Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Džovanis Batista PergolezisSpėjamas Pergolezio portretasGimė 1710 m sausio 4 d Mirė 1736 m kovo 16 d 26 metai Veikla ita
Džovanis Batista Pergolezis
| Džovanis Batista Pergolezis | |
|---|---|
| Spėjamas Pergolezio portretas | |
| Gimė | 1710 m. sausio 4 d. |
| Mirė | 1736 m. kovo 16 d. (26 metai) ? |
| Veikla | italų XVIII a. pr. vėlyvojo baroko kompozitorius |
| Vikiteka | Giovanni Battista Pergolesi |
Džovanis Batista Pergolezis (it. Giovanni Battista Pergolesi, 1710 m. sausio 4 d. − 1736 m. kovo 16 d. ?) – italų vėlyvojo baroko kompozitorius, vienas žymiausių Neapolio mokyklos atstovų, italų komiškosios operos kūrėjas (opera buffa). Žymiausias jo kūrinys − religinė kantata „Stabat mater“, vienas populiariausių − komiškoji opera „Tarnaitė − ponia“ (La serva padrona).
Biografija
Džovanis Batista Pergolezis gimė 1710 m. sausio 4 d. Džezyje (Jesi), Umbrijoje. Jis buvo vadinamas pravarde pagal gimtojo miesto vardą ir pagal giminės Draghi pavardę. Pavardė Pergolezis kilusi nuo miesto vardo , kuriame giminė gyveno, kol persikėlė į Džezį. Kompozitoriaus tėvas Francesco Andrea Draghi-Pergolesi buvo kilmingųjų savininkų žemių prižiūrėtojas Džezio apylinkėse, motina – Anna Vittoria Giorgi. Pergolezis turėjo du brolius ir seserį, kurie visi mirė būdami dar maži. Pats nuo pat vaikystės buvo labai silpnos sveikatos. Pradines muzikos žinias jis gavo iš Džezio katedros kapelmeisterio Francesco Santi, smuiko − iš Francesco Mondini. Būdamas maždaug 15 metų, remiamas Markizo Cardolo Maria Pianetti išvyko į Neapolio Poveri di Gesù Cristo konservatoriją. Konservatorijoje jis mokėsi pas Gaetano Greco, Leonardo Vinci ir Francesco Durante. Už mokslus mokėti nereikėjo, nes jis dainavo konservatorijos berniukų chore, vėliau smuikavo. Konservatoriją Pergolezis baigė 1731 metais.
Pirmoji Pergolezio oratorija (drama sacra) „Šv. Vilhelmo Akvitaniečio atsivertimas ir mirtis“ (La conversione e morte di San Guglielmo d' Aquitania) San Bartolomeo teatre buvo atlikta 1731 metais, opera seria „Salustija“, pastatyta 1732 metai. Jaunojo kompozitoriaus talentą pastebėjo princas Ferdinando Colonna Stigliano, kuris paskyrė Pergolezį savo kapelos kapelmeisteriu. Opera „Lo frate ‘nnamorato“, parašyta neapolietišku dialektu, turėjo pasisekimą. Pergolezis parašė muziką keletui švenčių Šv. Emidijaus garbei, nes po 1731 ir 1732 metų žemės drebėjimų Neapolio miestas prašė šio šventojo pagalbos. 1733 metais Neapolyje buvo pastatyta Pergolezio opera „Il prigionero superbo“. Vienu garsiausių Pergolezio kūrinių tapo intermezzo tipo komiška opera „Tarnaitė − ponia“ (La serva padrona).
1734 metų vasarį Pergolezis buvo paskirtas Neapolio miesto kapelmeisteriu. Tačiau jau po mėnesio jo patronas Stiljano princas pasitraukė į Romą, Pergolezis tikriausiai išvažiavo su juo. Yra žinoma, kad 1734 metais Romos San Lorenzo in Lucina bažnyčioje buvo atliktos Pergolezio mišios. Šį atlikimą rėmė Madalonio kunigaikštis, kurio kapelmeisteriu Pergolezis tapo netrukus. 1734 metų birželį kompozitorius sugrįžo į Neapolį: ten sukūrė operą karaliaus Karolio motinos gimimo dienai „Adrianas Sirijoje“ (Adriano in Siria). Ji vertinama viena geriausių Pergolezio operų. Maždaug tuo metu San Bartolomeo teatro kuratoriaus laiške minima, kad Pergolezis nebepopuliarus. Greičiausiai dėl to jis sugrįžo į Romą. 1735 metais Romos Tordinona teatrui Pergolezis parašė operą „Olimpiada" (L’Olimpiade). Tačiau ji buvo taip prastai atliekama, kad, anot pasakojimų, žiūrovas pasirodymo metu paleido Pergoleziui į galvą apelsiną. 1735 metais vasarą kompozitorius sunkiai susirgo. Jis dar spėjo parašyti komišką operą „Flaminijas" (Il Flaminio), kuri buvo sėkmingai atlikta Neapolyje. Šios operos librete minima, kad Pergolezis dirbo tuo metu vargonininku.
