Korida isp corrida de toros bulių bėgimas žmonių kova su buliumi Pramoga paplitusi Ispanijoje Portugalijoje Meksikoje Br
Bulių kautynės

Korida (isp. corrida de toros – „bulių bėgimas“) – žmonių kova su buliumi. Pramoga, paplitusi Ispanijoje, Portugalijoje, Meksikoje, Brazilijoje ir Pietų Prancūzijoje. Vyksta specialiame amfiteatre. Iš pradžių įerzina bulių raudonu audeklu (kapa). Poto raiti duria ietimi keletą kartų gyvuliui į sprandą 3 poras spalvotų kaspinais papuoštų strėlių (banderilių). Pabaigoje toreadoras arba matadoras (dar vadinamas espada), su ir mulete, pritvirtintu prie trumpos kartelės raudonu audeklu, dar kurį laiką efektingai pažaidžia su buliumi ir po to jį nuduria. Korida buvo rengiama jau IX a. Liaudies pramoga tapo XVII a. Klasikinė korida išlikusi tik didžiojoje Ispanijos dalyje. Kanarų salose ir Katalonijoje korida yra uždrausta dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Portugalijoje ir pietų Prancūzijoje koridos metu bulius nėra nužudomas.
Koridą imituojantis šokis vadinamas .
Lietuva
XX a. pradžioje Paberžės dvare vykdavo bulių kautynės, tai buvo vienintelė vieta Lietuvoje, kur vyko koridos beveik iki Pirmojo pasaulinio karo.
Rokiškio krašto muziejaus medžiagoje apie Jūžintus pasakojama apie ilgai išlikusį paprotį rengti jaučių badynes, nors tai nebuvo tikslus koridos atitikmuo. Joninių išvakarėse ir gretimų kaimų gyventojai sueidavo ant , kur atsinešdavo mėsos, alaus, sukurdavo laužus ir suruošdavo bendras vaišes. Joninių rytą saulei tekant jie atsivesdavo geriausius jaučius badynėms. Dieną prieš badynes jaučių nešerdavo, kad šie būtų piktesni. Kai varžovai įsiaudrindavo, juos išskirdavo teisėjai, apsirūpinę vandens kibirais ir kartimis. Laimėjusio jaučio savininkas būdavo skelbiamas „jaučių karaliumi“.
Šaltiniai
- „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Paberžės“. vrsa.lt. 2012-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-28. Nuoroda tikrinta 2016-04-29.
- Žinios apie Jūžintus. – RKM archyvas, byla Nr. 47.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris, Informacija apie Bulių kautynės, Kas yra Bulių kautynės? Ką reiškia Bulių kautynės?
Korida isp corrida de toros buliu begimas zmoniu kova su buliumi Pramoga paplitusi Ispanijoje Portugalijoje Meksikoje Brazilijoje ir Pietu Prancuzijoje Vyksta specialiame amfiteatre Is pradziu įerzina buliu raudonu audeklu kapa Poto raiti duria ietimi keleta kartu gyvuliui į spranda 3 poras spalvotu kaspinais papuostu streliu banderiliu Pabaigoje toreadoras arba matadoras dar vadinamas espada su ir mulete pritvirtintu prie trumpos karteles raudonu audeklu dar kurį laika efektingai pazaidzia su buliumi ir po to jį nuduria Korida buvo rengiama jau IX a Liaudies pramoga tapo XVII a Klasikine korida islikusi tik didziojoje Ispanijos dalyje Kanaru salose ir Katalonijoje korida yra uzdrausta del ziauraus elgesio su gyvunais Portugalijoje ir pietu Prancuzijoje koridos metu bulius nera nuzudomas Korida Korida imituojantis sokis vadinamas LietuvaXX a pradzioje Paberzes dvare vykdavo buliu kautynes tai buvo vienintele vieta Lietuvoje kur vyko koridos beveik iki Pirmojo pasaulinio karo Rokiskio krasto muziejaus medziagoje apie Juzintus pasakojama apie ilgai islikusį paprotį rengti jauciu badynes nors tai nebuvo tikslus koridos atitikmuo Joniniu isvakarese ir gretimu kaimu gyventojai sueidavo ant kur atsinesdavo mesos alaus sukurdavo lauzus ir suruosdavo bendras vaises Joniniu ryta saulei tekant jie atsivesdavo geriausius jaucius badynems Diena pries badynes jauciu neserdavo kad sie butu piktesni Kai varzovai įsiaudrindavo juos isskirdavo teisejai apsirupine vandens kibirais ir kartimis Laimejusio jaucio savininkas budavo skelbiamas jauciu karaliumi Saltiniai Vilniaus rajono savivaldybes administracija Paberzes vrsa lt 2012 09 18 Suarchyvuota is originalo 2016 04 28 Nuoroda tikrinta 2016 04 29 Zinios apie Juzintus RKM archyvas byla Nr 47