Azərbaycan
Deutschland
Lietuva
Malta
ශ්රී ලංකාව
Türkmenistan
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Oleksandrija
| Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Oleksandrija (buvę pavadinimai: Usivka (Usykivka), Bečėja (Beča), Aleksandrijskas) – srities pavaldumo miestas Ukrainoje, Kirovohrado srityje. Rajono administracinis centras. Miestas išsidėstęs prie Inhuleco ir Berezivkos upių.
| Oleksandrija ukr. Олександрія | |
|---|---|
| Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3) | |
| Valstybė | Ukraina |
| Sritis | Kirovohrado sritis |
| Rajonas | |
| Įkūrimo data | 1746 m. |
| Magdeburgo teisė nuo | 1784 m. |
| Meras | Олексій Скічко |
| Gyventojų | 100 000 |
| Plotas | 55 km² |
| Tankumas | 1 818 žm./km² |
| Pašto kodas | 2800x |
| Tel. kodas | +380 5235 |
| Tinklalapis | [1] |
| Vikiteka | Oleksandrija |
| Kirčiavimas | Oleksandrijà |
Išvystyta anglių kasybos, mašinų gamybos, lengvoji bei maisto pramonė. Oleksandrijoje veikia 20 bendrojo lavinimo mokyklų, 22 ikimokyklinės įstaigos, 2 aukštųjų mokyklų filialai, 2 muziejai. Yra geležinkelio mazgas. Miestas išsidėstęs prie tarptautinės automagistralės (Znamenka-sienos kirtimo su Rusija punktas „Izvarinė“).
Istorija
| Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti. Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan. Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą. |
| Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite. |
Pirmasis paminėjimas, kad Oleksandrija tapo Zaporožės armijos dalimi, užfiksuotas 1576 m. Būdama neatsiejama Zaporožės dalis, Oleksandrija buvo Bohdano Chmelnyckio valstybės dalis. Gyvenvietė atsirado kaip kazokų žiemojimo vieta, kurią įkūrė Zaporožės kazokas Usykas kartu su jaunais kazokais (džurais) . Gyvenvietė stovėjo svarbiame čumakų prekybos kelyje nuo Poltavos iki Krymo.
Remiantis 1752 m. surašymu, Usivkoje buvo 109 kiemai, ten gyveno 256 žmonės. 1759 m. buvo pastatyta pirmoji stačiatikių Šv. Mikalojaus bažnyčia. Oficialiai gyvenvietės statusas buvo suteiktas 1754 m., pastačius dabartinio Kropivnyckio vietoje tvirtovę. 1752–1764 m. Usivkoje buvo įsikūrusi Naujosios Serbijos Pandūro 3-oji pulko kuopa. Tuo metu buvo sukurta Naujoji Serbija, Rusijos vyriausybė kūrė karines gyvenvietes. Naujaisiais perkeltaisiais gyventojais buvo daugiausia serbai, rumunai, kroatai ir bulgarai. Vietoj Usykivkos atsirado gynybinis įtvirtinimas Bečėjus arba Beča, naujas vardas kilęs iš upės pavadinimo Serbijoje.
1764 m. Naujoji Serbija buvo panaikinta, ir Usykivka tapo Novorosijos gubernijos dalimi, kuri egzistavo iki 1783 metų, kol jos teritorija buvo įtraukta į Jekaterinoslavo guberniją. Nuo 1784 m. gubernija buvo padalinta į dvi gubernijas: Novorosijos ir Azovo, Bečėjos tvirtovė tapo pavieto miestu, vadinamu Aleksandrijsku. Vėliau miesto pavadinimas pasikeitė į Oleksandriją. 1806 m. kovo 14 d. buvo sukurtas Oleksandrijos rajonas, priklausęs Chersono gubernijai. Iki 1823 m. miestas turėjo 322 namus, kuriuose gyveno 1800 gyventojų. Pirmosios švietimo įstaigos mieste atsirado 1816 m., o 1847 m. lapkričio 7 d. buvo patvirtintas pirmasis miesto herbas. 1858 m. Oleksandrijoje buvo 7800 žmonių, 783 namai, 2 cerkvės, 2 sinagogos, apskrities ir pavieto žemės teismai, miesto rotušė, iždas, paštas, vaistinė, 3 mugės.