1736 metais liga Pergolezį privertė pasitraukti į pranciškonų kapucinų vienuolyną Pocuolyje šalia Neapolio. Tuomet jis padovanojo turtą tetai namų ūkvedei Cecilijai Giorgi. Vienuolyne prieš pat mirtį Pergolezis parašė garsiausius savo kūrinius: „Stabat mater“ ir „Salve Regina“. Pergolezis mirė 1736 metų kovo 16 d. Pocuolyje (pagal kitus šaltinius – kovo 15 ar kovo 17). Jis buvo palaidotas bendrame vargšų kape prie Pocuolio katedros. Spėjama kompozitoriaus mirties priežastis – tuberkuliozė. Markizas Domenico Corigliano di Rignano, kuris tuo metu turėjo „Stabat mater“ rankraštį, pasirūpino Pergolezio atminimo lenta Pocuolio katedroje. Vėliau ši lenta perkelta į katedroje kompozitoriui skirtą atminimo koplyčią.
Pergolezis nebuvo vedęs, neturėjo vaikų. Žinoma, kad kompozitorius buvo įsimylėjęs kilmingą panelę Mariją Spinelli, kuriai šeima uždraudė už jo tekėti. Marija mirė 1735 metais dėl „sudaužytos širdies“.
Po mirties Pergolezio populiarumas staiga išaugo. Atsirado leidėjų, kurie, norėdami pasipelnyti, jo vardu išleisdavo anoniminius kūrinius. Todėl yra keblu nustatyti tikrąjį Pergolezio kūrybinį palikimą. Nors kompozitoriui priskiriama apie 320 kūrinių, tik 32 iš jų yra neabejotinai jo. Vienuolikoje Pergolezio rankraščių išlikę 8 kūriniai, tarp jų ir „Stabat mater“. Pergolezio kūrinius (25 tomai) Romoje 1939-1941 metais išleido F. Caffarelli.
Kantata „Stabat mater“ yra parašyta C minoru soprano ir alto vokaliniam duetui ir styginiams. Lotyniškame XIII amžiaus pranciškonų vienuolių sukurtame sekvencijos tekste "Stabat mater dolorosa" (Stovi motina skausminga) parodomos Švč. Mergelės Marijos kančios dėl nukryžiuoto sūnaus Kristaus. „Stabat mater“ bene paskutinis, labiausiai žinomas kompozitoriaus kūrinys, vienas dažniausiai atliekamų baroko muzikos kūrinių. Kantata parašyta Neapolio Santa Maria dei Sette Dolori bažnyčios kilmingųjų bendruomenei: ja norėta pakeisti Alessandro Scarlatti to paties pavadinimo kūrinį. Žanas Žakas Ruso kūrinio įžangos duetą pavadino puikiausiu, ypač jaudinančiu iš bet kurio kompozitoriaus parašytų.
Pergolezio „Stabat mater“ su Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu Sauliaus Sondeckio, ne kartą yra atlikęs mergaičių choras "Liepaitės". Jo opera „Tarnaitė − ponia“ buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1970 metais (režisierė Vlada Mikštaitė).
Išnašos
- Oxford Music Online
- Oxford Music Online
- Francesco Degrada. „Pergolesi studies“, t. I. Pendragon Press, − 1986, p. 6
- „Stabat Mater“. Courier Dover Publications, − 1997. Introduction
- Francesco Degrada. „Pergolesi studies“, t. I. Pendragon Press, − 1986, p. 3
- Lietuviškoji enciklopedija, t. 17, p. 782.
