Eduardas Turauskas (1896 m. spalio 30 d. Endriejavas, Kretingos apskritis – 1966 m. rugsėjo 12 d. Paryžius, Prancūzija) – Lietuvos diplomatas, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas.
| Eduardas Turauskas | |
|---|---|
| Gimė | 1896 m. spalio 30 d. Endriejavas, Kretingos apskritis |
| Mirė | 1966 m. rugsėjo 12 d. (69 metai) Paryžius |
| Tėvai | Antanas ir Petronėlė Turauskai |
| Veikla | diplomatas, visuomenės veikėjas, žurnalistas, redaktorius |
| Alma mater | Fribūro universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
Biografija
Gimė Antano ir Petronėlės Turauskų šeimoje. Iš pradžių (nuo 1911 m. iki 1914 m.) mokėsi Telšių gimnazijoje ir baigė 6 klases. Vėliau, vykstant Pirmajam pasauliniam karui, pasitraukė Bobruiską, vėliau – Saratovą, ten baigė dar dvejas klases.1917 m. baigė Voronežo lietuvių gimnaziją, Petrapilio universitete studijavo teisę.
1918 m. grįžo į Lietuvą, išrinktas į Katalikų veikimo centro valdybą, aktyviai veikė visoje Žemaitijoje. 1918-1919 m. Spaudos biuro redakcinio skyriaus vedėjas. Nuo 1919 m. Fribūro universitete studijavo teisę ir filosofiją. 1921-1923 m. – Lietuvos pasiuntinybės Berne sekretorius. 1923–1926 m. gaudamas Užsienio reikalų ministerijos stipendiją, studijavo Paryžiaus universiteto Teisės fakultete, apgynė teisės mokslų disertaciją, suteiktas daktaro laipsnis.
1926 m. Trečiojo Seimo ir 1936 m. Ketvirtojo Seimo atstovas. 1927-1928 m. dienraščio „Rytas“ vyriausias redaktorius, 1928-1934 m. – Eltos direktorius, 1934-1939 m. – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotinis Čekoslovakijai, Jugoslavijai ir Rumunijai, rezidencija Prahoje. Kartu studentų ateitininkų sąjungos ir ateitininkų federacijos pirmininkas. 1939–1940 m. Užsienio reikalų ministerijos Politikos departamento direktorius.
1940-1946 m. – nuolatinis delegatas prie Tautų Sąjungos ir pasiuntinybės patarėjas Berne. Pablogėjus sveikatai atsistatydino, nuo 1947 m. Čikagos lietuvių laikraščio „Draugas“ korespondentas Paryžiuje.
Spaudoje bendradarbiavo nuo 1912 m. Rašinius spausdino leidiniuose „Ateitis“, „Ateities spinduliai“, „Lietuvos balsas“, „Lietuvos aidas“, „Naujoji Romuva“, „Bangos“, „Mūsų laikraštis“, „Mūsų rytojus“, „Židinys“, „Darbininkas“, „2000 metrų“ ir kt. Bendradarbiavo „Amerikos balso“, Vatikano radijo stotyse, Katalikų mokslo akademijos veikloje, buvo įvairių politinių asociacijų bei organizacijų, taip pat Vidurio ir Rytų Europos Laisvųjų žurnalistų asociacijos narys.
Bibliografija
Įvertinimas
1938 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinas
1935 m. – Rumunijos Karaliaus Karolio I 100-mečio medalis
1934 m. – Vengrijos Nuopelnų 2-ojo laipsnio ordinas
1934 m. – Estijos Respublikos Erelio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas
1934 m. – Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių 2-ojo laipsnio ordinas
1933 m. – Estijos Respublikos Erelio kryžiaus 3-čiojo laipsnio ordinas
1930 m. – Latvijos Respublikos Trijų žvaigždžių 3-čiojo laipsnio ordinas
1928 m. – Lietuvos Nepriklausomybės medalis
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Edvardas Turauskas, Kas yra Edvardas Turauskas? Ką reiškia Edvardas Turauskas?