- Kitos reikšmės – Butėnai.
| Butėnai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Butėnai | ||||||||||||||||
| 55°38′06″š. pl. 25°23′35″r. ilg. / 55.635°š. pl. 25.393°r. ilg. | ||||||||||||||||
| Apskritis | Utenos apskritis | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Anykščių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Seniūnija | Svėdasų seniūnija | |||||||||||||||
| Gyventojai | 81 | |||||||||||||||
| ||||||||||||||||
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Buciany | |||||||||||||||
Butėnai – gatvinis kaimas Anykščių rajono savivaldybėje, 7 km į pietus nuo Svėdasų, prie Šventosios upės. Seniūnaitijos centras. Kaimas driekiasi 2 km. Yra etnografinių sodybų, kaimo turizmo sodyba „Barono vila“, Z. Valuntos medinių skulptūrų parkas. Aptiktas V–VI a. Butėnų pilkapynas.
Tai didžiausias plotu Svėdasų parapijos kaimas, geriausiais laikais gyvenę daugiau negu 400 gyventojų. Vyravę Žvirblių, Juzėnų, Valuntų, Kazlauskų, Pakštų, Navikų, Milčiukų, Baronų, Prūsų pavardės, buvę ir Butėnų.
Etimologija
Manoma kad pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio Butėnas (asmenvardinis vietovardis). Senoliai pasakodavo, jog kadaise čia apsigyveno žmogus, pavarde Butėnas, ir vėliau iš jo giminės išaugo didelis sodžius.
Istorija
Butėnų dvaro vardas pirmą kartą paminėtas 1671 m. gegužės 13 d. Komarų giminės valdų pasidalijimo akte, XIX a. pradžioje jau minimas tik Butėnų kaimas. Butėnai (Butany) minimi ir Ukmergės apskrities seniūnijų 1765 m. inventoriuose. Priklausė Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.
XIX a. pabaigoje priklausė Svėdasų valsčiui, čia veikė slapta daraktorinė mokykla, žandarai užklupo ir nubaudė jos mokytoją Kaminską ir mokinių tėvus. 1902 m. surengtas nelegalus lietuviškas vakaras. 1910 m. įkurta rusiška liaudies mokykla, nuo 1918 m. – lietuviška, veikusi iki 1971 m.
Sovietmečiu buvo Mičiurino kolūkio centrinė gyvenvietė, prijungus prie Svėdasų kolūkio pradėjo nykti.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIX a. – 1915 m. | Svėdasų valsčius | Ukmergės apskritis |
| 1919–1946 m. | Rokiškio apskritis | |
| 1946–1950 m. | Kupiškio apskritis | |
| 1950–1954 m. | Butėnų apylinkės centras | Anykščių rajonas |
| 1954–1963 m. | Šventupio apylinkė | |
| 1963–1995 m. | Svėdasų apylinkė | |
| 1995– | Svėdasų seniūnija | Anykščių rajono savivaldybė |
Gyventojai
| Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m. | |||||||
| 1902 m. | 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1961 m. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 416 | 401 | 259 | 265 | 257 | 257 | ||
| 1984 m. | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | 2021 m.sur. | - | ||
| 203 | 172 | 167 | 111 | 81 | - | ||
| |||||||
Žymūs žmonės
- Butėnuose gimė JAV lietuvių rašytojas ir dramaturgas Jonas Juška (1886–1982).
- Kaime gyveno rašytojo J. Baltušio „Parduotų vasarų“ piemenėlio Aloyzo prototipas, liaudies meistras Zenonas Valunta, buvęs su rašytoju vaikystės draugais. Z. Valunta čia turėjo medinį zoologijos sodą.
vikipedija, wiki, enciklopedija, knyga, biblioteka, straipsnis, skaityti, nemokamas atsisiuntimas, informacija apie Butėnai (Anykščiai), Kas yra Butėnai (Anykščiai)? Ką reiškia Butėnai (Anykščiai)?