Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
54 55 35 61 š pl 23 40 5 07 r ilg 54 9265583 š pl 23 6680750 r ilg 54 9265583 23 6680750 Dievogalos Švento Jono upelisPa
Dievogalos Švento Jono upelis
54°55′35.61″ š. pl. 23°40′5.07″ r. ilg. / 54.9265583°š. pl. 23.6680750°r. ilg.
| Dievogalos Švento Jono upelis | |
|---|---|
Pažymėta buvusi šventvietė | |
| Ištakos | Dievogalos kaime |
| Žiotys | Nemunas |
| Šalys | Lietuva |
Dievogalos Švento Jono upelis – nedidelis upelis, šventvietė Kauno rajono savivaldybės teritorijoje, Dievogalos kaime, Nemuno slėnio pakraštyje, į pietus nuo kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai .
Istorija
Nuo seno upelis per senąsias Zapyškio kapines, pro koplyčią, tekėjo į Nemuną, o supylus kelio pylimą – išsiliejo lankose. Tikėta, kad upelio vanduo turi gydomųjų savybių. 1813 m. Dievogaloje lankęsis Teodoras Narbutas užrašė, kad per šventes, ypač per Jonines, prie Dievogalos Švento Jono upelio susirinkę žmonės melsdavosi, prausdavo nesveiką kūno vietą. XX a. viduryje dar buvo gausiai lankomas.
Būklė
Upelio vaga iš Dievogalos kaimo leidžiasi žemyn krūmais ir medžiais apaugusiu stačiu šlaitu į Zapyškio gyvenvietę, šalia sodybinių namų. Čia ji patenka tarp gyventojų apdirbamų sklypų, vaga ištiesinta, toliau – kanalizuota, sunkiai pastebima.
Buvusioje šventvietėje Zapyškyje 2013 m. pastatytas tiltelis ir informacinis stendas, senosiose kapinėse pažymėta tekėjusio upelio senoji vaga.
Etimologija
Upėvardis kildinamas nuo Dievogalos miestelio (< *Dievogalos upė). Kad gyvenvietės pavadinimas radosi anksčiau, nei upės rodo gyvenvietėms būdinga priesaga -gala.
- Upelis šalia sodybų
- Upelis leidžiasi šlaitu
- Upelis tekėdavo pro senųjų kapinių koplyčią
- Smulkus intakas upelio prieigose
Šaltiniai
- Vykintas Vaitkevičius. Dievogalos Švento Jono upelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 752 psl.
- Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 1–408
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Dievogalos Švento Jono upelis, Kas yra Dievogalos Švento Jono upelis? Ką reiškia Dievogalos Švento Jono upelis?
54 55 35 61 s pl 23 40 5 07 r ilg 54 9265583 s pl 23 6680750 r ilg 54 9265583 23 6680750 Dievogalos Svento Jono upelisPazymeta buvusi sventvieteIstakos Dievogalos kaimeZiotys NemunasSalys Lietuva Dievogalos Svento Jono upelis nedidelis upelis sventviete Kauno rajono savivaldybes teritorijoje Dievogalos kaime Nemuno slenio pakrastyje į pietus nuo kelio 140 Kaunas Zapyskis Sakiai IstorijaNuo seno upelis per senasias Zapyskio kapines pro koplycia tekejo į Nemuna o supylus kelio pylima issiliejo lankose Tiketa kad upelio vanduo turi gydomuju savybiu 1813 m Dievogaloje lankesis Teodoras Narbutas uzrase kad per sventes ypac per Jonines prie Dievogalos Svento Jono upelio susirinke zmones melsdavosi prausdavo nesveika kuno vieta XX a viduryje dar buvo gausiai lankomas BukleUpelio vaga is Dievogalos kaimo leidziasi zemyn krumais ir medziais apaugusiu staciu slaitu į Zapyskio gyvenviete salia sodybiniu namu Cia ji patenka tarp gyventoju apdirbamu sklypu vaga istiesinta toliau kanalizuota sunkiai pastebima Buvusioje sventvieteje Zapyskyje 2013 m pastatytas tiltelis ir informacinis stendas senosiose kapinese pazymeta tekejusio upelio senoji vaga EtimologijaUpevardis kildinamas nuo Dievogalos miestelio lt Dievogalos upe Kad gyvenvietes pavadinimas radosi anksciau nei upes rodo gyvenvietems budinga priesaga gala Upelis salia sodybu Upelis leidziasi slaitu Upelis tekedavo pro senuju kapiniu koplycia Smulkus intakas upelio prieigoseSaltiniaiVykintas Vaitkevicius Dievogalos Svento Jono upelis Visuotine lietuviu enciklopedija T IV Chakasija Dirziu kapinynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2003 752 psl Aleksandras Vanagas Lietuviu hidronimu etimologinis zodynas Vilnius Mokslas 1981 psl 1 408