Elena Moncevičiūtė Eringienė

Elena Moncevičiūtė-Eringienė
Gimė	1927 m. kovo 20 d. Mančiai, Darbėnų valsčius
Mirė	2020 m. birželio 30 d. (93 metai) Vilnius
Sutuoktinis (-ė)	Kazys Ėringis
Veikla	gydytoja onkologė, imunologė
Organizacijos	Vilniaus universiteto Onkologijos institutas
Pareigos	profesorė
Išsilavinimas	habilituota biomedicinos mokslų daktarė
Alma mater	Vilniaus universitetas
Žinomas (-a) už	Navikų imunologijos pradininkė Lietuvoje ir naujos vėžio kilmės teorijos kūrėja

Elena Moncevičiūtė-Eringienė (1927 m. kovo 20 d. Mančiuose, Darbėnų valsčiuje – 2020 m. birželio 30 d. Vilniuje) – Lietuvos gydytoja onkologė, imunologė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė. Navikų imunologijos pradininkė Lietuvoje ir naujos vėžio kilmės teorijos kūrėja.

Biografija

1952 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. 1958 m. apgynė daktaro disertaciją „Mikrofloros kitimas asociacijose, gydant pūlinius peritonitus antibiotikais“. 1969 m. medicinos mokslų habilituota daktarė („Navikinių audinių imunobiologinių savybių kitimas, veikiant alkilinančiais preparatais“). 1991–1992 m. stažavo Ilinojaus universitete JAV.

1953–1957 m. dirbo Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institute ir Vilniaus klinikinės ligoninės Chirurgijos skyriuje. Nuo 1957 m. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (1957–1990 m. Onkologijos institutas, 1990–2002 m. Lietuvos onkologijos centras) mokslo darbuotoja. 1959–1972 m. vadovavo Patofiziologijos skyriui, 1974–1978 m. – Patofiziologijos laboratorijai, 1978–1997 m. – Imunologijos laboratorijai, 1997–2001 m. – Profilaktinės imunologijos laboratorijai. Nuo 1989 m. profesorė. Nuo 2001 m. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto profesorė konsultantė.

Mokslinė veikla

Tyrinėjo navikinių audinių imunobiologinių savybių kitimą veikiant juos alkilinančiais preparatais, taip pat ilgus metus tyrė natūralių antikūnų, neutralizuojančių endotoksiną, reikšmę organizmui ir navikiniam procesui. Pasiūlė žmogaus imuninės būklės 6 tipų klasifikaciją. Sukūrė testų sistemą imuninei būklei įvertinti. Pasiūlė prislopintos imuninės būklės kompensacinių reakcijų tyrimo metodiką. Sukūrė naują vėžio kilmės evoliucinio atsparumo teoriją. Paskelbė daugiau kaip 230 mokslinių publikacijų.

Bibliografija

• Navikų imunobiologinių savybių kitimai veikiant alkilinančiais preparatais, monografija, rusų kalba, 1975 m.
• Rūkymas, alkoholis, imunitetas ir vėžys, monografija, 1994 m.
• Vėžys – lėtiniam žalojimui atsparių ląstelių evoliucinė atmaina, monografija, 2000 m.
• Organizmo imuninės reakcijos ir jų galima reikšmė vėžio skriningo sistemoje, monografija, su kitais, rusų kalba, 1985 m.
• Imunologinio disbalanso kriterijai kaip galimi vėžio rizikos faktoriai, monografija, su kitais, rusų kalba, 1986 m.
• Lietuvos ekologinis tvarumas istoriniame kontekste, monografija, su kitais, 1999 m.
• Vėžio profilaktikos problemos, monografija, su kitais, 2001 m.

Šaltiniai

1. Elena Moncevičiūtė-Eringienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 394 psl.