Phoenix dactyliferaDatulinis finikas Phoenix dactylifera EgipteMokslinė klasifikacijaKaralystė Augalai Plantae Skyrius M
Datulinis finikas

Phoenix dactylifera | ||||||||||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Datulinis finikas (Phoenix dactylifera) Egipte | ||||||||||||||||
Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||
|
Datulinis finikas arba datulinė palmė (Phoenix dactylifera) – finikų (Phoenix) genties palmių (Arecaceae) rūšis. Auga Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų dykumų oazėse, taip pat yra natūralizuotas kitose pasaulio šalyse.
Augalo aprašymas
Užauga 15-25 m aukščio (gali siekti ir 30 m), neretai išauga su keliais kamienais. Lapai plunksniški, 3-5 m ilgio, sudaryti iš maždaug 150 lapelių. Šių lapelių ilgis 30 cm, plotis 2 cm. Visos lajos skersmuo gali siekti 6-10 m.
Tai yra dvinamiai augalai, egzistuoja vyriški ir moteriški medžiai. Natūraliai apdulkinami vėju, tačiau natūralus apdulkinimas įmanomas tik tuo atveju, jeigu kartu auga vienodas kieks vyriškų ir moteriškų augalų. Apdulkinant vienas vyriškas augalas (kuris neveda vaisių) gali apdulkinti ik 100 moteriškų augalų. Vaisius – datulė. Tai 3-7 cm ilgio ovalus kaulavaisis, susiformuojantis didelėse kekėse.
Palmės pradeda derėti 4-8 metų amžiaus, o gausius derlius pradeda duoti tik 7-10 metų. Iš vienos brandžios palmės priskinama 70–140 kg datulių per metus. Lėtai augantis augalas gali sulaukti ir 100 metų amžiaus.
Yra priskaičiuojami šimtai datulių , iš kurių yra keliolika pagrindinių, auginamų komerciškai. Jie skirstomi į tris grupes: minkštieji (Barhee, Halawy, Khadrawy, Medjool), pusiau sausi (Dayri, Deglet Nour, Zahdi) ir sausieji (Thoory).
Auginimo istorija
Fosilijų tyrimai parodo, kad šis augalas egzistavo prieš 50 mln. metų. Augalas prijaukintas labai seniai, nors dėl tikslios vietos nėra sutariama. Viena hipotezė jį sieja su Derlinguoju pusmėnuliu. Tačiau seniausi prijaukinto datulinio finiko pavyzdžiai (VIII tūkst. pr. m. e.) randami Mergarhoje (dab. Pakistanas) ir Rytų Arabijoje (VI tūkst. pr. m. e.).
Istoriniais laikais jis buvo auginamas Mesopotamijoje, Senovės Egipte ir Indo slėnyje. Augalas introdukuotas nederingose dykumų oazėse, kur tapo viena svarbausių kultūrų. Vėliau datulės išplito ir į Pietų Europą, o ispanų kolonizacijos laikais – į Meksiką ir Kaliforniją.
Su datuline palme susijusi kultūra
Datulinė palmė, žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos | |
---|---|
Nematerialusis pasaulio paveldas | |
Datulinės palmės vaisiai Egipte | |
Vieta | 2019: Bahreinas, Egiptas, Irakas, Jordanija, Kuveitas, Mauritanija, Marokas, Omanas, Palestina, Saudo Arabija, Sudanas, Tunisas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Jemenas 2022: Kataras |
Regionas** | ARB |
Įrašas | 2019-2022 |
Nuorodos | |
Nuoroda | |
Vikiteka: | Datulinis finikasVikiteka |
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. |
Datulinis finikas Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje turi didelę svarbą tūkstantmečius. Datulių vaisiai yra vienas svarbiausių regiono maisto produktų. Tai – vienas svarbiausių kultūrinų augalų Artimuosiuose rytuose, giliai įsišaknijęs vietos kultūroje, apie kurį kuriama poezija, dainos, vyksta šventės ir ritualai. Datulės simbolis aptinkamas Biblijoje, Korane, kituose šventuosiuose raštuose. Dėl savo svarbos ir tradicinių metodų 2019 m. su datuline palme susiję žinios, įgūdžiai, tradicijos ir praktikos buvo įrašytos į Nematerialiojo pasaulio paveldo sąrašą. Po papildymo 2022 m. šį elementą turi 15 valstybių.
Paprastai datulės auginamos dykumingose vietose, ir egzistuoja daug senovinių technologijų, susijusių su vadens aprūpinimu, tręšimu. Jos padėjo sukurti oazes dykumoje, o kartu simbiozę tarp žmogaus ir medžio.
Datulės vaisiai, gausūs gliukozės ir fruktozės, tūkstantmečius yra svarbus energijos šaltinis Artimuosiuose Rytuose. Jos gali būti valgomos vienos, įdarytos riešutais, iš jų gaminami saldumynai (pvz. ), (arab. دِبس = dibs), pasta ajwa, datulių cukrus, actas ir alkoholiniai gėrimai.