Nuorodos
- Interneto svetainė, skirta Pergoleziui
- Pergolezis Encyclopaedia Britannica tinklalapyje
- Allmusic apie Pergolezį: biografija, reviu, kūriniai
- Pergolezio kūrinių natos, ištraukos Paetrucci Music Library svetainėje
- 52composers.com Archyvuota kopija 2014-01-08 iš Wayback Machine projekto.
- treccani.it
- Apie Pergolezį katalikų enciklopedijoje
- Pergolezio diskografija discogs.com svetainėje
- Pergolezio diskografija naxos.com svetainėje
- Giovanni Battista Pergolesi svetainėje Last.fm
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Džovanis Batista Pergolezis, Kas yra Džovanis Batista Pergolezis? Ką reiškia Džovanis Batista Pergolezis?
Dzovanis Batista PergolezisSpejamas Pergolezio portretasGime 1710 m sausio 4 d Mire 1736 m kovo 16 d 26 metai Veikla italu XVIII a pr velyvojo baroko kompozitoriusVikiteka Giovanni Battista Pergolesi Dzovanis Batista Pergolezis it Giovanni Battista Pergolesi 1710 m sausio 4 d 1736 m kovo 16 d italu velyvojo baroko kompozitorius vienas zymiausiu Neapolio mokyklos atstovu italu komiskosios operos kurejas opera buffa Zymiausias jo kurinys religine kantata Stabat mater vienas populiariausiu komiskoji opera Tarnaite ponia La serva padrona BiografijaDzovanis Batista Pergolezis gime 1710 m sausio 4 d Dzezyje Jesi Umbrijoje Jis buvo vadinamas pravarde pagal gimtojo miesto varda ir pagal gimines Draghi pavarde Pavarde Pergolezis kilusi nuo miesto vardo kuriame gimine gyveno kol persikele į Dzezį Kompozitoriaus tevas Francesco Andrea Draghi Pergolesi buvo kilminguju savininku zemiu priziuretojas Dzezio apylinkese motina Anna Vittoria Giorgi Pergolezis turejo du brolius ir seserį kurie visi mire budami dar mazi Pats nuo pat vaikystes buvo labai silpnos sveikatos Pradines muzikos zinias jis gavo is Dzezio katedros kapelmeisterio Francesco Santi smuiko is Francesco Mondini Budamas mazdaug 15 metu remiamas Markizo Cardolo Maria Pianetti isvyko į Neapolio Poveri di Gesu Cristo konservatorija Konservatorijoje jis mokesi pas Gaetano Greco Leonardo Vinci ir Francesco Durante Uz mokslus moketi nereikejo nes jis dainavo konservatorijos berniuku chore veliau smuikavo Konservatorija Pergolezis baige 1731 metais Pirmoji Pergolezio oratorija drama sacra Sv Vilhelmo Akvitaniecio atsivertimas ir mirtis La conversione e morte di San Guglielmo d Aquitania San Bartolomeo teatre buvo atlikta 1731 metais opera seria Salustija pastatyta 1732 metai Jaunojo kompozitoriaus talenta pastebejo princas Ferdinando Colonna Stigliano kuris paskyre Pergolezį savo kapelos kapelmeisteriu Opera Lo frate nnamorato parasyta neapolietisku dialektu turejo pasisekima Pergolezis parase muzika keletui svenciu Sv Emidijaus garbei nes po 1731 ir 1732 metu zemes drebejimu Neapolio miestas prase sio sventojo pagalbos 1733 metais Neapolyje buvo pastatyta Pergolezio opera Il prigionero superbo Vienu garsiausiu Pergolezio kuriniu tapo intermezzo tipo komiska opera Tarnaite ponia La serva padrona 1734 metu vasarį Pergolezis buvo paskirtas Neapolio miesto kapelmeisteriu Taciau jau po menesio jo patronas Stiljano princas pasitrauke į Roma Pergolezis tikriausiai isvaziavo su juo Yra zinoma kad 1734 metais Romos San Lorenzo in Lucina baznycioje buvo atliktos Pergolezio misios Sį atlikima reme Madalonio kunigaikstis kurio kapelmeisteriu Pergolezis tapo netrukus 1734 metu birzelį kompozitorius sugrįzo į Neapolį ten sukure opera karaliaus Karolio motinos gimimo dienai Adrianas Sirijoje Adriano in Siria Ji vertinama viena geriausiu Pergolezio operu Mazdaug tuo metu San Bartolomeo teatro kuratoriaus laiske