Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 48 š pl 24 4 r ilg 54 800 š pl 24 067 r ilg 54 800 24 067 Dubravos miške prie Vaišvydavos Medyje išskobtos A Matučio
Dubravos miškai
54°48′ š. pl. 24°4′ r. ilg. / 54.800°š. pl. 24.067°r. ilg.
Dubravos miškai – miškai Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, į pietryčius nuo Kauno, prie Kauno marių.
Miškuose yra Dubravos rezervatinė apyrubė.
Geografija
Plotas 5750 ha, mišku apaugę 4951 ha. Valstybinės reikšmės miškų plotas 5600 ha. Dubravos miškai priklauso Dubravos eksperimentinei–mokomajai miškų urėdijai. Susideda iš , Dubravos, , , , , , , miškų.
Iš miškų išteka Nemuno intakai Žaisa, , Dubrius ir Jiesios intakas Vyčius. Yra 17 km asfaltuotų, 56 km žvyruotų ir 39 km natūralaus grunto kelių.
Masyvas banguotoje limnoglacialinėje lygumoje. Prie Kauno marių yra stačių šlaitų ir griovų, susiformavusių senose Nemuno terasose. Masyvo pietinė ir pietvakarinė dalis nusausinta. Augavietės: nederlingos, derlingos ir labai derlingos normalaus drėgnumo bei laikinai užmirkusios, derlingos šlaitinės, nederlingos pelkinės.
Medynai
2 % miškų yra rezervatiniai, 28 % ekosistemų apsaugos, 20 % rekreaciniai, 14 % įvairūs apsauginiai, 36 % ūkiniai. Kultūrinės kilmės medynų 20 %. Eglynų yra 42 %, pušynų 41 %, juodalksnynų 6 %, ąžuolynų 4 %, baltalksnynų 2 %, uosynų, maumedynų, drebulynų po 1 %, įvairių kitų introdukuotų rūšių 2 %. Jaunuolynai sudaro 19 %, pusamžiai medynai 39 %, bręstantys medynai 29 %, brandūs medynai 13 %. Medynų vidutinis amžius 59 m., vidutinis bonitetas l,6, vidutinis skalsumas 0,76, tūris 269 m³/ha. Kasmet priauga 4,5 m³/ha. Dar XIX a. pr. valstybiniai miškai sudarė apie 4000 ha, o privatūs tik apie 500 ha.
Nuo XX a. septintojo dešimtmečio pradžios pradėtas kurti ir ligi šiol formuojamas Lietuvos miško parkas. Įveisti labai įvairūs ir sudėtingos rūšinės bei erdvinės struktūros Kauno marių šlaitų želdiniai.
Gyvūnija
Medžiojamų gyvūnų nedaug. 1954 m. buvo introdukuoti dėmėtieji elniai, iš jų susiformavo vietinė populiacija, kuri XX a. pab. dėl brakonieriavimo ir kryžminimosi su tauriaisiais elniais baigė išnykti.
Mokslo tyrimai
Dubravos miškai naudojami kaip tyrinėjimų ir mokomoji bazė. Miškų šiaurinėje dalyje yra didžiausia Lietuvos miškininkų gyvenvietė – Girionys; joje įsikūręs Lietuvos miškų institutas, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija ir Dubravos eksperimentinės miškų urėdijos centras. Yra dekoratyvinių augalų medelynas, Dubravos arboretumas, Miško sėklininkystės centras, Miškų apsaugos stotis.
Istorija
1957–1991 m. veikė Dubravos miškų tyrimo stotis. Ji priklausė Lietuvos miškų institutui. Centras – Girionys. Stočiai nuo 1964 m. priklausė Dubravos bandymų parodomasis miškų ūkis, apie 13 000 ha miškų (Dubravos, Girionių, Kauspiškių, Laumenų ir kt. miškai, suskirstyti į 7 girininkijas) ir nuo 1969 m. – Lietuvos miško selekcijos ir sėklininkystės centras. Pastarasis turėjo arboretumą ir pavyzdinį apie 80 ha dekoratyvinių augalų medelyną, juose augino apie 1000 rūšių ir formų medžių bei krūmų.
Stotyje buvo tiriami sėklinių plantacijų veisimo, svarbiausių medžių rūšių sodmenų auginimo būdai, medžių introdukavimo ir aklimatizavimo, kovos su miško ligomis metodai bei priemonės. Selekcijos ir sėklininkystės centras atestuodavo Lietuvos miškų , augino skiepytus medelius sėklinėms plantacijoms veisti ir rūšinius bei elitinius sodmenis. 1991 m. stotis perorganizuota į Dubravos eksperimentinę mokomąją miškų urėdiją.
Direktoriai: (1957–1966 m.), Albertas Vasiliauskas (1966–1991 m.).
Gervėnupio miške yra 2 archeologiniai paminklai: Samylų piliakalnis ir Pakalniškių piliakalnis. Dubravos miške yra botaninis gamtos paveldo objektas – Dubravos dvyniai. 1944–1946 m. Dubravos miškuose veikė Didžiosios kovos apygardos Dubravos rinktinės, 1947–1949 m. Tauro apygardos Birutės rinktinės partizanai.