Tačiau naudojami ne tik datulų vaisiai. Maistui vartojami jauni lapeliai, žiedi ir pumpurai, tinkami salotoms. Iš datulės sėklų gaminamas pašaras gyvuliams, o iš sėklų išspaustas aliejus naudojamas kosmetikoje ir kaip muilas. Deginant sėklas gaunama medžio anglis. Iš medžio sulos gaminamas palmių sirupas, naudojamas maisto gamyboje.
Datulinio finiko lapai naudojami pastatų stogams dengti, vėduoklėms, krepšiams, demblių gamyboje. Kieti lapkočiai panaudojami kaip lazdos ar kartys. Iš lapų pluošto vejamos virvės. Vaisiakoččių kuokštai naudojami kaip šluotos. Mediena naudojama kurui, valčių gamybai, pastatų statybai.
Susiję tradicijos
Kitos į pasaulio paveldą įtrauktos žemdirbystės tradicijos pasaulyje:
- Arganas (2014, Marokas)
- Vynuogių auginimas Pantelerijos saloje (2014, Italija)
- (2019, Venesuela)
- Trumų ieškojimas kasimas (2021, Italija)
- (2022, Saudo Arabija)
- Tradicinis alyvmedžių auginimas (2023, Turkija)
- Damasko (Taifo) rožių auginimas (2024, Sirija / Saudo Arabija)
Išnašos
- Hodel, D.R.; Johnson, D.V. (2007). Imported and American Varieties of Dates (Phoenix Dactylifera) in the United States. University of California Agriculture and Natural Resources (UCANR). p. 13. ISBN 978-1-879906-78-5.
- „Medjool: A Date to Remember“. NPR. 17 October 2007.
- Krueger, Robert R. „Date Palm Genetic Resource Conservation, Breeding, Genetics, And Genomics In California“ (PDF). The Conference Exchange. Archived (PDF) from the original on 8 April 2023. Retrieved 26 March 2018.
- Kenoyer, Jonathan Mark; Heuston, Kimberley Burton (2005). The Ancient South Asian World. The World in Ancient Times. Oxford University Press. ISBN 978-0-19-522243-2.
- Tengberg, M. (November 2012). „Beginnings and early history of date palm garden cultivation in the Middle East“. Journal of Arid Environments. 86: 139–147.
- Date palm, knowledge, skills, traditions and practices
- Miller, CJ; Dunn, EV; Hashim, IB (2002). „Glycemic index of 3 varieties of dates“. Saudi Medical Journal. 23 (5): 536–8. PMID 12070575.
- Kiran, S (2014). „Floral Stalk on Date Palm: A New Discovery“. International Journal of Agricultural Research, Innovation and Technology. 4 (2): 53–54.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Datulinis finikas, Kas yra Datulinis finikas? Ką reiškia Datulinis finikas?
Phoenix dactyliferaDatulinis finikas Phoenix dactylifera EgipteMoksline klasifikacijaKaralyste Augalai Plantae Skyrius Magnolijunai Magnoliophyta Klase Lelijainiai Liliopsida Eile Arekieciai Arecales Seima Arekiniai Arecaceae Triba Phoeniceae Phoeniceae Gentis Finikas Phoenix Rusis Datulinis finikas Phoenix dactylifera Datulinis finikas arba datuline palme Phoenix dactylifera finiku Phoenix genties palmiu Arecaceae rusis Auga Siaures Afrikos ir Artimuju Rytu dykumu oazese taip pat yra naturalizuotas kitose pasaulio salyse Augalo aprasymasUzauga 15 25 m aukscio gali siekti ir 30 m neretai isauga su keliais kamienais Lapai plunksniski 3 5 m ilgio sudaryti is mazdaug 150 lapeliu Siu lapeliu ilgis 30 cm plotis 2 cm Visos lajos skersmuo gali siekti 6 10 m Tai yra dvinamiai augalai egzistuoja vyriski ir moteriski medziai Naturaliai apdulkinami veju taciau naturalus apdulkinimas įmanomas tik tuo atveju jeigu kartu auga vienodas kieks vyrisku ir moterisku augalu Apdulkinant vienas vyriskas augalas kuris neveda vaisiu gali apdulkinti ik 100 moterisku augalu Vaisius datule Tai 3 7 cm ilgio ovalus kaulavaisis susiformuojantis didelese kekese Palmes pradeda dereti 4 8 metu amziaus o gausius derlius pradeda duoti tik 7 10 metu Is vienos brandzios palmes priskinama 70 140 kg datuliu per metus Letai augantis augalas gali sulaukti ir 100 metu amziaus Yra priskaiciuojami simtai datuliu is kuriu yra keliolika pagrindiniu auginamu komerciskai Jie skirstomi į tris grupes minkstieji Barhee Halawy Khadrawy Medjool pusiau sausi Dayri Deglet Nour Zahdi ir sausieji Thoory Auginimo istorijaFosiliju tyrimai parodo kad sis augalas egzistavo pries 50 mln metu Augalas prijaukintas labai seniai nors del tikslios vietos