Pagal 1897 m. surašymą Oleksandrijoje gyveno 14 007 žmonės, iš jų 7 085 vyrai ir 6922 moterys, iš viso Oleksandrijos apskrityje – 416 576 žmonės.
Rusijos imperijoje nebuvo jokių praktinių galimybių mokytis kitų kalbų, ypač ukrainiečių: Oleksandrijos apskrityje nebuvo ukrainiečių kalbos mokyklų. Todėl išsilavinusios gyventojų grupės greitai tapo rusifikuotos, ypač miestuose. Nepaisant to, tuo metu dauguma Oleksandrijos gyventojų ukrainiečių kalbą vadino savo gimtąja kalba: 54,7% (7 658), visoje apskrityje – 85%. Hebrajų (jidiš) kalba buvo gimtoji 26,3% (3 687) piliečių, rusų 16,8% (2 364), lenkų 1,24% (173), vokiečių 0,5% (71), moldavų ir rumunų 0,09% (13).
Sovietų ir Ukrainos karo metu 1917 m. Aleksandrijoje iškilo laisvų Ukrainos kazokų centrai. Vėliau miestą užėmė Sovietų Sąjunga, miestas pradėjo kentėti nuo raudonojo teroro. 1919 m. Oleksandrija buvo antibolševikinio sukilimo, kuriam vadovavo Ukrainos Liaudies Respublikos vadas Nikiforas Grigorjevas, centras. 1919 metų gegužės 23 dieną Raudonoji armija žiauriai numalšino sukilimą .
Per 1932–1933 m. mirė 1729 miesto gyventojai
Nuo 1941 metų rugpjūčio 6 dienos iki 1943 metų gruodžio 6 dienos miestą užėmė naciai .
Po Antrojo pasaulinio karo Oleksandrija tapo kalnakasių ir mašinų statytojų miestu. 1951–1971 m. Buvo pastatyta apie 20 pramonės įmonių, iš kurių 9 buvo skirtos rudųjų anglių gavybai ir perdirbimui.
2001 m. surašymo duomenimis, mieste gyveno 104,5 tūkst. žmonių. Iš jų miesto gyventojai sudarė 101 400 tūkst. (97,74 proc.), o kaimo gyventojai – 2 456 tūkst. (2,36 proc.). Gyventojų tankis buvo 1684,330 žmonių/km². Ukrainos valstybinio statistikos komiteto duomenimis, 2011 m. pradžioje Oleksandrijoje gyveno 83 339 žmonės.
Per karą Rytų Ukrainoje žuvo 24 Aleksandrijos žmonės, kurių garbei 2017-ųjų Nepriklausomybės dieną buvo atidarytas kryžiaus su trišakiu formos paminklas ·
Per Rusijos invaziją į Ukrainą, 2022 metų balandžio 15 dieną, 22.26 val., rusai dviem raketomis pataikė į miesto ir oro uosto infrastruktūrą. Vėliau Kirovohrado srities valstybės administracijos vadovas Andrijus Raikovyčius ir Oleksandrijos meras Serhijus Kuzmenko pranešė apie žuvusius ir sužeistus per išpuolį · · .
2023 m., Nepriklausomybės dienos proga, buvo atidaryta Rusijos ir Ukrainos kare žuvusiųjų atminimo alėja .
Miestų partnerystė
- Jarocinas, Lenkija
Sportas
- PFK Oleksandriâ (futbolas)
- Дещо про «козака Вуса» - Олександрійське козацтво
- До історії заснування поселення Усівка Н. Жахалова. Блог Олександрійського краєзнавчого музею
- Михайличенко Д. Ю. Травнева військово-політична криза в УСРР, 1919 р. // Вісник Харківського національного університету ім. В. Н. Каразіна. — Сер. Історія України. — Вип. 5. — Харків, 2002. — С. 137.
- Олександрійці вшанували пам’ять жертв Голодомору
- Un monument aux morts pour l'Ukraine a été inauguré à Oleksandrie (photo) Archyvuota kopija 2024-01-23 iš Wayback Machine projekto.
