Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Dramblio Kaulo Kranto geografija Dramblio Kaulo Kranto valstybės geografinių sąlygų aprašymas Dramblio Kaulo Kranto topo
Dramblio Kaulo Kranto geografija
Dramblio Kaulo Kranto geografija – Dramblio Kaulo Kranto valstybės geografinių sąlygų aprašymas.
Padėtis
Dramblio Kaulo Krantas yra valstybė Vakarų Afrikos pietinėje dalyje, Atlanto vandenyno pakrantėje, kultūriniame-geografiniame Gvinėjos regione. Tai 70 pagal plotą šalis pasaulyje ir viena iš mažesnių Afrikoje. Ribojasi šiaurėje su Maliu (599 km) ir Burkina Fasu (545 km), rytuose su Gana (720 km), vakaruose su Liberija (778 km) ir Gvinėja (816 km). Bendras sausumos sienų ilgis – 3458 km.
Pietuose Dramblio Kaulo Krantas turi 515 km pakrantę su Atlanto vandenynu (Gvinėjos įlanka). Krantas mažai vingiuotas; vakaruose aukštas, uolėtas, rytuose lėkštas, yra lagūnų (didžiausios Ebrijė, Abi) ir nerijų.
Kraštiniai taškai
- šiaurėje – pasienio taškas su Maliu prie upės netoli Dubaso gyvenvietės ();
- pietuose – vandenyno pakrantė Liberijos pasienyje, į rytus nuo Palmių kyšulio, šalia Bubrė kaimo ();
- vakaruose – pasienio taškas su Liberija netoli Kahibli kaimo, Sestoso upės pakrantėje ();
- rytuose – pasienio taškas su Gana į pietryčius nuo Tambio gyvenvietės ().
Paviršius
Dramblio Kaulo Kranto geologinį pagrindą sudaro prekambro kristalinis pamatas, kuriame vyrauja granitai. Šalies paviršius palaipsniui kyla nuo vandenyno einant gilyn į žemyną. Šiaurinėje dalyje būdinga ~300 m aukščio plynaukštė su pavieniais kalnais (500–800 m). Vakaruose, Liberijos ir Gvinėjos pasienyje tuo tarpu iškilę . Juose stūkso aukščiausia šalies vieta – Nimbos kalnas (1752 m). Apie ketvirtadalį ploto užima pakrantės lyguma – vakaruose ji siauresnė, o rytuose išplatėja iki 200 km. Pakrantė išraižyta lagūnų ir smėlio nerijų.
Šalis yra seismiškai stabilioje srityje.
Klimatas
Klimatas Dramblio Kaulo Kranto pietinėje dalyje jūrinis ekvatorinis, šiaurėje – musoninis subekvatorinis. Šiaurinėje dalyje sausrymetis tęsiasi nuo lapkričio iki kovo, žiemą nuo Sacharos dykumos pučia vėjas harmatanas. Lietingasis metas trunka nuo balandžio iki spalio: šiaurės rytuose ir centrinėje dalyje vidutiniškai iškrinta 1100 mm kritulių per metus, šiaurės vakaruose – apie 1500 mm. Dramblio Kaulo Kranto šiaurė yra vėsesnė ir sausesnė, negu pietinė dalis. Piečiau 8 ° šiaurės platumos stebimi du lietingieji laikotarpiai: nuo gegužės iki liepos ir kiek mažiau spalį ir lapkritį. Abidžane per metus iškrinta ~1900 mm kritulių, tačiau skirtingose pakrantės vietose kritulių kiekis ganėtinai įvairuoja. Drėgniausia yra Nimbos kalnuose, kur nėra sausrų laikotarpio ir per metus iškrinta ~2000 mm kritulių.
Šalies pietuose ištisus metus laikosi labai panaši oro temperatūra – apie 25–27 °C. Einant šiaurėn temperatūros darosi kiek kontrastingesnės. Paros temperatūros svyravimo amplitudė didėja šiaurės kryptimi nuo 5–8 °C iki 14–15 °C.
Hidrografija
Visos šalies upės priklauso Atlanto vandenyno baseinui. Iš šiaurės į pietus per Dramblio Kaulo Krantą link vandenyno teka Komoė (su , , ), Bandama (su ), Sasandra, Kavali, Bija, , Sestoso aukštupys. Šiaurės rytuose Ganos pasieniu teka Juodoji Volta (Voltos baseinas), o šiaurine dalimi – keletas Nigerio baseino upių (, ). Upėms būdingi ženklūs vandens lygio svyravimai; laivuojamos tik žemupių ruožuose. Yra krioklių, slenksčių.
Bandama patvenkta, sudarytas didelis Kosu tvenkinys, užtvenkus Sasandrą – Bujo tvenkinys, užtvenkus Biją – . Pakrantėje gausu lagūnų: Ebrijė, , Digbvės, Fresko, Tagbos, , Tendo.
