių A. Mejė (pranc. A. Meillet) mokinių. 1937 m. T. Benvenistas Prancūzijos kolegijoje pakeitė savo mokytoją ir ėjo profesoriaus pareigas. Nuo 1959 m. buvo Paryžiaus kalbininkų draugijos sekretorius.
Mokslinė veikla
Nepriklausydamas nė vienai didžiajai savo laikotarpio lingvistikos mokyklai, E. Benvenistas (dažniausiai tęsdamas A. Mejė kryptį) jungė struktūralizmo ir lyginamosios kalbotyros idėjas, bet, kitaip negu klasikiniai komparatyvistai (ar juo labiau klasikiniai struktūralistai), jis manė, kad kalbų struktūros ir evoliucijos tyrimai turi aprėpti platesnį dvasinės kultūros ir „kultūrinių koncepcijų“ kontekstą. Šiuo atžvilgiu E. Benvenisto darbai gali būti laikomi tiesioginiais dabartinių etnologinės, kognityvinės kalbotyros krypčių bei gramatinės tipologijos pirmtakais.
E. Benvenisto indėlis į indoeuropeistiką labai svarus, jis apibendrino indoeuropiečių šaknies struktūros dėsningumus ir aprašė indoeuropiečių vardažodžių darybos taisykles. Ypač daug dėmesio skyrė iranėnų, indoarijų ir anatolų kalboms, sudarė novatorišką „Indoeuropiečių socialinių terminų žodyną“ (1970), jame, remdamasis kalbų duomenimis, bandė rekonstruoti senųjų indoeuropiečių socialinę sistemą.
Įvairiais metais parašytuose nedideliuose darbuose (jie buvo surinkti į du apybraižų tomus „Bendrosios kalbotyros problemos“; 1966, 1974) jis apžvelgia platų kalbotyros teorijos klausimų spektrą, pateikia originalų, naujovišką požiūrį į daugybę problemų, pavyzdžiui, į kalbos lygių modelį, kalbos subjektyvumą, asmeninių įvardžių semantiką ir veiksmažodžio laikus, santykinių prijungiamųjų sakinių tipologiją ir kt. Šiuose darbuose padėti teoriniai deiksės (nurodymo), komunikacinės kalbos gramatikos, diskurso teorijų pagrindai ir pateikta daugybė kitų nuostatų, žyminčių tolimą nuo struktūralistinio kalbos modelio ir artėjimą prie „antropologinės“ kalbotyros. Kai kurios iš šių E. Benvenisto idėjų turi atgarsių vėlesniuose R. Jakobsono darbuose.
Pagrindiniai darbai
- Hittite et indo-européen : études comparatives
- Indo-European language and society
- Les infinitifs avestiques
- Langue, discours, société
- Origines de la formation des noms en indo-européen
- The Persian religion, according to the chief Greek texts
- Problèmes de linguistique générale
- Le Vocabulaire des institutions indo-européennes
- Inscriptions de bactriane extraits
Nuorodos
- Emilis Benvenistas – straipsnis iš Elektroninės žydų enciklopedijos (rusų k.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Emilis Benvenistas, Kas yra Emilis Benvenistas? Ką reiškia Emilis Benvenistas?
Emile BenvenisteGime 1902 m geguzes 27 d Alepas Osmanu imperijaMire 1976 m spalio 3 d 74 metai Paryzius PrancuzijaVeikla kalbininkas sociolingvistas profesorius Emilis Benvenistas pranc Emile Benveniste 1902 m geguzes 27 d Alepe Osmanu imperijoje 1976 m spalio 3 d Paryziuje Prancuzijoje Prancuzijos kalbininkas vienas iskiliausiu XX a kalbininku Parase daug indoeuropeistikos bendrosios kalbotyros teorijos kalbu tipologijos leksikos ir gramatines semantikos darbu BiografijaGime Alepe tuometineje Osmanu imperijoje is Apeninu pusiasalio kilusioje zydu seimoje Per penkis savo istorijos simtmecius Benvenistu seima judaizmui dave daug iskiliu rabinu ir religiniu veikalu autoriu Tevas E Benvenistui buvo numates rabino ateitį ir kad gautu geresnį religinį issilavinima issiunte sunu į Marselį Ten jaunuolis susipazino su įzymiu kalbininku indologu Silvanu Leviu ir su jo rekomendacija isvyko mokytis į Paryziu Paryziuje mokesi Sorbonoje ir Aukstojoje praktineje mokykloje T Benvenistas vienas zinomiausiu A Meje pranc A Meillet mokiniu 1937 m T Benvenistas Prancuzijos kolegijoje pakeite savo mokytoja ir ejo profesoriaus pareigas Nuo 1959 m buvo Paryziaus kalbininku draugijos sekretorius Moksline veiklaNepriklausydamas ne vienai didziajai savo laikotarpio lingvistikos mokyklai E Benvenistas dazniausiai tesdamas A Meje kryptį junge strukturalizmo ir lyginamosios kalbotyros idejas bet kitaip negu klasikiniai komparatyvistai ar juo labiau klasikiniai strukturalistai jis mane kad kalbu strukturos ir evoliucijos tyrimai turi aprepti platesnį dvasines kulturos ir kulturiniu koncepciju konteksta Siuo atzvilgiu E Benvenisto darbai gali buti laikomi tiesioginiais dabartiniu etnologines kognityvines kalbotyros krypciu bei gramatines tipologijos pirmtakais E Benvenisto indelis į indoeuropeistika labai svarus jis apibendrino indoeuropieciu saknies strukturos desningumus ir aprase indoeuropieciu vardazodziu darybos taisykles Ypac daug demesio skyre iranenu indoariju ir anatolu kalboms sudare novatoriska Indoeuropieciu socialiniu terminu zodyna 1970 jame remdamasis kalbu duomenimis bande rekonstruoti senuju indoeuropieciu socialine sistema Įvairiais metais parasytuose nedideliuose darbuose jie buvo surinkti į du apybraizu tomus Bendrosios kalbotyros problemos 1966 1974 jis apzvelgia platu kalbotyros teorijos klausimu spektra pateikia originalu naujoviska poziurį į daugybe problemu pavyzdziui į kalbos lygiu modelį kalbos subjektyvuma asmeniniu įvardziu semantika ir veiksmazodzio laikus santykiniu prijungiamuju sakiniu tipologija ir kt Siuose darbuose padeti teoriniai deikses nurodymo komunikacines kalbos gramatikos diskurso teoriju pagrindai ir pateikta daugybe kitu nuostatu zyminciu tolima nuo strukturalistinio kalbos modelio ir artejima prie antropologines kalbotyros Kai kurios is siu E Benvenisto ideju turi atgarsiu velesniuose R Jakobsono darbuose Pagrindiniai darbaiHittite et indo europeen etudes comparatives Indo European language and society Les infinitifs avestiques Langue discours societe Origines de la formation des noms en indo europeen The Persian religion according to the chief Greek texts Problemes de linguistique generale Le Vocabulaire des institutions indo europeennes Inscriptions de bactriane extraitsNuorodosEmilis Benvenistas straipsnis is Elektronines zydu enciklopedijos rusu k