Literatūra
- Poilsis Dubravos urėdijos miškuose (sud. Vytautas Ribikauskas). – Kaunas: Lututė, 2006. – 32 p.: iliustr. – ISBN 9955-692-20-0
Šaltiniai
- Algirdas Brukas, . Dubravos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 174 psl.
- Albertas Vasiliauskas. Dubravos miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 174 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dubravos miškai, Kas yra Dubravos miškai? Ką reiškia Dubravos miškai?
54 48 s pl 24 4 r ilg 54 800 s pl 24 067 r ilg 54 800 24 067 Dubravos miske prie Vaisvydavos Medyje isskobtos A Matucio eiles Ir niekur tiek laimes tiek saules nera kaip girioj siluos Lietuvos Kelmyne prie Roku Misko Kelmyno kaimo Dubravos miskai miskai Kauno rajono savivaldybes teritorijoje į pietrycius nuo Kauno prie Kauno mariu Miskuose yra Dubravos rezervatine apyrube GeografijaDvyniai Plotas 5750 ha misku apauge 4951 ha Valstybines reiksmes misku plotas 5600 ha Dubravos miskai priklauso Dubravos eksperimentinei mokomajai misku uredijai Susideda is Dubravos misku Is misku isteka Nemuno intakai Zaisa Dubrius ir Jiesios intakas Vycius Yra 17 km asfaltuotu 56 km zvyruotu ir 39 km naturalaus grunto keliu Masyvas banguotoje limnoglacialineje lygumoje Prie Kauno mariu yra staciu slaitu ir griovu susiformavusiu senose Nemuno terasose Masyvo pietine ir pietvakarine dalis nusausinta Augavietes nederlingos derlingos ir labai derlingos normalaus dregnumo bei laikinai uzmirkusios derlingos slaitines nederlingos pelkines Medynai2 misku yra rezervatiniai 28 ekosistemu apsaugos 20 rekreaciniai 14 įvairus apsauginiai 36 ukiniai Kulturines kilmes medynu 20 Eglynu yra 42 pusynu 41 juodalksnynu 6 azuolynu 4 baltalksnynu 2 uosynu maumedynu drebulynu po 1 įvairiu kitu introdukuotu rusiu 2 Jaunuolynai sudaro 19 pusamziai medynai 39 brestantys medynai 29 brandus medynai 13 Medynu vidutinis amzius 59 m vidutinis bonitetas l 6 vidutinis skalsumas 0 76 turis 269 m ha Kasmet priauga 4 5 m ha Dar XIX a pr valstybiniai miskai sudare apie 4000 ha o privatus tik apie 500 ha Nuo XX a septintojo desimtmecio pradzios pradetas kurti ir ligi siol formuojamas Lietuvos misko parkas Įveisti labai įvairus ir sudetingos rusines bei erdvines strukturos Kauno mariu slaitu zeldiniai GyvunijaMedziojamu gyvunu nedaug 1954 m buvo introdukuoti demetieji elniai is ju susiformavo vietine populiacija kuri XX a pab del brakonieriavimo ir kryzminimosi su tauriaisiais elniais baige isnykti Mokslo tyrimaiDubravos miskai naudojami kaip tyrinejimu ir mokomoji baze Misku siaurineje dalyje yra didziausia Lietuvos miskininku gyvenviete Girionys joje įsikures Lietuvos misku institutas Kauno misku ir aplinkos inzinerijos kolegija ir Dubravos eksperimentines misku uredijos centras Yra dekoratyviniu augalu medelynas Dubravos arboretumas Misko seklininkystes centras Misku apsaugos stotis Istorija1957 1991 m veike Dubravos misku tyrimo stotis Ji priklause Lietuvos misku institutui Centras Girionys Stociai nuo 1964 m priklause Dubravos bandymu parodomasis misku ukis apie 13 000 ha misku Dubravos Girioniu Kauspiskiu Laumenu ir kt miskai suskirstyti į 7 girininkijas ir nuo 1969 m Lietuvos misko selekcijos ir seklininkystes centras Pastarasis turejo arboretuma ir pavyzdinį apie 80 ha dekoratyviniu augalu medelyna juose augino apie 1000 rusiu ir formu medziu bei krumu Stotyje buvo tiriami sekliniu plantaciju veisimo svarbiausiu medziu rusiu sodmenu auginimo budai medziu introdukavimo ir aklimatizavimo kovos su misko ligomis metodai bei priemones Selekcijos ir seklininkystes centras atestuodavo Lietuvos misku augino skiepytus medelius seklinems plantacijoms veisti ir rusinius bei elitinius sodmenis 1991 m stotis perorganizuota į Dubravos eksperimentine mokomaja misku uredija Direktoriai 1957 1966 m Albertas Vasiliauskas 1966 1991 m Gervenupio miske yra 2 archeologiniai paminklai Samylu piliakalnis ir Pakalniskiu piliakalnis Dubravos miske yra botaninis gamtos paveldo objektas Dubravos dvyniai 1944 1946 m Dubravos miskuose veike Didziosios kovos apygardos Dubravos rinktines 1947 1949 m Tauro apygardos Birutes rinktines partizanai LiteraturaPoilsis Dubravos uredijos miskuose sud Vytautas Ribikauskas Kaunas Lutute 2006 32 p iliustr ISBN 9955 692 20 0SaltiniaiAlgirdas Brukas Dubravos miskai Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 174 psl Albertas Vasiliauskas Dubravos miskai Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 174 psl