minima kad Pergolezis nebepopuliarus Greiciausiai del to jis sugrįzo į Roma 1735 metais Romos Tordinona teatrui Pergolezis parase opera Olimpiada L Olimpiade Taciau ji buvo taip prastai atliekama kad anot pasakojimu ziurovas pasirodymo metu paleido Pergoleziui į galva apelsina 1735 metais vasara kompozitorius sunkiai susirgo Jis dar spejo parasyti komiska opera Flaminijas Il Flaminio kuri buvo sekmingai atlikta Neapolyje Sios operos librete minima kad Pergolezis dirbo tuo metu vargonininku 1736 metais liga Pergolezį priverte pasitraukti į pranciskonu kapucinu vienuolyna Pocuolyje salia Neapolio Tuomet jis padovanojo turta tetai namu ukvedei Cecilijai Giorgi Vienuolyne pries pat mirtį Pergolezis parase garsiausius savo kurinius Stabat mater ir Salve Regina Pergolezis mire 1736 metu kovo 16 d Pocuolyje pagal kitus saltinius kovo 15 ar kovo 17 Jis buvo palaidotas bendrame vargsu kape prie Pocuolio katedros Spejama kompozitoriaus mirties priezastis tuberkulioze Markizas Domenico Corigliano di Rignano kuris tuo metu turejo Stabat mater rankrastį pasirupino Pergolezio atminimo lenta Pocuolio katedroje Veliau si lenta perkelta į katedroje kompozitoriui skirta atminimo koplycia Pergolezis nebuvo vedes neturejo vaiku Zinoma kad kompozitorius buvo įsimylejes kilminga panele Marija Spinelli kuriai seima uzdraude uz jo teketi Marija mire 1735 metais del sudauzytos sirdies Po mirties Pergolezio populiarumas staiga isaugo Atsirado leideju kurie noredami pasipelnyti jo vardu isleisdavo anoniminius kurinius Todel yra keblu nustatyti tikrajį Pergolezio kurybinį palikima Nors kompozitoriui priskiriama apie 320 kuriniu tik 32 is ju yra neabejotinai jo Vienuolikoje Pergolezio rankrasciu islike 8 kuriniai tarp ju ir Stabat mater Pergolezio kurinius 25 tomai Romoje 1939 1941 metais isleido F Caffarelli Kantata Stabat mater yra parasyta C minoru soprano ir alto vokaliniam duetui ir styginiams Lotyniskame XIII amziaus pranciskonu vienuoliu sukurtame sekvencijos tekste Stabat mater dolorosa Stovi motina skausminga parodomos Svc Mergeles Marijos kancios del nukryziuoto sunaus Kristaus Stabat mater bene paskutinis labiausiai zinomas kompozitoriaus kurinys vienas dazniausiai atliekamu baroko muzikos kuriniu Kantata parasyta Neapolio Santa Maria dei Sette Dolori baznycios kilminguju bendruomenei ja noreta pakeisti Alessandro Scarlatti to paties pavadinimo kurinį Zanas Zakas Ruso kurinio įzangos dueta pavadino puikiausiu ypac jaudinanciu is bet kurio kompozitoriaus parasytu Pergolezio Stabat mater su Lietuvos kameriniu orkestru vadovaujamu Sauliaus Sondeckio ne karta yra atlikes mergaiciu choras Liepaites Jo opera Tarnaite ponia buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre 1970 metais rezisiere Vlada Mikstaite IsnasosOxford Music Online Oxford Music Online Francesco Degrada Pergolesi studies t I Pendragon Press 1986 p 6 Stabat Mater Courier Dover Publications 1997 Introduction Francesco Degrada Pergolesi studies t I Pendragon Press 1986 p 3 Lietuviskoji enciklopedija t 17 p 782 NuorodosVikiteka Giovanni Battista Pergolesi vaizdine ir garsine medziagaInterneto svetaine skirta Pergoleziui Pergolezis Encyclopaedia Britannica tinklalapyje Allmusic apie Pergolezį biografija reviu kuriniai Pergolezio kuriniu natos istraukos Paetrucci Music Library svetaineje 52composers com Archyvuota kopija 2014 01 08 is Wayback Machine projekto treccani it Apie Pergolezį kataliku enciklopedijoje Pergolezio diskografija discogs com svetaineje Pergolezio diskografija naxos com svetaineje Giovanni Battista Pergolesi svetaineje Last fm