Dirvožemiai
Dirvožemiai miškų juostoje daugiausia lateritiniai . Pietuose būdingi prastai drenuojami geltoni pelkiniai dirvožemiai. Savanose – silicio ir molio turinčios skurdžios dirvos.
Gyvoji gamta
Miškai dengia 32,7 % Dramblio Kaulo Kranto teritorijos (2018 m.). Visžalių atogrąžų miškų juosta driekiasi per pietinę ir vakarinę šalies dalis – joje vyrauja , juodmedis. Pakrantėje daugiausia veši mangrovės, šiaurėje plyti aukštažolės savanos, paupiuose auga galeriniai miškai. Išskiriami šie ekoregionai: Rytų Gvinėjos miškai (pietūs), Gvinėjos kalnų miškai (Nimbos kalnai), Vakarų Gvinėjos žemumų miškai (pietvakariai), Gvinėjos miškasavanių mozaika (vidurinė dalis), Vakarų Sudano savana (šiaurė), Gvinėjos mangrovės (pakrantė).
Miškų juostoje būdinga Gvinėjos miškų juostos gyvūnija, tačiau stambių kanopinių maža (bongos, nykštukinės antilopės, geltonnugaris dukeriai, , krūmyninės kiaulės. Savanose yra ~10 antilopių rūšių, hienų, šakalų, afrikinių buivolų, liūtų, afrikinių dramblių (ypač, Komoės nacionaliniame parke, kur yra ir leopardų, žaliųjų markatų, virš 20 šernų rūšių). Nimbos kalnai pasižymi mažųjų hipopotamų, šimpanzių populiacijomis. Šalyje taip pat gyvena krokodilų, vėžlių, gyvačių; gausu musių cėcė. Aptikta >700 paukščių rūšių (, antys, flamingai, , gegutės, , karūnuotosios gervės, stručiai, žakanos, kiaurasnapiai ir kiti gandrai, marabu, garniai, ibiai, sekretoriai, ragasnapiai ir daug kitų). Pakrantėse yra koralų rifų, plaukioja rykliai, rajos, jūriniai vėžliai.
Saugomos teritorijos užima apie 22,88 % Dramblio Kaulo Kranto ploto. seniausias šalyje (įkurtas 1953 m.), Komoės, Tajaus nacionaliniai ir Nimbos kalno gamtos rezervatas – UNESCO pasaulio paveldo objektai. Ramsaro konvencijos saugomos 6 vietovės (plotas 1273,4 km²).
Pagrindinės ekologinės problemos: intensyvus miškų nykimas, buitinė, pramoninė, kalnakasybos vandens tarša.
Šaltiniai
- Côte d’Ivoire, The World Factbook, CIA.
- Dramblio Kaulo Krantas: gamta. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- Côte d’Ivoire. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
| Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dramblio Kaulo Kranto geografija, Kas yra Dramblio Kaulo Kranto geografija? Ką reiškia Dramblio Kaulo Kranto geografija?
Dramblio Kaulo Kranto geografija Dramblio Kaulo Kranto valstybes geografiniu salygu aprasymas Dramblio Kaulo Kranto topografinis zemelapisVandenyno pakranteVulkaninis Mano Danties Dent de Man atlikuonisPadetisDramblio Kaulo Krantas yra valstybe Vakaru Afrikos pietineje dalyje Atlanto vandenyno pakranteje kulturiniame geografiniame Gvinejos regione Tai 70 pagal plota salis pasaulyje ir viena is mazesniu Afrikoje Ribojasi siaureje su Maliu 599 km ir Burkina Fasu 545 km rytuose su Gana 720 km vakaruose su Liberija 778 km ir Gvineja 816 km Bendras sausumos sienu ilgis 3458 km Pietuose Dramblio Kaulo Krantas turi 515 km pakrante su Atlanto vandenynu Gvinejos įlanka Krantas mazai vingiuotas vakaruose aukstas uoletas rytuose lekstas yra lagunu didziausios Ebrije Abi ir neriju Krastiniai taskai siaureje pasienio taskas su Maliu prie upes netoli Dubaso gyvenvietes pietuose vandenyno pakrante Liberijos pasienyje į rytus nuo Palmiu kysulio salia Bubre kaimo vakaruose pasienio taskas su Liberija netoli Kahibli kaimo Sestoso upes pakranteje rytuose pasienio taskas su Gana į pietrycius nuo Tambio gyvenvietes PavirsiusDramblio Kaulo Kranto geologinį pagrinda sudaro prekambro kristalinis pamatas kuriame vyrauja granitai Salies pavirsius palaipsniui kyla nuo vandenyno einant gilyn į zemyna Siaurineje dalyje budinga 300 m aukscio plynaukste su pavieniais kalnais 500 800 m Vakaruose Liberijos ir Gvinejos pasienyje tuo tarpu iskile Juose stukso auksciausia salies vieta Nimbos kalnas 1752 m Apie ketvirtadalį ploto uzima pakrantes lyguma vakaruose ji siauresne o rytuose isplateja iki 200 km Pakrante israizyta