- Defenders Memorial Alley a ouvert ses portes à Alexandrie (photo)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Oleksandrija, Kas yra Oleksandrija? Ką reiškia Oleksandrija?
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Oleksandrija buve pavadinimai Usivka Usykivka Beceja Beca Aleksandrijskas srities pavaldumo miestas Ukrainoje Kirovohrado srityje Rajono administracinis centras Miestas issidestes prie Inhuleco ir Berezivkos upiu Oleksandrija ukr Oleksandriya Oleksandrija48 40 00 s pl 33 07 00 r ilg 48 66667 s pl 33 11667 r ilg 48 66667 33 11667 Oleksandrija Laiko juosta UTC 2 vasaros UTC 3 Valstybe UkrainaSritis Kirovohrado sritisRajonasĮkurimo data 1746 m Magdeburgo teise nuo 1784 m Meras Oleksij SkichkoGyventoju 2005 100 000Plotas 55 km Tankumas 2005 1 818 zm km Pasto kodas 2800xTel kodas 380 5235Tinklalapis 1 Vikiteka OleksandrijaKirciavimas Oleksandrija Isvystyta angliu kasybos masinu gamybos lengvoji bei maisto pramone Oleksandrijoje veikia 20 bendrojo lavinimo mokyklu 22 ikimokyklines įstaigos 2 aukstuju mokyklu filialai 2 muziejai Yra gelezinkelio mazgas Miestas issidestes prie tarptautines automagistrales Znamenka sienos kirtimo su Rusija punktas Izvarine Istorija Sį straipsnį ar jo skyriu reiketu perziureti Butina istaisyti gramatines klaidas patikrinti rasyba skyryba stiliu ir pan Istaise pastebetas klaidas istrinkite sį pranesima Sį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Pirmasis paminejimas kad Oleksandrija tapo Zaporozes armijos dalimi uzfiksuotas 1576 m Budama neatsiejama Zaporozes dalis Oleksandrija buvo Bohdano Chmelnyckio valstybes dalis Gyvenviete atsirado kaip kazoku ziemojimo vieta kuria įkure Zaporozes kazokas Usykas kartu su jaunais kazokais dzurais Gyvenviete stovejo svarbiame cumaku prekybos kelyje nuo Poltavos iki Krymo miesta įkurusio Ukrainos kazoko Vusos aikste Remiantis 1752 m surasymu Usivkoje buvo 109 kiemai ten gyveno 256 zmones 1759 m buvo pastatyta pirmoji staciatikiu Sv Mikalojaus baznycia Oficialiai gyvenvietes statusas buvo suteiktas 1754 m pastacius dabartinio Kropivnyckio vietoje tvirtove 1752 1764 m Usivkoje buvo įsikurusi Naujosios Serbijos Panduro 3 oji pulko kuopa Tuo metu buvo sukurta Naujoji Serbija Rusijos vyriausybe kure karines gyvenvietes Naujaisiais perkeltaisiais gyventojais buvo daugiausia serbai rumunai kroatai ir bulgarai Vietoj Usykivkos atsirado gynybinis įtvirtinimas Becejus arba Beca naujas vardas kiles is upes pavadinimo Serbijoje Pysceviciaus namas 1764 m Naujoji Serbija buvo panaikinta ir Usykivka tapo Novorosijos gubernijos dalimi kuri egzistavo iki 1783 metu kol jos teritorija buvo įtraukta į Jekaterinoslavo gubernija Nuo 1784 m gubernija buvo padalinta į dvi gubernijas Novorosijos ir Azovo Becejos tvirtove tapo pavieto miestu vadinamu Aleksandrijsku Veliau miesto pavadinimas pasikeite į Oleksandrija 1806 m kovo 14 d buvo sukurtas Oleksandrijos rajonas priklauses Chersono gubernijai Iki 1823 m miestas turejo 322 namus kuriuose gyveno 1800 gyventoju Pirmosios svietimo įstaigos mieste atsirado 1816 m o 1847 m lapkricio 7 d buvo patvirtintas