Krakių–Dotnuvos miškai

55°23′ š. pl. 23°46′ r. ilg. / 55.383°š. pl. 23.767°r. ilg. / 55.383; 23.767

Krakių-Dotnuvos miškai – miškai Kėdainių rajono savivaldybės teritorijoje, daugiausia Dotnuvos ir Krakių seniūnijose, 1,5 km į rytus nuo Krakių, 4 km į vakarus nuo Dotnuvos.

Geografija

Plotas 3280 ha, iš jų mišku apaugę 2910 ha. Susideda iš Dotnuvos, Medininkų, Pališkių ir Krakių miškų. Priklauso Kėdainių miškų urėdijos Dotnuvos girininkijai.

Mišku teka Smilgos baseino upės: Jaugila, Smilgaitis, Tranys, Girotakis. Reljefas lygus. Dirvožemiai vėlėniniai jauriniai glėjiški priemoliai.

Miške įsikūrę kaimai: Jankūnai, Girynė, Jaugilka, Apušrotas, Špitolpievis. Įsteigtas Dotnuvos-Josvainių biosferos poligonas.

Medynai

Miško augavietės labai derlingos laikinai įmirkusios. 82% miškų yra ūkiniai IV grupės, 17% apsauginiai III grupės, 1% ekosistemų apsaugos II grupės. Kultūrinės kilmės medynų 11%. Medynų vidutinis amžius 48 m., bonitetas 1,1, skalsumas 0,73, tūris 196 m³/ha. Kasmet priauga 3,6 m³/ha.

Medynas 1985 m. 2005 m.
beržynai 50 % 38%
eglynai 37 % 25%
drebulynai 7 % 13%
uosynai 1 % 8%
ąžuolynai 2 % 7%
baltalksnynai 2 % 6%
juodalksnynai 1 % 3%
jaunuolynai 21 % 25%
pusamžiai 47 % 26%
bręstantys 23 % 17%
brandūs 9 % 32%

Per metus vidutiniškai kertama apie 12 tūkst. ktm medienos, atkuriama apie 20 ha miškų, išugdoma apie 70 ha jaunuolynų.

Fauna

Miškuose gausu briedžių, šernų, yra stirnų, pasitaiko tauriųjų elnių. Čia sutinkami į raudonąją knygą įrašyti juodieji gandrai ir vidutiniai geniai, gausu bebrų.

Istorija

19441953 m. Krakių-Dotnuvos miškuose veikė Vyčio, nuo 1948 m. – Prisikėlimo apygardos, P. Lukšio, vėliau Maironio rinktinės partizanai. 1952 m. spalio 1 d. Padotnuvio kaime žuvo Prisikėlimo apygardos ir P. Lukšio rinktinės vadas Juozas Paliūnas (slap. Rytas).

vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Krakių–Dotnuvos miškai, Kas yra Krakių–Dotnuvos miškai? Ką reiškia Krakių–Dotnuvos miškai?