lagunu ir smelio neriju Salis yra seismiskai stabilioje srityje Vaivorykste virs Komoes nacionalinio parko savanuKlimatasKlimatas Dramblio Kaulo Kranto pietineje dalyje jurinis ekvatorinis siaureje musoninis subekvatorinis Siaurineje dalyje sausrymetis tesiasi nuo lapkricio iki kovo ziema nuo Sacharos dykumos pucia vejas harmatanas Lietingasis metas trunka nuo balandzio iki spalio siaures rytuose ir centrineje dalyje vidutiniskai iskrinta 1100 mm krituliu per metus siaures vakaruose apie 1500 mm Dramblio Kaulo Kranto siaure yra vesesne ir sausesne negu pietine dalis Pieciau 8 siaures platumos stebimi du lietingieji laikotarpiai nuo geguzes iki liepos ir kiek maziau spalį ir lapkritį Abidzane per metus iskrinta 1900 mm krituliu taciau skirtingose pakrantes vietose krituliu kiekis ganetinai įvairuoja Dregniausia yra Nimbos kalnuose kur nera sausru laikotarpio ir per metus iskrinta 2000 mm krituliu Salies pietuose istisus metus laikosi labai panasi oro temperatura apie 25 27 C Einant siauren temperaturos darosi kiek kontrastingesnes Paros temperaturos svyravimo amplitude dideja siaures kryptimi nuo 5 8 C iki 14 15 C Navos krioklys Sasandros upejeBanko nacionalinio parko miskaiHidrografijaVisos salies upes priklauso Atlanto vandenyno baseinui Is siaures į pietus per Dramblio Kaulo Kranta link vandenyno teka Komoe su Bandama su Sasandra Kavali Bija Sestoso aukstupys Siaures rytuose Ganos pasieniu teka Juodoji Volta Voltos baseinas o siaurine dalimi keletas Nigerio baseino upiu Upems budingi zenklus vandens lygio svyravimai laivuojamos tik zemupiu ruozuose Yra kriokliu slenksciu Bandama patvenkta sudarytas didelis Kosu tvenkinys uztvenkus Sasandra Bujo tvenkinys uztvenkus Bija Pakranteje gausu lagunu Ebrije Digbves Fresko Tagbos Tendo DirvozemiaiDirvozemiai misku juostoje daugiausia lateritiniai Pietuose budingi prastai drenuojami geltoni pelkiniai dirvozemiai Savanose silicio ir molio turincios skurdzios dirvos Gyvoji gamtaMiskai dengia 32 7 Dramblio Kaulo Kranto teritorijos 2018 m Viszaliu atograzu misku juosta driekiasi per pietine ir vakarine salies dalis joje vyrauja juodmedis Pakranteje daugiausia vesi mangroves siaureje plyti aukstazoles savanos paupiuose auga galeriniai miskai Isskiriami sie ekoregionai Rytu Gvinejos miskai pietus Gvinejos kalnu miskai Nimbos kalnai Vakaru Gvinejos zemumu miskai pietvakariai Gvinejos miskasavaniu mozaika vidurine dalis Vakaru Sudano savana siaure Gvinejos mangroves pakrante Misku juostoje budinga Gvinejos misku juostos gyvunija taciau stambiu kanopiniu maza bongos nykstukines antilopes geltonnugaris dukeriai krumynines kiaules Savanose yra 10 antilopiu rusiu hienu sakalu afrikiniu buivolu liutu afrikiniu drambliu ypac Komoes nacionaliniame parke kur yra ir leopardu zaliuju markatu virs 20 sernu rusiu Nimbos kalnai pasizymi mazuju hipopotamu simpanziu populiacijomis Salyje taip pat gyvena krokodilu vezliu gyvaciu gausu musiu cece Aptikta gt 700 pauksciu rusiu antys flamingai gegutes karunuotosios gerves struciai zakanos kiaurasnapiai ir kiti gandrai marabu garniai ibiai sekretoriai ragasnapiai ir daug kitu Pakrantese yra koralu rifu plaukioja rykliai rajos juriniai vezliai Antilope Komoes nacionaliniame parke Saugomos teritorijos uzima apie 22 88 Dramblio Kaulo Kranto ploto seniausias salyje įkurtas 1953 m Komoes Tajaus nacionaliniai ir Nimbos kalno gamtos rezervatas UNESCO pasaulio paveldo objektai Ramsaro konvencijos saugomos 6 vietoves plotas 1273 4 km Pagrindines ekologines problemos intensyvus misku nykimas buitine pramonine kalnakasybos vandens tarsa SaltiniaiCote d Ivoire The World Factbook CIA Dramblio Kaulo Krantas gamta Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Cote d Ivoire Encyclopaedia Britannica Online www britannica com Vikiteka Dramblio Kaulo Kranto geografija vaizdine ir garsine medziagaSis straipsnis yra tapes savaites straipsniu