nera sutariama Viena hipoteze jį sieja su Derlinguoju pusmenuliu Taciau seniausi prijaukinto datulinio finiko pavyzdziai VIII tukst pr m e randami Mergarhoje dab Pakistanas ir Rytu Arabijoje VI tukst pr m e Istoriniais laikais jis buvo auginamas Mesopotamijoje Senoves Egipte ir Indo slenyje Augalas introdukuotas nederingose dykumu oazese kur tapo viena svarbausiu kulturu Veliau datules isplito ir į Pietu Europa o ispanu kolonizacijos laikais į Meksika ir Kalifornija Su datuline palme susijusi kulturaDatuline palme zinios įgudziai tradicijos ir praktikosNematerialusis pasaulio paveldasDatulines palmes vaisiai EgipteVieta 2019 Bahreinas Egiptas Irakas Jordanija Kuveitas Mauritanija Marokas Omanas Palestina Saudo Arabija Sudanas Tunisas Jungtiniai Arabu Emyratai Jemenas 2022 KatarasRegionas ARBĮrasas 2019 2022NuorodosNuorodaVikiteka Datulinis finikasVikiteka Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Datulinis finikas Artimuosiuose Rytuose ir Siaures Afrikoje turi didele svarba tukstantmecius Datuliu vaisiai yra vienas svarbiausiu regiono maisto produktu Tai vienas svarbiausiu kulturinu augalu Artimuosiuose rytuose giliai įsisaknijes vietos kulturoje apie kurį kuriama poezija dainos vyksta sventes ir ritualai Datules simbolis aptinkamas Biblijoje Korane kituose sventuosiuose rastuose Del savo svarbos ir tradiciniu metodu 2019 m su datuline palme susije zinios įgudziai tradicijos ir praktikos buvo įrasytos į Nematerialiojo pasaulio paveldo sarasa Po papildymo 2022 m sį elementa turi 15 valstybiu Paprastai datules auginamos dykumingose vietose ir egzistuoja daug senoviniu technologiju susijusiu su vadens aprupinimu tresimu Jos padejo sukurti oazes dykumoje o kartu simbioze tarp zmogaus ir medzio Datules vaisiai gausus gliukozes ir fruktozes tukstantmecius yra svarbus energijos saltinis Artimuosiuose Rytuose Jos gali buti valgomos vienos įdarytos riesutais is ju gaminami saldumynai pvz arab د بس dibs pasta ajwa datuliu cukrus actas ir alkoholiniai gerimai Taciau naudojami ne tik datulu vaisiai Maistui vartojami jauni lapeliai ziedi ir pumpurai tinkami salotoms Is datules seklu gaminamas pasaras gyvuliams o is seklu isspaustas aliejus naudojamas kosmetikoje ir kaip muilas Deginant seklas gaunama medzio anglis Is medzio sulos gaminamas palmiu sirupas naudojamas maisto gamyboje Datulinio finiko lapai naudojami pastatu stogams dengti veduoklems krepsiams dembliu gamyboje Kieti lapkociai panaudojami kaip lazdos ar kartys Is lapu pluosto vejamos virves Vaisiakocciu kuokstai naudojami kaip sluotos Mediena naudojama kurui valciu gamybai pastatu statybai Susije tradicijos Dziovintos datules Maroke Kitos į pasaulio pavelda įtrauktos zemdirbystes tradicijos pasaulyje Arganas 2014 Marokas Vynuogiu auginimas Pantelerijos saloje 2014 Italija 2019 Venesuela Trumu ieskojimas kasimas 2021 Italija 2022 Saudo Arabija Tradicinis alyvmedziu auginimas 2023 Turkija Damasko Taifo roziu auginimas 2024 Sirija Saudo Arabija IsnasosHodel D R Johnson D V 2007 Imported and American Varieties of Dates Phoenix Dactylifera in the United States University of California Agriculture and Natural Resources UCANR p 13 ISBN 978 1 879906 78 5 Medjool A Date to Remember NPR 17 October 2007 Krueger Robert R Date Palm Genetic Resource Conservation Breeding Genetics And Genomics In California PDF The Conference Exchange Archived PDF from the original on 8 April 2023 Retrieved 26 March 2018 Kenoyer Jonathan Mark Heuston Kimberley Burton 2005 The Ancient South Asian World The World in Ancient Times Oxford University Press ISBN 978 0 19 522243 2 Tengberg M November 2012 Beginnings and early history of date palm garden cultivation in the Middle East Journal of Arid Environments 86 139 147 Date palm knowledge skills traditions and practices Miller CJ Dunn EV Hashim IB 2002 Glycemic index of 3 varieties of dates Saudi Medical Journal 23 5 536 8 PMID 12070575 Kiran S 2014 Floral Stalk on Date Palm A New Discovery International Journal of Agricultural Research Innovation and Technology 4 2 53 54