pirmasis miesto herbas 1858 m Oleksandrijoje buvo 7800 zmoniu 783 namai 2 cerkves 2 sinagogos apskrities ir pavieto zemes teismai miesto rotuse izdas pastas vaistine 3 muges Pagal 1897 m surasyma Oleksandrijoje gyveno 14 007 zmones is ju 7 085 vyrai ir 6922 moterys is viso Oleksandrijos apskrityje 416 576 zmones miesto panorama 1900 Rusijos imperijoje nebuvo jokiu praktiniu galimybiu mokytis kitu kalbu ypac ukrainieciu Oleksandrijos apskrityje nebuvo ukrainieciu kalbos mokyklu Todel issilavinusios gyventoju grupes greitai tapo rusifikuotos ypac miestuose Nepaisant to tuo metu dauguma Oleksandrijos gyventoju ukrainieciu kalba vadino savo gimtaja kalba 54 7 7 658 visoje apskrityje 85 Hebraju jidis kalba buvo gimtoji 26 3 3 687 pilieciu rusu 16 8 2 364 lenku 1 24 173 vokieciu 0 5 71 moldavu ir rumunu 0 09 13 Atamanas Grigorjevas Sovietu ir Ukrainos karo metu 1917 m Aleksandrijoje iskilo laisvu Ukrainos kazoku centrai Veliau miesta uzeme Sovietu Sajunga miestas pradejo kenteti nuo raudonojo teroro 1919 m Oleksandrija buvo antibolsevikinio sukilimo kuriam vadovavo Ukrainos Liaudies Respublikos vadas Nikiforas Grigorjevas centras 1919 metu geguzes 23 diena Raudonoji armija ziauriai numalsino sukilima Per 1932 1933 m mire 1729 miesto gyventojai Nuo 1941 metu rugpjucio 6 dienos iki 1943 metu gruodzio 6 dienos miesta uzeme naciai kinas Spalis Po Antrojo pasaulinio karo Oleksandrija tapo kalnakasiu ir masinu statytoju miestu 1951 1971 m Buvo pastatyta apie 20 pramones įmoniu is kuriu 9 buvo skirtos ruduju angliu gavybai ir perdirbimui 2001 m surasymo duomenimis mieste gyveno 104 5 tukst zmoniu Is ju miesto gyventojai sudare 101 400 tukst 97 74 proc o kaimo gyventojai 2 456 tukst 2 36 proc Gyventoju tankis buvo 1684 330 zmoniu km Ukrainos valstybinio statistikos komiteto duomenimis 2011 m pradzioje Oleksandrijoje gyveno 83 339 zmones Per kara Rytu Ukrainoje zuvo 24 Aleksandrijos zmones kuriu garbei 2017 uju Nepriklausomybes diena buvo atidarytas kryziaus su trisakiu formos paminklas paminklas Rusijos ir Ukrainos karo didvyriams Per Rusijos invazija į Ukraina 2022 metu balandzio 15 diena 22 26 val rusai dviem raketomis pataike į miesto ir oro uosto infrastruktura Veliau Kirovohrado srities valstybes administracijos vadovas Andrijus Raikovycius ir Oleksandrijos meras Serhijus Kuzmenko pranese apie zuvusius ir suzeistus per ispuolį 2023 m Nepriklausomybes dienos proga buvo atidaryta Rusijos ir Ukrainos kare zuvusiuju atminimo aleja Miestu partnerysteJarocinas LenkijaSportasPFK Oleksandria futbolas Desho pro kozaka Vusa Oleksandrijske kozactvo Do istoriyi zasnuvannya poselennya Usivka N Zhahalova Blog Oleksandrijskogo krayeznavchogo muzeyu Mihajlichenko D Yu Travneva vijskovo politichna kriza v USRR 1919 r Visnik Harkivskogo nacionalnogo universitetu im V N Karazina Ser Istoriya Ukrayini Vip 5 Harkiv 2002 S 137 Oleksandrijci vshanuvali pam yat zhertv Golodomoru Un monument aux morts pour l Ukraine a ete inaugure a Oleksandrie photo Archyvuota kopija 2024 01 23 is Wayback Machine projekto Defenders Memorial Alley a ouvert ses portes a Alexandrie photo