Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
ශ්රී ලංකාව
Türkiyə
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Dzi provincija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kinijos tradicinė provincija: Dzi 冀州 | |
|---|---|
| Šalis | Kinija (Šansi) |
| Tautos | |
| Valstybės | , Dzin, , Vei |
Dzi provincija, Dzidžou (kin. 冀州, pinyin: Jìzhōu) – istorinis regionas, viena iš , egzistavęs Istorinės Kinijos šiaurinėje dalyje. Užėmė dabartinės Šansi provincijos pietinę dalį.
Nuo 110 m. pr. m. e. buvo Kinijos administracinis vienetas.
Geografija
Dzi provincija buvo į šiaurę nuo Geltonosios upės, kuri buvo skiriamoji riba nuo Ju provincijos (Vidurio lygumos) pietuose. Tai buvo kalnuotas kraštas, kur šiaurės-pietų kryptimi išsidėstę dvi lygiagrečios kalnų grandinės. Rytinė grandinė – Taihango kalnai atskyrė regioną nuo Šiaurės Kinijos lygumos (). Vakarinė grandinė buvo , už kurių buvo Geltonoji upė, čia irgi tapusi vakarine skiriamaja riba (nuo ).
Pagrindinė regiono upė – , kurios slėnis įsiterpęs tarp abiejų kalnų grandinių. Tai – derlingiausia regiono dalis. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Dzi provincija ribojosi su ir Jou provincijomis.
Istorija
Valstybės
Nepaisant geografinio artumo Vidurio lygumai, Dzi provincija nuo seno buvo gyvenama tautų, kurias Vidurio lygumos gyventojai laikė barbarais ir įvardijo , t. y. šiauriniais di. Manoma, kad tai buvo proto-tiurkiškos tautos, giminingos vėliau minimiems šiongnu. II tūkst. pr. m. e. šios tautos suformavo galingą konfederaciją, kuri nuolat kėlė grėsmę Vidurio lygumos dinastijoms – Sia ir Šangams. Ši konfederacija tuometiniuose kinų šaltiniuose buvo minima kaip , t. y. „velnių šalis“. Užfiksuota, kad Šangų karalius sutramdė jų grėsmę, tačiau vėlesni šaltiniai vėl mini Guifango antpuolius.
Džou dinastijos laikais svarbiausia regiono valstybė buvo Dzin (kin. 晉國, pinyin: Jìnguó), kuri jau buvo sinizuota, tačiau ir toliau kovojo su grėsmingomis vietos gentimis. Vakarų Džou laikais nukariavusi smulkias vietos karalystes ir gentis, ji tapo stipriausia Kinijos karalyste, turėjusia hegemoniją ir Vidurio lygumoje, t. y. į pietus nuo Geltonosios upės. Tačiau vidaus nesutarimai suskaldė karalystę, ir jos teritorijos buvo padalintos tarp trijų klanų. Taip 453 m. pr. m. e. Dzin suskilo į Han, ir Vei karalystes. Dzi regioną dalijosi Džao (šiaurėje) ir Vei (piečiau).
227 m. pr. m. e. Čin užėmė Džao, o 225 m. pr. m. e. – Vei.
Dzi istorinis regionas priklausė iš pradžių Čin, vėliau Han dinastijų Kinijai. 110 m. pr. m. e. Han imperijoje sukūrus 13 provincijų, beveik visas regionas buvo priskirtas . Tuo pat metu sukurta ir , tačiau ji apėmė teritorijas ne Dzi regione, o gerokai ryčiau, t. y. .
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dzi provincija, Kas yra Dzi provincija? Ką reiškia Dzi provincija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Kinijos tradicine provincija Dzi 冀州Salis Kinija Sansi TautosValstybes Dzin Vei Dzi provincija Dzidzou kin 冀州 pinyin Jizhōu istorinis regionas viena is egzistaves Istorines Kinijos siaurineje dalyje Uzeme dabartines Sansi provincijos pietine dalį Nuo 110 m pr m e buvo Kinijos administracinis vienetas GeografijaDzi provincija buvo į siaure nuo Geltonosios upes kuri buvo skiriamoji riba nuo Ju provincijos Vidurio lygumos pietuose Tai buvo kalnuotas krastas kur siaures pietu kryptimi issideste dvi lygiagrecios kalnu grandines Rytine grandine Taihango kalnai atskyre regiona nuo Siaures Kinijos lygumos Vakarine grandine buvo uz kuriu buvo Geltonoji upe cia irgi tapusi vakarine skiriamaja riba nuo Pagrindine regiono upe kurios slenis įsiterpes tarp abieju kalnu grandiniu Tai derlingiausia regiono dalis Siaureje ir siaures rytuose Dzi provincija ribojosi su ir Jou provincijomis IstorijaValstybes Nepaisant geografinio artumo Vidurio lygumai Dzi provincija nuo seno buvo gyvenama tautu kurias Vidurio lygumos gyventojai laike barbarais ir įvardijo t y siauriniais di Manoma kad tai buvo proto tiurkiskos tautos giminingos veliau minimiems siongnu II tukst pr m e sios tautos suformavo galinga konfederacija kuri nuolat kele gresme Vidurio lygumos dinastijoms Sia ir Sangams Si konfederacija tuometiniuose kinu saltiniuose buvo minima kaip t y velniu salis Uzfiksuota kad Sangu karalius sutramde ju gresme taciau velesni saltiniai vel mini Guifango antpuolius Dzou dinastijos laikais svarbiausia regiono valstybe buvo Dzin kin 晉國 pinyin Jinguo kuri jau buvo sinizuota taciau ir toliau kovojo su gresmingomis vietos gentimis Vakaru Dzou laikais nukariavusi smulkias vietos karalystes ir gentis ji tapo stipriausia Kinijos karalyste turejusia hegemonija ir Vidurio lygumoje t y į pietus nuo Geltonosios upes Taciau vidaus nesutarimai suskalde karalyste ir jos teritorijos buvo padalintos tarp triju klanu Taip 453 m pr m e Dzin suskilo į Han ir Vei karalystes Dzi regiona dalijosi Dzao siaureje ir Vei pieciau 227 m pr m e Cin uzeme Dzao o 225 m pr m e Vei Dzi istorinis regionas priklause is pradziu Cin veliau Han dinastiju Kinijai 110 m pr m e Han imperijoje sukurus 13 provinciju beveik visas regionas buvo priskirtas Tuo pat metu sukurta ir taciau ji apeme teritorijas ne Dzi regione o gerokai ryciau t y